Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.7.4.1; 1.2.30.4.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

2024 m. gegužės 28 d.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. U. būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpyje nuo 2022 metų pavasario, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2024 m. vasario 2 d., E. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau tris kartus lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų E. K. nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamojo T. U. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2024 m. kovo 28 d. įtariamojo T. U. papildomos apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad atvyko duoti parodymų apie tai nepranešęs, savo noru, nes nori prisipažinti dėl lytinių santykių su E. K.. Pirmoje apklausoje melavo, nes tuo metu buvo išsigandęs. Dėl lytinių santykių su E. jis nuoširdžiai gailisi. Jis žinojo, kiek metų yra E., kad ji yra nepilnametė. Kad negalima turėti lytinių santykių su nepilnamete jam buvo sakiusi jos mama D. (t. 2, b. l. 21–26);

2024 m. gegužės 15 d. įtariamojo T. U. parodymais, kad pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą savo kaltę pilnai pripažįsta. Ankstesnėse apklausose nepasakė tiesos, nes buvo labai išsigandęs, susijaudinęs, pasimetęs. Dabar sutinka su pranešimu apie įtarimą, pripažįsta, kad turėjo lytinius santykius su E. K., tai vyko jos kambaryje. Pirmų lytinių santykių tiksliai nepamena, bet gali būti tas laikotarpis, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, t. y. 2022 metų pavasarį, ar vasarą. Lytiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu su E. Žino, kad E. jau buvo 14 metų. Santykių buvo nemažiau trijų kartų, kiek tiksliai nepasakys. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Norėtų, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 36–39);

Nepilnametės nukentėjusiosios E. K. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jai 15 metų, pažįsta T. U. apie 3 metus. Jis – draugas. Susipažino internetu. Šiuo metu nebendrauja. Su T. susitikdavo mokykloje, kur jis atvažiuodavo, arba pas ją kaime, kokius tris kartus per savaitę. Jam 21 metai. Susitikę kalbėdavosi, vaikščiodavo. Jis kartais atvažiuodavo pas ją į namus, būdavo 2-3 valandas, tačiau nenakvodavo. Jie sutardavo gerai. Būdavo, kad susipykdavo, susitaikydavo, tačiau niekada nėra nuskriaudęs. Su T. bendravo artimai, tačiau lytinių santykių su juo neturėjo. Daugiau nieko nenori pasakyti, nes papasakojo viską, ką pamena. Yra pajuokavusi, kad su T. turėjo lytinių santykių, apie tai sakė L. L.. Tai buvo tiktai juokai (t. 1, b. l. 58–60);

2024 m. balandžio 17 d. nukentėjusiosios E. K. papildomos apklausos parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur ji parodė, kad 2024 m. kovo 26 d. viską melavo. Tarp jos ir T. buvo lytiniai santykiai, tai įvyko jos namuose, jos lovoje, šiais metais, mėnesio nepamena. Jis pas ją atvažiavo ir tas įvyko. Jis atvyko ryte, lytinis aktas įvyko naktį. Jie su T. buvo dviese. Jie miegojo kartu jos lovoje. Viduryje nakties ji atsikėlė ir netyčia pažadino T. Jie prieš miegą nusirengė ir lovoje gulėjo nusirengę. Nei vienas iš jų lytinių santykių nesiūlė. Abu ėmėsi veiksmų, nesikalbėjo. Ji pati nusirengė, T. jai nepadėjo. Jis taip pat pats nusirengė. Namuose tuo metu nieko nebuvo. Mama buvo darbe. Lytiniai santykiai buvo lovoje. Ji gulėjo ant nugaros, o T. ant jos veidu į ją. T. buvo įkišęs vyrišką lytinį organą į ją. Ji sutiko ir pati to norėjo. Tai truko pusę valandos. Apsaugos priemonių jie nenaudojo. Tą pusę valandos santykiavo vien tuo pačiu būdu. Taip, sperma buvo išsiveržusi į ją, į makštį. Jis toliau nieko nedarė, liko su T. lovoje. Jie užmigo. Ryte, kai atsikėlė, T. išvažiavo namo, o ji į mokyklą. Pabudo 5-6 val. ryte. Jis į namus išvažiavo apie 7 val. T. pas ją nakvodavo ir iki lytinių santykių, ir po jų. Ir anksčiau turėjo lytinių santykių. Su T. lytinius santykius turėjo maždaug 3-4 kartus. Tais atvejais, kai namuose vyko lytiniai aktai, namuose būdavo mama, sesė. Mama žinodavo, kad T. liks nakvoti pas ją. Apsisaugojimo priemones, kad išvengtų nėštumo, nenaudojo. Prezervatyvo lytinių santykių metu nenaudojo. Pirmi lytiniai santykiai buvo jos iniciatyva. Ji norėjo tiesiog išmėginti tai. Taip jam ir pasakė, kad nori pabandyti lytinius santykius. T. atsakė, kad gali pabandyti. Visi lytiniai santykiai su T. buvo jos namuose. Paskutiniai lytiniai santykiai, prieš išvažiuojant į Krizių centrą. Nepamena kiek dienų iki išvykimo buvo, gal savaitė. Kiek buvo praėję laiko iki pasisakymo socialiniai darbuotojai, nepamena. Lytiniai santykiai vyko visada taip pat, tokiu pat būdu. Visi kartai buvo jos sutikimu (t. 1, b. l. 66–68);

2024 m. vasario 9 d. liudytojos R. G. parodymais, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Jos darbas yra teikti paslaugas riziką patiriančioms šeimoms. Viena iš jos prižiūrimų šeimų yra D. J. šeima. Šeimoje auga viena nepilnametė E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Ji lankosi dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, pozityvaus bendravimo šeimoje ir t.t. Pastaruoju metu šiuose namuose gyveno tik D. ir minėta nepilnametė E., pagalbą teikia tiek motinai, tiek mergaitei. Tiksliai laiko nurodyti negali, tačiau prieš kokius du metus, E. jai yra minėjusi, kad ji turi draugą T. U.. Tada, joms kalbant, ji tik aiškino, kad tai tikras „artimas sielos draugas“, kuriuo ji labai pasitiki. Pamena, tada su D. ir jos dukra kalbėjo ir apie lytinį ugdymą, tačiau E. ir jos mama neigė, kad tuo metu mergaitė su T. turi lytinius santykius. Su pačiu T. nekalbėjo, tačiau su D. ir E. apie tai bendravo nuolat. 2023 m. gegužės mėn., važiuodama į darbą, D. J. sodybos kieme pamatė E. ir jaunuolį, apsisukusi pas ją nuvažiavo. Tuo metu jaunuolio kieme jau nebebuvo. Pasiteiravus kur yra draugas, ji pasakė, kad jis yra namo antrame aukšte ir pakvietė į kiemą. Šį jaunuolį ji atpažino kaip T. U.. Kadangi E. tuo metu lyg buvo 14-15 m., jo pasiteiravo, kokio amžiaus jis yra. T. pasakė, kad jam yra lyg 20 m., taigi tada tarp jos ir T. įvyko pokalbis apie E. amžių, jų draugystę, atsakomybę, apie artimus santykius ir kad jis negali turėti lytinių santykių su E. Tada jis aiškino, kad lytinių santykių su E. neturi, bendrauja tik kaip draugai, nors pripažino, kad ji jam patinka ir ją myli. T. išklausė, pažadėjo susirasti butą. Pokalbio metu E. šalia nebuvo. Vėliau, vis lankantis minėtoje šeimoje, dar ne kartą apie santykius yra kalbėjusi tiek su E., tiek su D., nes ir pati yra mačiusi jaunuolius bendraujančius miestelyje, o jai pasidomėjus, E. ir toliau niekada neslėpė, kad jie su T. draugauja, bendrauja telefonu ir socialiniuose tinkluose. Visada neigė, kad T. lieka jų namuose nakvoti ir juolab neigė, kad turinti lytinius santykius su minėtu jaunuoliu. Visai neseniai, 2024 m. sausio mėn., lankantis tame pačiame kaime, kitoje šeimoje, pas J. Ž., (duomenys neskelbtini), pokalbio metu J. prasitarė, kad pas D. J. gyvena T. U., kuris neturi kur gyventi, taigi D. jį priėmė. Važiuodama iš šios sodybos D. J. kieme pamatė T. U. ir sustojo pasikalbėti. Tada ji jo pasiteiravo, ką jis čia veikia. Jis atsakė, kad D. paprašė atvažiuoti ir padėti sutvarkyti kiemą, bei minėjo, kad tikrai čia neliks nakvoti, išvyks. Nei D., nei E. tuo metu namuose nebuvo. Tada ji pakartojo, kad jam čia būti negalima, o jis atsakė, kad tikrai neliks. Pokalbio metu dar kartą jam užsiminė apie artimus santykius su E., jis vėl pasikartojo, kad intymių santykių jie neturi, kad jis žino ir supranta tai. Nuo to karto T. ji nematė, o su D. ir E. bendravo. Pamena, kad nuo 2024 sausio 17 d. E. nebelankė mokyklos ir jos mama pranešė jai, kad dėl peršalimo, tačiau sausio 22 d. iš D. sulaukė skambučio, kad E. labai prasta emocinė būklė, ji nesikelia į mokyklą, nieko nekalba, užsidariusi kambaryje. Vėliau ji, bendraudama su jomis, klausė E. ir D., kas galėjo įtakoti tokią mergaitės emocinę būklę, tokią nuotaikų kaitą, bei teiravosi, ar ji nesusipyko su T. ir tokia jos būsena ne dėl to, kad pergyvena. E. su ja kalbėjo mažai ir apie tai, ar kas nors įvyko, nieko nepasakojo. Į kiekvieną kartą užduotą klausimą apie T., apie jo gyvenimą pas jas ir artimus santykius su E., D. viską neigė. Pamena, kad netrukus D. teigė išėjusi ir iš darbo, nes bijodavo dukrą palikti vieną namuose, bei užrašiusi vizitui pas šeimos gydytoją ir vaikų psichiatrę. Ji pati ne kartą T. D. namuose yra mačiusi ir rytais, ir vakarais, kai ten apsilankydavo. Keletą kartų apie tai, kad E. draugauja su T., yra girdėjusi iš visiškai pašalinių asmenų, bendraujant su gyventojais – kalbų lygyje, bet šiuo metu jau nepamena tiksliau. Apie realius lytinius santykius tarp minėtų jaunuolių, neminėjo niekas. 2024 m. sausio 30 d. vyko D. J. atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu D. teigė, kad dukros E. draugas T. U. anksčiau atvykdavo į jų namus, tačiau niekuomet nelikdavo nakvoti. Moteris kategoriškai neigė, kad vaikinas šiuo metu gyvena jų namuose ir miega su jos dukra E. Vykstant šiam posėdžiui, E. buvo pasilikusi darbo kabinete ir bendravo su socialine darbuotoja L. L.. Vėliau darbuotoja jai pasakojo, kad mergaitė jai atvirai pasakojo apie artimus santykius su T., kad vaikinas gyvena jų namuose, kad abu kartu miega ir turi lytinių santykių. Išgirdusi apie tai iš L. L., sekančią dieną, tai yra 2024 m. sausio 31 d., veždama E. namus, pokalbio metu, automobilyje jos pasiteiravo, kokie yra jų santykiai su draugu T., nes yra žinoma, kad šiuo metu vaikinas gyvena jų namuose ir tada mergaitė pasakojo, kad T. tikrai gyvena jų namuose, kad jie kartu miega ir jie turi lytinių santykių. Ji aiškino, kad apie apsisaugojimo priemones nuo nepageidaujamo nėštumo žino, tačiau šiuo metu jų neturi, be to, minėjo, kad jai nepatinka, jog T. niekur nesimoko, nedirba ir nepadeda jai tvarkytis kambario, nors tikino mananti, kad T. yra tas žmogus, kuris ją supranta, išklauso, pataria ir paguodžia. E. teigė, kad mama nedraudžia T. gyventi jų namuose ir kartu jiems miegoti. Ar E. su T. santykiauja lytiškai savo noru, mergaitės nepasiteiravo. Gali pasakyti tik tiek, kad D., pagal savo galimybes tikrai rūpinosi E. Jos pranešimą atvejo vadybai nulėmė pastebėjus akivaizdžiai pasikeitusi emocinė E. būsena – apatiškas, mieguistas elgesys, nuovargis, liūdesys, nenoras bendrauti, eiti į mokyklą ir pats faktas, kad E. pati jai asmeniškai pasisakė apie turimus jos lytinius santykius su T. (t. 1, b. l. 137–141);

2024 m. vasario 9 d. liudytojos L. L. nurodymais, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Jos darbas yra teikti paslaugas riziką patiriančioms šeimoms. Visas seniūnijos prižiūrimas šeimas yra pasidaliję su kita (duomenys neskelbtini) R. G.. Viena iš kolegės R. G. šeimų yra D. J. šeima, kurią kolegės atostogų ir ligos metu vaduoja. Paskutinį kartą šią šeimą lankė 2023 m. rugpjūčio mėn. Pamena, tada D. ir E. pasakojo, kad E. išsiskyrė su savo draugu T. ir ryšių nebepalaiko. Tuo metu E. noriai su ja bendravo, todėl suprato, kad nelabai išgyvena dėl išsiskyrimo. Tais kartais, kai ji pavadavo kolegę, šioje šeimoje visada kalbėdavo su D. ir E. apie jų tarpusavio santykius, mamai primindavo jos atsakomybę bei tai, kad jos dukrai nederėtų turėti artimų santykių su suaugusiu vyru. Visus kartus, kiek ji bendraudavo su jomis, E. pritardavo motinai. D., visada neigė, kad jos nepilnametė dukra turi intymių santykių su T.. D. J. sakydavo, kad T. tik atvyksta pas jas į svečius, bet niekada nelieka nakvoti. E. pritardavo mamai. Baigusi pavadavimą, apie šią šeimą nesigilino ir joje daugiau nesilankė, tačiau su kolege R. G. sėdi viename kabinete, taigi kartais girdi ją kalbant (su specialistais) apie šią šeimą Iš kolegės girdėjo, kad nepilnametė E. turi lytinių santykių su savo draugu T. Ji pasakojo, kad gauna informaciją, kad pas D. gyvena T. Ji kolegei patardavo reaguoti ir pranešti specialistams dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. 2024 m. sausio 30 d. vyko D. J. atvejo vadybos posėdis (duomenys neskelbtini), todėl, kilus įtarimams dėl galimų lytinių santykių tarp nepilnametės ir jos draugo, R. G. su atvejo vadybininke kalbėjosi apie tai, kad reikia klausti pačios E. ar jie turi lytinių santykių su T., pakviečiant ją į posėdį. Kol vyko posėdis ir jame dalyvavo D. J., E. sėdėjo pas ją kabinete ir jos bendravo – E. buvo geros nuotaikos. Ji jos tiesiog paklausė, ar palaiko jie ryšius ir ji tai patvirtino. Ji klausė toliau, ar jis gyvena pas jas – mergaitė ir tai patvirtino. Mergaitė minėjo, kad kartais su draugu susipyksta, nes jis nepadeda tvarkytis, yra užmigęs lovoje su batais. Tai išgirdusi, ji pasiteiravo ar ji su T. miega vienoje lovoje. Ji tai patvirtino bei tyliai, nedrąsiai atsakė, kad turi lytinių santykių. Ji jai išsakė dėl to pastabas ir pastebėjusi, kad E. šis pokalbis tapo nemalonus, ji atrodė jau „užsidariusi“, daugiau jos apie nieką nekamantinėjo. Smulkiau mergaitės apie detales neklausinėjo, ar ji turi lytinius santykius savo noru, neverčiama, nesiteiravo, tačiau su ja, pakeitę temą, kalbėjosi ir toliau. Po pokalbio ją paliko kabinete, ji išvyko savais darbo reikalais, o grįžusi kolegei R. G. papasakojo, ką jai sakė pati E. ir patarė kreiptis į atvejo vadybininkę. Gal po dviejų dienų, iš kolegės R. sužinojo, kad ji, veždama E. savo automobiliu į namus, taip pat klausinėjo mergaitės apie jos ir T. santykius ir E. jai taip pat pripažino, kad T. pas jas gyvena ir kad turi lytinius santykius (t. 1, b. l. 146–149);

2024 m. vasario 11 d. liudytojos J. Ž. parodymais, kad pažįsta D. J., nueina pas ją per savaitę tris kartus pasišnekučiuoti ar atsigerti kavos. Kartu su D. J. gyvena jos dukra E. K., kada gimusi nežino, tik žino, kad jai yra 15 metų. Kiek žino, E. K. draugavo ar draugauja su draugu T.. Kai būdavo pas D. J. yra mačiusi, kad pas jos dukrą dažnai būna jos draugas T.. Nėra mačiusi, kad E. K. gulėdavo su T. ar būtų nusirengę. Nėra kalbėjusi nei su D. J., nei su E. K., ar ji santykiauja lytiškai su T., ir nėra girdėjusi, kad E. su T. taip darytų. Pas ją atvykusi (duomenys neskelbtini) R. G. ir klausinėjo, ar nėra mačiusi, kad E. su T. lytiškai santykiautų, miegotų kartu lovoje. Ji atsakė, kad nėra mačiusi ar girdėjusi, kad jie taip darytų, tik matydavo, kad T. dažnai būdavo pas jas namuose. Nėra mačiusi, kad E. ar T. vaikščiotų po savo kambarį pusnuogiai ar nuogi, jie visada būdavo su rūbais (t. 1, b. l. 154–157);

2024 m. vasario 12 d. liudytojos D. J. parodymais, kad ji, kartu su savo nepilnamete dukra E. K., gyveno (duomenys neskelbtini). Jos šeima dėl socialinių įgūdžių stokos yra įtraukta į sąrašą ir jas lanko (duomenys neskelbtini) R. G. per mėnesį apie 3-4 kartus ir prižiūri, kaip ji tvarkosi buityje. Šiuo metu dukrai E. yra 15 m. Žino, kad ji jau daugiau nei du metus bendrauja su T. U.. T. ji pažįsta gana seniai, tačiau, kad jis bendrauja su jos dukra E., sužinojo iš pačios E. jau daugiau nei du metai. Apie tai pasisakė pati. Jos teigimu, pradžioje su T. jie bendraudavo tik telefonu ir socialiniais ryšiais, o vėliau (jau apie du metai atgal), laiko tiksliau nepamena, jai užsiminė, kad T. atvažiuos pas jas į svečius kavos. Ji neprieštaravo ir žinojo iš E., kad gyvai susitikę jie dar iki tol nebuvo. Jam atvykus, pasibuvo apie 1 val., ji bendravo kartu, gėrė kavą, o vėliau E. jį išlydėjo iki lauko durų. Nuo to karto T. pas jas ėmė lankytis apie 1-2 k. per mėnesį, tačiau visada, tuo metu, namuose būdavo ji. E. su T. niekada nebūdavo vieni. Ji žinojo, kad T. yra pilnametis, tačiau jiems bendrauti ji nedraudė, nes matė, kad E. tai padeda psichologiškai. Ji turėjo problemų dėl pykčio, agresijos, dėl to lankydavosi pas psichiatrą. Pamačiusi, kad E. bendrauja su T., jiems gera būti kartu, ji ne kartą jai kalbėjo apie jos amžių, apie santykius su vyrais, apie lytinį ugdymą, apsisaugojimo priemones. Bendraujant E. su T., jai net nekilo mintis, kad jie galėtų santykiauti lytiškai ir tokių įtarimų neturėjo. Apie tai, kad E. dar per jauna lytiniams santykiams, yra kalbėjusi ir su Ta.. Tačiau ir T. visada neigė, kad jie galimai santykiauja ir vis pabrėždavo, kad savo atsakomybę žino. Tiek laiko, kiek E. bendrauja su T., jis niekada nėra nakvojęs jų namuose. Kad (duomenys neskelbtini) galėjo matyti T. jų namuose, ji nežino, tačiau iš jo paties yra girdėjusi, kad R. G. buvo atvykusi ir su juo bendravo – klausinėjo ką jis čia veikia. Ką daugiau jie kalbėjosi, ji nežino, tačiau po kurio laiko (duomenys neskelbtini) jos pasiteiravo, kodėl buvo atvažiavęs T.. 2024 m. sausio mėn. pastebėjo, kad pablogėjo emocinė E. būklė – ji tapo vangi, tingi, nieko nenorėjo, taigi pirma mintis, kuri jai kilo, tai, kad ji galimai susipyko su T., tačiau pasiteiravus apie tai dukters, ji paneigė, kad susipyko su T., bei pati ėmė kalbėti, kad nežino, kodėl jos tokia būklė. Tada ji ją užregistravo pas psichiatrą bei šeimos gydytoją, o vėliau ir pas psichologę. E. bandė kalbinti ir socialinė R. G., tačiau, kaip suprato, nesėkmingai. Paskutiniu metu, pas jas namuose nebesilankė ir T.. Iš E. žinojo, kad jie ir toliau bendravo telefonu, taigi suprato, kad jaunuoliai nėra susipykę. Būtent todėl, kad dukrai reikėjo pagalbos, ji išėjo iš darbo, nes bijodavo dukrą palikti vieną namuose. 2024 m. sausio 30 d. vyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis. Pradžioje su E. bendravo atvejo vadybininkė, tačiau E. su ja nebendravo visiškai, taigi E. išleido, o ji liko. Aptariant reikalus, tame tarpe buvo užsiminta ir apie T., tačiau tai buvo išsakyta tik bendrai, kad E. bendrauja su juo. Šių klausimų nesureikšmino, nes manė, kad tai eiliniai klausimai, kad sužinotų, ar ji pakankamai žino apie dukros gyvenimą. Po posėdžio su E. grįžo į namus, tačiau apie posėdį nieko daugiau nekalbėjo. Praėjus gal porai dienų (lyg vasario 2 d.), ryte ji išvyko iš namų į Pakruojo m., susitvarkė reikalus ir grįžo į namus apie pietus. Netrukus, į namus atvyko vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie pasakė, kad paims E.. E. paėmė laikinai kita jos dukra V. K.. Tą dieną ji nebendravo su niekuo – nei su vaiko teisių specialistais, nei su socialine, nes nuo to negalėjo atsigauti ir nesuprato kas įvyko. Bendravo tada tik su E., tačiau ji taip pat aiškino nežinanti, tik užsiminė, kad „socialinė kažką prikalbėjo“. Atėjus vasario 5 d., ji paskambino į Pakruojo vaiko teisių skyrių ir tik tada sužinojo, kad tai susiję su E. ir T.. Apsigyveno (duomenys neskelbtini), krizių centre. Atvykus į krizių centrą bei įsikūrus, ji E. pasiteiravo, ar jie su T. kartu nemiegojo, ji piktai, susiraukusi tik išrėkė „ką tu čia nusišneki“ ir pasakė, kad tarp jų tikrai nieko nebuvo. Daugiau su E. apie šį įvykį nebendravo. Gali pasakyti tik tiek, kad ji, pagal savo galimybes tikrai rūpinasi E., stengiasi bendrauti, palaikyti ją ir t. t. (t. 1, b. l. 162–166);

2024 m. vasario 2 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Nr. 6SD/213 6.8.14, kuriame nurodyta, kad nepilnametė E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo lyrinius santykius su suaugusiu asmeniu (t. 1, b. l. 26–28);

2024 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. G253/2024(04), kurioje nurodyta, kad medicininių dokumentų duomenimis, apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. vasario 13 d. metu E. K. turėjo mergystės plėvę, kurioje nustatyti seni įtrūkimai, iš kurių tiksliai pasisakyti apie jų padarymo laiką nėra galimybės (t. 1, b. l. 129–132);

2024 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. (t. 1. b. l. 18–25);

Kaltinamojo T. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų E. K..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 151¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės – BK 151¹ straipsnio 1 dalyje – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriuose nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsnyje.

Kaltinamasis T. U. neteistas, padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmę – 2 metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. U. galutinę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.