Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-02 V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-04-01 apie 22 val. 35 min. Klaipėdoje, Žalgirio g. vairavo transporto priemonę – lengvąjį taksi automobilį Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. kaltu neprisipažino, neigė 2013-04-01 transporto priemonę vairavęs būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Paaiškino, jog kaip ir kasmet per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) rūkė žolę, nuo kurios linksma būna tik parą, jokios priklausomybės neturi. 2013-04-01 patikrinimo metu apsvaigęs nebuvo, nesutinka, kad vyzdžiai buvo išsiplėtę, o akys paraudusios, taip pat laiko, jog policijos pareigūnams galėjo pasirodyti, jog jo judesiai nekoordinuoti, kadangi yra neįgalus. Pažymėjo, kad patikrinimui nuvežus į ligoninę buvo paimtas tik jo šlapimas, kraujas nebuvo paimtas.

LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2013-04-01 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas Toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas, kuriuo nustatyta, kad V. P. šlapime rasta kanabinoidų/marihuanos.

LR ATPK 270¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti asmenys yra siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendindama šią nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte apsvaigimas yra apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2013-04-01 V. P. pristačius į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas nebuvo, V. P. bendra būklė neįvertinta, todėl teismui nėra galimybių spręsti, ar 2013-04-01 V. P. elgsenoje buvo požymiai, suteikiantys pagrindą įtarti, kad V. P. apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs.

Metodikos 10.1. punkte numatyta, jog psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti tyrimui imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo. Iš byloje esančio Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo matyti, jog tyrimui buvo paimta 60 ml šlapimo (b.l. 21), tačiau kraujas nebuvo paimtas.

Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo.

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reglamentavimo galima daryti išvadą, jog gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3. punktai). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Kaip minėta nagrinėjamu atveju Medicininės apžiūros aktas surašytas nebuvo, 2013-04-01 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tik Toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas, kuriuo nustatyta, kad V. P. šlapime rasta kanabinoidų/marihuanos, tačiau jokių duomenų apie tai, ar V. P. nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Taigi nustatant, ar asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo (nesurašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, šlapimas tirtas tik greituoju testu, bet ne dviem skirtingais Metodikos 10.3. punkte nurodytais tyrimo metodais, kraujas iš viso nepaimtas), todėl negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t.y. vienareikšmiškai šiuo atveju negalima konstatuoti, kad V. P. 2013-04-01 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, atsižvelgiant į Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, darytina išvada, jog asmens organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs, gydytojas, spręsdamas, ar asmuo buvo apsvaigęs, įvertina bendrą asmens būseną, todėl tik kompleksas visų aplinkybių leidžia nuspręsti, ar asmuo buvo apsvaigęs. Nagrinėjamu atveju byloje nepateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, todėl nėra duomenų apie V. P. apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymius. Pažymėtina, jog 2013-04-01 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktas Toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas neįrodo V. P. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, kad transporto priemonę V. P. vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, surinkti naujų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad V. P. 2013-04-01 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra įmanoma, konstatuotina jog V. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. P. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2. p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas

n u ta r i a:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.