Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 m. vasario 27 d. apie 19.59 val., Vilniuje, Vilniaus gatvėje esančioje viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, stovėdamas prie automobilio „Iveco 35S10“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra SĮ (duomenys neskelbtini) dešinės pusės stumdomų durų, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu kumščiu trenkė į automobilio dešinės pusės stumdomas dureles ir jas įlenkė, tai yra, sugadino SĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį 505 Lt vertės turtą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. vasario 27 d. važiavo 5 numeriu pažymėtu troleibusu. Buvo išsimušęs taloną, bet nežinojo, kur pastarąjį padėjo. Kai tikrino kontrolieriai, jis išlipo iš troleibuso ir kontrolieriams padavė moksleivio pažymėjimą. Jis važiavo kartu su A. V., kuriam kontrolieriai baudą apiformino per dvi minutes, o jam rašė 20 minučių. Jis, stovėdamas lauke, paprašė jam atiduoti moksleivio pažymėjimą, tačiau jam buvo atsakyta, kad jis turės laukti, kiek reikės. Jis tris kartus pastukseno į mikroautobuso langą, gavo 30 Lt baudos, kurią kitą dieną sumokėjo. Jis beldė į stiklą, mikroautobuso durelių negadino, ragino kontrolierius, kad greičiau išrašytų baudą. Jo kontrolieriai prašė lipti į mikroautobusą, bet jis tai padaryti atsisakė, nes galvojo, kad bauda bus išrašyta greitai. Jis nesikeikė, į stiklą beldė nestipriai. Įlenkimų ant mikroautobuso nematė, buvo tamsu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. paaiškino, kad jis dirba SĮ (duomenys neskelbtini) kontrolieriumi. 2010 m. vasario 27 d. jis dirbo operatyvinėje brigadoje, jie stovėjo V. Kudirkos aikštėje, patikrino privažiavusią transporto priemonę, nepamena, ar tai buvo autobusas, ar troleibusas, iš kurios išlipęs pamatė, kad I. T. išsivedė du pažeidėjus. Po to vienas jų stovėjo lauke prie jų automobilio (mikroautobuso), o kitas sėdėjo automobilyje. Tas vaikinas, kuris buvo lauke, keletą kartų buvo kviečiamas lipti į mikroautobusą, bet tai daryti atsisakė. Jie sakė, kad automobilyje šilčiau, bet vaikinas nesutiko į jį lipti, tik atidavė savo asmens dokumentą. Buvo surašytas protokolas, I. T. prašė vaikiną protokolą pasirašyti, bet pastarasis atsakė, kad protokolo nepasirašys. Buvo atiduotas protokolas ir uždarytos durys. Kiek pamena, po to durys vėl buvo atidarytos, ir vėl uždarytos. I. T. iš vidaus uždarė mikroautobuso dureles, tuomet pažeidėjas trenkė ranka į mikroautobuso dureles. Kiek pamena, pažeidėjas valgė saulėgrąžas, juos įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis lauke stovėjo kartu su E. K.. Po to jie iškvietė policiją. Mikroautobusas stovėjo apšviestoje vietoje, šalia dirbo kioskas, buvo daug žmonių.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. paaiškino, kad buvo vasario mėn. pabaiga, ji su kitais kontrolieriais stovėjo stotelėje V. Kudirkos aikštėje. Dviem vaikinams kažkas buvo negerai su bilietais, jie nuvedė vaikinus prie tarnybinio mikroautobuso, vienas vaikinas buvo mikroautobuso viduje, jam buvo surašytas protokolas, kitas laukė prie tarnybinio mikroautobuso. Pastarasis vaikinas lukšteno saulėgrąžas ir spjaudėsi, ji jam pasakė pastabą. Ramesniam vaikinui buvo surašytas protokolas, tada į tarnybinį mikroautobusą buvo pakviestas kitas vaikinas, nes automobilyje šilčiau laukti. Vaikinas rusiškai atsakė, kad į mikroautobusą neis, ragino greičiau rašyti protokolą. Ji jam atsakė, kad ne ji rašo, o mikroautobuse esantis asmuo rašo protokolą. Ji su vaikinu bendravo, šnekėjosi. Po to protokolą rašiusi moteris pasiteiravo, ar vaikinas pasirašys. Pastarasis atsakė, kad nepasirašys. Moteris pasakė, kad „gerai“ ir uždarė duris. Po to vaikinas vėl atidarė duris, o moteris pasakė, kad jai šalta rašyti. Vaikinas atidarydavo dureles, o protokolą rašiusi moteris atsikeldavo ir jas uždarydavo. Po to vaikinas supykęs dešine ranka trenkė į autobusiuko dureles. Ji jam dėl to papriekaištavo. Trenkęs vaikinas, tai yra, I. R., stovėdamas lauke juos visus įžeidinėjo, sakydamas, kad jie neturi normalaus išsilavinimo, dirba šunišką darbą. Jie iškvietė pareigūnus, kad nustatytų autobusiuko pažeidimus, nuvažiavo į komisariatą, padarė nuotraukas. I. R. draugas jiems sakė, kad I. R. užsiiminėja boksu ir, jei panorėtų, juos visus galėtų paguldyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. paaiškino, kad jų brigada įvykio dieną dirbo prie V. Kudirkos aikštės, jis I. R. netikrino, tačiau žino, kad pastarajam buvo rašomas protokolas. I. R. stovėjo lauke, į jų mikroautobusą nelipo, padavė dokumentus ir vis atidarydavo mikroautobuso dureles. I. T. uždarė mikroautobuso dureles iš vidaus, kad jai netrukdytų rašyti, tačiau I. R. triukšmavo, trankė dureles. Kuomet I. R. kumščiu sudavė į mikroautobuso duris, jis stovėjo šalia, kartu buvo ir E. K.. Po smūgio ant mikroautobuso durelių matėsi įlenkimas, I. R. vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. paaiškino, kad jis dirba policijos vyresniuoju patruliu. Iš VPK buvo gautas iškvietimas, kad Vilniaus gatvėje kilo konfliktas tarp keleivių kontrolės darbuotojų ir keleivio. Atvykus į įvykio vietą prie operos ir baleto teatro stotelės, keleivių kontrolės darbuotojai pasakė, kad jaunuolis trenkė į autobusiuką. Pagal pareiškimą pilietis buvo sulaikytas, pristatytas į 3 policijos komisariatą. Jis paties smūgio nematė, atvykę apžiūrėjo mikroautobusą, jame matėsi įlenkimas.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. T. paaiškino, kad kaltinamasis važiavo troleibusu. Ji įlipusi pro priekines duris pamatė du vaikinus, kurie sėdėjo šalia vairuotojo, šaukė ir šaipėsi iš keleivių, labai garsiai kalbėjo. Jie buvo be galiojančių bilietų. Kartu su bendradarbiais šiuos keleivius išvedė iš troleibuso, nuvedė iki jų tarnybinio mikroautobuso, ji tiek vienam, tiek kitam surašė protokolus. Ji buvo viduje su kaltinamojo draugu, kaltinamasis provokavo draugą, kad pastarasis irgi pradėtų triukšmauti, bet draugas buvo protingesnis, tyliai laukė, kol ji surašė protokolą. Kaltinamasis stovėdamas lauke vis atidarinėjo dureles. Tada ji užfiksavo dureles, kad jos neatsidarytų. Tada I. R. pradėjo kojom „mušti duris“. Ji liko viena su kaltinamojo draugu ir rašydama protokolą, paėmė telefoną ir paskambino savo bendradarbiams, kad jie prieitų prie mikroautobuso ir apramintų tą vaikiną. Į duris buvo ne vienas smūgis. Ji kaltinamajam pirmam surašė protokolą, vėliau surašė protokolą jo draugui. Kaltinamasis liko lauke ir provokavo situaciją. Buvo iškviesta policija, padarytos automobilio nuotraukos, kuriose matėsi sugadinimai, parašytas pareiškimas dėl pažeidėjo elgesio.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. paaiškino, kad jis su I. R. važiavo troleibusu, įlipo kontrolieriai, jie neturėjo bilieto, juos prie Operos ir baleto teatro išlaipino, paėmė dokumentus ir nuėjo į autobusiuką rašyti baudų. Jis neprisimena, kuriam primam rašė baudą. Jis tiksliai nepamena, bet mano, kad į autobusiuką nebuvo įlipęs. Jie prašė, kad greičiau surašytų baudas, nes buvo šalta, o jie skubėjo. Kontrolieriai pasakė, kad jie turės laukti tiek, kiek reikės, ir uždarė mikroautobuso duris. Po to jam ir I. R. grąžino dokumentus. Jis nematė, kad būtų gadinamas turtas. Jie bandė atidaryti mikroautobuso duris, normaliai pastukseno į langą. Nėra girdėjęs, kad I. R. užsiminėtų boksu.

Iš 2010 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Iveco 35S10“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausantis SĮ (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad dešinės pusės stumdomose duryse į saloną, po langą tvirtinančiomis gumomis nuo durų krašto 30-45 centimetrų plotyje matomas nedidelis įlenkimas, kurio plotis maždaug 21,5 cm, o ilgis – 15 cm. Įlenkimas negilus, apie 0,5 cm gylio, dažai nepažeisti, tik įlenkta metalinė durų stakta (b. l. 27-33).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareikštas kaltinimas kaltinamajam I. R. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. A., E. K. ir J. V. patvirtino betarpiškai matę, kaip kaltinamasis I. R. ranka trenkė į mikroautobuso „Iveco 35S10“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dešinės pusės stumdomas duris. Be to, šie liudytojai paaiškino, kad kaltinamasis priš smūgį į duris ir po to nuolat reiškė nepasitenkinimą, jo nuomone, per ilgai rašoma bauda, tai yra, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Minėtą nepasitenkinimą kaltinamasis I. R. išreiškė taip pat ir necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo liudytojus. Šie liudytojų parodymai yra patikimi, nes juos visiškai patvirtina automobilio „Iveco 35S10“ apžiūros protokolo duomenys apie nustatytą durų sugadinimą. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis ir jo draugas liudytojas A. V. neneigė, kad jie įvykio metu reiškė nepasitenkinimą, jų manymu, per lėtu kontrolės darbuotojų darbu, ir netgi pripažino, kad stukseno į minkroautobuso langą, nors ir neparodė, kad I. R. įlenkė duris. Vis dėlto, aukščiau išvardinti įrodymai rodo, kad minėto automobilio „Iveco 35S10“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) durų sugadinimo iki įvykio nebuvo, durys buvo sugadintos aptariamo įvykio metu ir tai padarė kaltinamasis I. R.. Tokie kaltinamojo I. R. veiksmai pilnai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismas, vertindamas liudytojos I. T. parodymus, pažymi, jog jie taip pat netiesiogiai patvirtina kaltinamojo I. R. kaltę, - būtent, kad jis elgėsi agresyviai. Taigi, apibendrindamas teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. R. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, mokosi), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis I. R. nusikalto būdamas nepilnametis (nors byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota jau suėjus jo pilnametystei), todėl, sutinkamai su BK 81 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam I. R. taikomos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos.

Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius pataisyti I. R. elgesį ir požiūrį į socialinių normų laikymąsi.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir kiekvieną parą nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.