Kauno apygardos teismo nuosprendis

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu neigė vartojąs alkoholį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-12 apklaustas įtariamuoju V. J. Ž. patvirtino pats vartojąs alkoholį, nurodė, kad tėvai nuolat girtauja, jis taip pat dažnai su jais išgeria (2 t., b. l. 172-173), 2008-03-08 nurodė gėręs kartu su motina (2 t., b. l. 172-173). Kaltinamojo parodymai dėl tėvo sužalojimų duoti ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškinimai teismo posėdyje. Teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad tėvas galėjo susižaloti pats, kadangi krito tris kartus: tarp radiatoriaus ir lovos, kitą kartą prie spintelės, ir ant laiptų, vedančių į rūsį. Kaltinamasis paaiškino, kad 2008-03-06 tėvas grįžo iš Klaipėdos apie 17 val. ir nuėjo gultis, tos pačios dienos vakare iškrito iš lovos ir susižalojo veidą į spintelę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jo tėvas iš viso buvo nukritęs ir susižalojęs 4 kartus (2 t., b. l. 184-188). 2008-03-12 apklaustas kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti nei dienos, nei valandos, parodė, kad maždaug kovo 5 ar 6 dieną jį mama pakvietė ir pasakė, kad tėvas iškrito iš lovos ir paprašė padėti jį įkelti į lovą, nes tėvas krisdamas atsitrenkė į šalia lovos esančią spintelę (2 t., b. l. 172-173). Papildomos apklausos 2009-01-22 metu kaltinamasis nurodė, kad tai įvyko 18 val. (3 t., b. l. 1-3). 2008-04-24 papildomai apklaustas kaltinamasis nurodė, kad pirmąjį kartą tėvas G. J. Ž. buvo iškritęs iš lovos 2008 m. kovo mėn. 6 arba 7 dienomis, apie 21 val., gal vėliau, jis buvo įstrigęs tarp radiatoriaus ir lovos (2 t., b. l. 184-188). Vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu kaltinamasis nurodė, kad tą pačią dieną tėvas buvo iškritęs iš lovos antrąkart, t. y. kovo 6 arba 7 dieną, nakties metu apie 23 val., gal vėliau, tėvas vėl buvo iškritęs iš tos pačios lovos, tačiau jis krito į priešingą pusę ir trenkėsi į pravirą spintelę, stovėjusią kairėje lovos pusėje. S. Ž. pasikvietusi jį paprašė, kad įkeltų tėvą į lovą (2 t., b. l. 184-188). V. J. Ž. priėjęs pamatė, kad tėvo veidas kruvinas. Kartu su mama įkėlė tėvą į lovą ir nušluostė kruviną veidą. Apžiūrėjęs jokios žaizdos nepastebėjo, todėl galvojo, kad tėvui kraujavo iš nosies (2 t., b. l. 172-173). Tą dieną V. J. Ž. buvo blaivus, jo mama, kiek pamena, atrodė kiek neblaivi. Kai pamatė iš lovos iškritusį tėvą, jis gulėjo ant pilvo, jo veidas buvo kruvinas (2 t., b. l. 177-179). Vėlesnės apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad tėvas iškritęs gulėjo ant kairio šono. Tą pačią dieną, maždaug po trijų valandų apie 21 val., jį mama S. Ž. pakvietė iš namo antrojo aukšto ir pasakė, kad tėvas G. J. Ž. yra nukritęs antrą kartą (3 t., b. l. 1-3). Nuo tos dienos pradėjo jaustis prasčiau, mažiau vaikščiodavo, negu prieš tai, jis netgi nebepajėgė palipti laiptais į savo kambarį, todėl atsiguldavo kitoje lovoje, kitame kambaryje (2 t. b. l. 177-179). Kitą dieną tėvas dar griuvo ant laiptų, vedančių į rūsį, kurie buvo apkalti kilimine danga, už kurios lengva užkliūti. Kartu su mama V. J. Ž. vėl nutempė tėvą į lovą (2 t., b. l. 172-173). Vėlesnių apklausų metu kaltinamasis nurodė, kad apie šį tėvo nukritimą sužinojo tik iš tėvo pasakojimų: 2008-03-09 tėvas G. J. Ž. pasakojo, kad ėjo į rūsį kurti pečiaus ir krito nuo laiptų. Tą dieną kaltinamasis buvo namuose, tačiau negirdėjo kaip tėvas krito, pagalbos niekas neprašė (2 t. b. l. 191-194). Ketvirtąkart tėvas krito 2008-03-08 po pietų, ant laiptelių, vedančių į kitus kambarius. Tuomet kaltinamasis nurodė, kad vienas tėvą pakėlė ir paguldė į sofą lovą stovėjusią šalia laiptelių, svetainėje (2 t. b. l. 191-194).

Skirtingų apklausų metu kaltinamasis tėvo mirties dienos įvykius apibūdino nevienodai, t. y. 2008-03-12 A. J. Ž. parodė, kad kovo 9 dieną, apie 07 val. išsikvietęs taksi išvažiavo į Karmėlavos oro uostą, kad sužinotų informaciją apie tai, kaip įsigyti lėktuvo bilietus, apie 8 val. 30 min. grįžo į namus, tėvą matė gulintį lovoje, kovo 10 dieną, apie 10 val. atsikėlęs nuėjo į tėvo kambarį, pamatė tėvą, kurio išvaizda sukėlė abejonių. Apie 11 val. iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri atvykus konstatavo tėvo mirtį. Kaltinamasis nurodė, kad susižinojo telefonu laidojimo firmos numerį, išsikvietė juos ir susitarė, kad ryte t. y. 11 dieną tėvas bus pašarvotas. Jiems išvažiavus pradėjo skambinti giminaičiams. Kovo 11 dienos ryte, besiruošiant važiuoti į laidojimo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (2 t., b. l. 172-173). Tuo tarpu 2008-03-20 apklausos metu V. J. Ž. parodė, kad ne 2008-03-09, o 2008-03-10 ryte jis išvažiavo į Karmėlavos oro uostą, norėdamas susižinoti lėktuvų reisus atvykstančius iš Anglijos. Į namus grįžo apie 9 - 9.30 val. ryte. Atėjęs pas tėvus, pamatė kambaryje gulintį tėvą, kurio išvaizda kėlė abejonių. Išsigandęs nuėjo pas kaimynus G. ir pasakė jiems, kad kažkas negerai su tėvu. Kartu su kaimynėmis G. D. ir jos mama G. nuėjo į namus pažiūrėti tėvo. Atėjus, abi jos pažiūrėjo tėvą, nusprendė, kad tikrai kažkas negerai (2 t., b. l. 180-183). 2008-04-24 apklausos metu V. J. Ž. parodė, kad 2008 m. kovo 10 d. ryte apie 10-11 val., atėjęs į kambarį pastebėjo keistai atrodantį tėvą, nedelsdamas nuėjo pas kaimynus G. į 169 namą, iš kurių telefono kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus (2 t., b. l. 184-188). 2009-01-22 apklausos metu V. J. Ž. parodė, kad 2008-03-10 ryte, apie 11-12 val. užėjo į kambarį ir pamatė, kad tėvas G. J. Ž. nejuda ir neatsiliepia į kvietimą. Kaltinamasis tuomet iš karto nuėjęs pas kaimynus G., iš kaimynės G. mobilaus ryšio telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą (3 t., b. l. 1-3).

Kalbėdamas apie motinos S. Ž. sužalojimo aplinkybes, kaltinamasis taip pat keitė parodymus. 2009-01-22 apklausos metu V. J. Ž. nieko paaiškinti negalėjo, nes nurodė nieko nematęs ir nieko nežinąs. Jis tik prisimena, kad 2008-03-10 maždaug tuo pačiu laiku, kai kvietė greitosios med. pagalbos darbuotojus dėl keistos tėvo G. J. Ž. išvaizdos, pastebėjo, kad jo mama S. Ž. yra sužalotu veidu. Kiek prisimena, jo mamai po abejomis akimis buvo tamsios spalvos „mėlynės“, kažkurios pusės, kurios, tiksliai neprisimena, nubrozdintas antakis. Jokių kitų sužalojimų jis nepamatė (3 t., b. l. 1-3). 2008-03-12 A. J. Ž. parodė, kad kovo 9 dieną, grįžus iš Karmėlavos oro uosto apie 8 val. 30 min. mama sumušta nebuvo, o kovo 10 dieną, apie 10 val. kaltinamajam atsikėlus ir nuėjus į pirmą aukštą, jis pamatė motiną girtą bei sumuštą (2 t., b. l. 172-173). 2008-03-12 apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad tuo metu paklausė mamos kas ją sumušė, tačiau ji buvo visiškai girta ir nieko V. J. Ž. paaiškinti negalėjo (2 t., b. l. 172-173). 2009-01-22 apklausos metu nurodė, kad apie tai, kaip mama patyrė susižalojimą, ar jos klausė, ar ne, neprisimena (3 t., b. l. 1-3).

V. J. Ž. tvirtino, kad nei tėvo, nei mamos nemušė, jokie svetimi žmonės į tėvų namus atvykę nebuvo, todėl mano, kad tėvai sumušė vienas kitą patys (2 t., b. l. 172-173, 2 t. b. l. 177-179). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. Ž. girtaudavo ne dažnai, t. y. maždaug į savaitę 1-3 kartus, o tėvas girtaudavo retai, t. y. dažniausiai per šventes kartą į mėnesį, kartais į savaitę po kelis kartus. Būdavo, kad tėvai mušdavosi - tėvas mušdavo motiną. Apie tai, kad tėvas žaloja mamą kaltinamasis nurodė girdėjęs iš artimųjų bei pačios mamos (2 t., b. l. 180-183).

V. J. Ž. parodymų nepastovumas bei tai, kad faktiniai bylos duomenys jų taip pat nepatvirtina, duoda pagrindą jo parodymus vertinti kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tikėtini tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitai faktinei bylos medžiagai.

Liudytoja D. R. parodė, kad dirba Kauno m. greitosios med. pagalbos stotyje, bendruomenės slaugytoja. 2008-03-11 įvykio neprisimena. T. 2 b. l. 47-48 esančius parodymus patvirtino, nieko papildomai pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2008 metų kovo mėnesį, per ryšio priemonę gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, konstatuoti mirtį. Atvykus ant namo laiptų prie namo durų stovėjo vyriškis ir ją kviesdamas mojavo ranka. Priėjusi iš karto paklausė kas jis toks, pastarasis atsakė, jog yra mirusio vyro sūnus. Ėjo paskui sūnų koridoriumi tiesiai, vyriškos lyties lavonas gulėjo lovoje. Lavonas gulėjo ant pilvo, veidas buvo pasuktas į kairę, apžiūrėjusi konstatavo, kad žmogus tikrai miręs, sūnus buvo labai agresyvus, priešiškai nusiteikęs, į klausimus atsakinėjo grubiai ir paviršutiniškai.

Liudytojas N. K. parodė, kad dirba Kauno m. VPK Centro Policijos komisariate, tyrėju. Nurodė, kad 2008-03-11 budint operatyvinėje grupėje, gavo telefoninį pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) yra miręs žmogus, kuris iš vakaro išvežtas į laidojimo firmą ir kad mirusiojo sūnus prašo išduoti mirties liudijimą. Skambino V. Ž.. Nuvykus minėtu adresu rado neblaivų V. Ž., kuris pasakė, jog miręs tėvas laidojimo firmos išvežtas, dėl girtumo negalėjo pasakyti net firmos pavadinimo. V. Ž. ėjo pro virtuvę į kambarį, N. K. su kolega ėjo jam iš paskos. V. Ž. stengėsi paskui save uždarinėti duris, todėl kilo įtarimas, kad kažko vengia. Įėjus į virtuvę liudytojas pamatė sumuštą kaltinamojo mamą. Liepė kaltinamajam pasiimti dokumentus ir išsivežė jį apklausai. Paskui nuvyko į laidojimo firmą, kur buvo išvežtas miręs vyriškis. Ant lavono veido matėsi sužalojimai. Apžiūrėjus lavoną, išdavė siuntimą atlikti med. ekspertizę. Kaltinamojo mamos N. K. klausė prie V. Ž., kas nutiko. Ji sakė pati nukritusi nuo laiptų ir žiūrėjo į sūnų tai sakydama. Tada V. Ž. kolega išvedė į kitą kambarį. Išvedus kaltinamąjį, paklausė pas mamą, ar sūnus sumušė, ji linktelėjo. Paskui, sūnų pamačiusi, sakė kad pati nukritusi. Paklausus apie mirusįjį, ji nieko nesakė. Kaltinamasis sakė tėvą grįžęs rado mirusį. Sakė, kad mama jį mušdavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. davė tapačius parodymus.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba Kauno m. Centro PK, budėtoju operatyvinėje grupėje. 2008-03-11 gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) yra vyriškos lyties lavonas. Nuvykus su kolega N. K. minėtu adresu, lavonas jau buvo išvežtas laidojimo firmos. Namuose rado kaltinamąjį ir jo mamą. Ką aiškino kaltinamasis, nepamena. Daugiau bendravo N. K.. Mama buvo primušta, paaky matėsi mėlynės. Kaltinamasis nenorėjo, kad A. P. su N. K. matytų sumuštą motiną, uždarinėjo kambarių duris. Liudytojas su mama truputį bendravo, paklausus, kas nutiko, sakė kad pati susižalojusi. Kaltinamasis buvo girtas, pasimetęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. davė tapačius parodymus.

Liudytoja D. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis kaimynas, namai šalia. Žiemių šeimą seniai pažįsta, kaimynai nebuvo bendraujantys, pasisveikindavo ir viskas. Nurodė, kad S. Ž. kelios dienos prieš įvykį buvo atėjusi skolintis pinigų. Liudytoja paskolinusi. Vizualiai Ž. atrodė blaivi. Pas Ž. barnių būdavo, liudytoja girdėdavo barantis ir mirusįjį G.J. Ž. su žmona, ir kaltinamąjį, bet taip būdavo nedažnai. 2007 m., per Jonines, pas Ž. vyko šventė. Tada kaltinamasis pykosi su mama, paskui jie nuėjo į namą. Kas vyko name, liudytoja nežinanti. Po to, apie 3 mėnesius S. Ž. nesirodė. Liudytoja manė, kad ji mirusi. Vėliau pastebėjo ją šlubuojančią. Yra mačiusi S. Ž. su kraujosruvom po akim. Iš tolo matėsi. Liudytojos šeima manė, kad Valdas motiną skriaudė, nes kol jis buvo užsienyje, to nebuvo. Nukentėjusįjį matė tą pačią savaitę, kai jis mirė. Nepamena, ar jis buvo sumuštas. Buvo atėjęs vieną kartą J. Ž., jis buvo visas mėlyniuotas. Paklausus, kas nutiko, pajuokavo, kad Vilniuje su mergom buvo ir jį sumušė. 2008-03-10 betvarkant sodą, priėjo V. Ž. ir pasakė „ką man daryti, tėvas užsivertė“. Valdas buvo neblaivus, todėl iškart liudytoja nepatikėjo, pasikvietė mamą ir abi nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Atėjus, pamatė didžiulę netvarką kambaryje, ant lovos gulėjo J. Ž.. Mama jį pačiupinėjo ir pasakė, kad jis visiškai atšalęs. Pas Ž. tuo metu garsiai grojo rusiška muzika. S. Ž. sėdėjo virtuvėje už stalo, ji atrodė baisiai, veidas buvo sumuštas. Kaltinamąjį neblaivų matydavo. Prieš įvykį dažnai jis išgerdavo. Paskutiniu metu daug gėrė. Gerai jo nepažįsta, bet išgėręs kabinėdavosi. Blaivus būdavo normalus, pasisveikindavo. Išgėrusį jį sutikus, būdavo baisoka, jausdavosi agresyvumas. Nukentėjusįjį išgėrusį yra mačiusi gal 2-3 kartus per paskutinius metus. Anksčiau jis išvis negerdavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. davė tapačius parodymus bei nurodė, kad asmeniškai mano, jog G. J. Ž. mirė ne savo mirtimi. Kiek ji pastebėjo, tai pas Ž. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune nuo 2008-03-07 iki 2008-03-10 joks pašalinis asmuo atėjęs nebuvo. Jeigu pas juos kas nors ateitų tai mano, kad tikrai matytų, nes visų pirma jos kambario langai išeina į jų kiemo pusę.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai, santykiai normalūs. Kaimynai mandagūs, tvarkingi žmonės. Piktumų nebūdavo, tik gerai gali pasakyti apie juos. V. Ž. buvo išvykęs į Angliją. Kai jo nebūdavo, tėvų sumuštų nematęs. Jam grįžus kažkas ne taip būdavo, ateidavo mama skolintis pinigų. Nukentėjusįjį J. Ž. liudytojas du kartus matė sumuštą, kai grįžo Valdas iš Anglijos. Paklausus, kas jį sumušė, atsakė, kad neva čigonės Vilniuje jį sumušė. Įtarimai kilo, kad jų šeimoje kažkas ne taip. Liudytojas nematęs, kad V. tėvus muštų, bet taip mano. Nukentėjusįjį matė gal pusantros savaitės iki jo mirties. 3-4 savaitės prieš, jis buvo sumuštas. Vasario mėn. jis buvo sveikas. 2008-03-07 pas liudytoją atėjo S. Ž. pasiskolinti 20 Lt, buvo prakirstas antakis, jau susiformavęs „šašas“. Paklausus kas atsitiko, sakė, kad atsitrenkusi į duris. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad įtarė, jog prie nukentėjusiojo kūno sužalojimo yra prisidėjęs sūnus V. Ž.. Jo manymu, galbūt, tėvai V. Ž. neduodavo pinigų ir todėl būdavo sumušti. Kadangi anksčiau niekuomet Ž. nesiskolindavo pinigų, o grįžus sūnui staiga pradėjo skolintis, todėl taip ir galvojo. Pas Ž. į namus niekada niekas neateidavo. Pas juos nėra matęs pašalinių asmenų. Galbūt kartais atvažiuodavo marčios ir anūkai, bet tai būdavo labai retai. Kiek yra pastebėjęs, tai nuo 2008-03-07 iki 2008-03-10 pas Ž. niekas iš svetimų asmenų apsilankęs nebuvo.

Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo mirusio pusbrolio G. J. Ž. sūnus. Su J. Ž. gyveno Kaune nuo 1946 metų, artimai bendravo, liudytojas jį lakė kaip savo broliu. Kartu mokėsi, su juo ir jo šeima palaikė kontaktus. Šeima buvo padori, pasiturinti, neigiamų savybių nepastebėjo, tik geras. 1999 m. J. Ž. buvo atleistas iš darbo, jis dėl to stipriai pergyveno, patyrė stresą, pradėjo ieškoti veiklos, važinėjo pas pažįstamus. Liudytojas nurodė, kad gyvena Vilniuje, dažnai pas jį atvažiuodavo J. Ž., prašydavo paskolinti pinigų. 2007 m. pavasarį J. Ž. buvo atvažiavęs ir prašė paskolinti pinigų, bet liudytojas sakė, kad gavęs pensiją, kam reikalingi pinigai. Šis pasakė, kad V. iš jo atėmęs pensiją. Sakė, kad jį V. muša, jei neduoda pinigų. Liudytojas nekreipė dėmesio į tą jo pasakymą, nes apie V. įvairiai jis atsiliepdavo. 2008-03-11 liudytojui paskambino V. ir pasakė, kad „tėvas užvirto“. Iš pokalbio galima buvo suprasti, kad V. neblaivus. Jis net nepasakė kada laidotuvės. Anksčiau susirinkdavo įvairiomis progomis, nukentėjusiojo niekada nematė išgėrusio. Pastaruoju metu jis vis kažką atsiveždavo, tai vyno butelį. Atidarydavo, bet neišgerdavo. Per pobūvius J. Ž. ir S. Ž. išgėrusių nematęs. S. Ž. niekada nesiskundė, kad vyras smurtautų. J. Ž., kai skolindavosi pinigų, vieną kartą sakė, kad važiuos pas V.. Tada jis prašė 500 Lt, bet liudytojas turėjęs tik 200 Lt ir paskolinęs. Vėliau jis sakydavo, kad jam reikia pinigų svarstyklėms, nori nusipirkti. Pasiskolintus pinigus grąžindavo. 2007 m. J. Ž. gulėjo ligoninėje, buvo sumušta galva. Sakė, kad Marvelės chuliganai jį sumušė. Vieną kartą yra sakęs, kad V. jį sumušė, bet liudytojas tai priėmė nerimtai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad paskutinį kartą gyvą G. J. Ž. gyvą matė 2008 metų sausio mėnesį. Jis buvo atvykęs į Vilnių. Jie abu neturėjo laiko, todėl trumpai gatvėje pasikalbėjo. Tuo metu jis buvo visiškai sveikas, sužalojimų nebuvo jokių. Prisimena, kad tą dieną G. J. Ž. iš jo norėjo pasiskolinti pinigų. Sakė, kad turi daug skolų, kurias jam reikia grąžinti. Tikslios sumos jis jo neprašė, tiesiog prašė paskolinti kiek gali. Kuomet jo klausė, kam jam reikalingi pinigai, jis atsakė, kad Valdas yra prasilošęs, todėl turi daug skolų, kurias G. J. Ž. privalo grąžinti. Tą dieną pusbroliui pinigų jis nepaskolino, nes tiesiog jų neturėjo. Tada G. J. Ž. labai nusiminė ir pasakė: „tai ką man daryt“. Po to jų susitikimo, G. J. Ž. gyvo daugiau nematė.

Liudytoja Renata B. Ž. parodė, kad kaltinamasis V. Ž. yra jos buvęs sutuoktinis, turi dvi dukras, šiuo metu išsituokę. Liudytoja teismo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. J. Ž. santuokoje pragyveno 19 metų. V. yra ūmaus būdo, girtas būna agresyvus. Yra mačiusi, praėjusiais metais, vasarą, vieną kartą V. motiną S. su mėlyne veide. Ji paaiškino, kad nukrito ir susižalojo. Teko girdėti iš kaimyno A. gyvenančio 173 name, kad jis dažnai matydavo sumuštą tėvą G.. 2008-03-24 kartu su V. Ž. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslu aplankyti savo anytos S. Ž.. Pas ją nuvyko apie 14 val. Atvykę ją rado vieną. Anyta buvo liūdna, mažai su jomis bendravo. Namuose buvo didelė nešvara bei netvarka, nuo savo vyro laidotuvių ji nebuvo nieko dariusi ar tvarkiusis. Maisto ji neturėjo, todėl jos jai nupirko pavalgyti. S. Ž. pradėjo stipriai verkti, joms ją beguodžiant, V. kažkaip netiesiogiai pasakė, kad po G. Ž. mirties visiems labai sunku, ypatingai vaikams, ir tuomet S. Ž. atsakė, kad jai dar sunkiau, nes ji viską matė. Liudytoja mano, kad S. Ž. daug ką žino, tačiau sąmoningai viską slepia, kadangi kalbama apie jos sūnų V. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis smurtaudavo ir prieš ją, viskas prasidėjo maždaug po 6 bendro gyvenimo metų. Iš pradžių tas smurtas būdavo retai, pagrinde tik konfliktų metu, visuomet kaltindavo ją, teigdamas, kad ji jį išvesdavo iš kantrybės, 2004 m. gegužės mėnesį V. ją buvo gan stipriai sumušęs, KMUK atliko operaciją, nes jai buvo pažeista akiduobė, lūžę kaulai. Dėl šito įvykio ji į policiją nesikreipė, kadangi buvo išsigandusi. 2007 metais vasario mėnesį kreipėsi dėl V. elgesio į Centro PK, kadangi jis su ja elgėsi agresyviai, buvo išdaužęs jos automobilio stiklą. Dar kartą jis su R. B. Ž. grubiai elgėsi 2007 metų vasaros metu, maždaug birželio mėnesį, ji buvo nuvykusi iki jo tėvų namų, tikslu išsiaiškinti, kodėl dėl jo kaltės yra areštuotos jos sąskaitos ir kodėl ji turi mokėti jo skolas. Tą dieną V. vėl ją puolė, tačiau ji spėjo pabėgti. Tos dienos įvykius matė V. tėvai. Tėvai bandė jį raminti, tačiau V. jų neklausė ir elgėsi savaip.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad kaltinamasis V. Ž. yra jos mirusio vyro brolis. Gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame aukšte. Valdo tėvai gyveno pirmame aukšte, jie buvo uždari žmonės, nebendravo net su giminėm. Liudytoja apie J. Ž. mirtį sužinojo iš V.. Jis paskambino 2008-03-11 ir klausė „ką man daryti“, sakė „tavo uošvis užvirto“. Liudytoja liepusi jam kviesti greitąją med. pagalbą ir policiją. Buvo gavusi iš Ž. kaimynės SMS „darykit kažką, tėvas negyvas, mama sumušta, V. girtas“. Tą žinutę ji tik ryte perskaitė. Surado G. seserį B. N., pranešė apie J. Ž. mirtį. Su tėvu nuvyko sekančią dieną pas Ž., V. namuose nebuvo. S. Ž. sėdėjo verandoje, nuleidusi galvą, visas veidas buvo mėlynas. Ta tema ji visai nekalbėjo. Kambaryje buvo sujaukta, kruvina patalynė. V. iš Anglijos grįžo 2006 m. gruodžio mėn. Pas uošvius, (duomenys neskelbtini), liudytoja dar gyveno 5 mėn., kai V. grįžo. Gyveno neramiai, su dukra sėdėdavo ant laiptų, nes nežinodavo, ar nereiks bėgti. Grįžęs iš Anglijos V. visą laiką gėrė, skolindavosi iš jos pinigų. Buvo atvejis, kai V. žmona R. B. Ž. prašė atvažiuoti, nes V. ją buvo sumušęs. Atvažiavus jai su vyru, R. B. Ž. sakė, kad ji su V. grįžę iš baliaus ir V. ją sumušė. R. B. Ž. buvo sumušta, matėsi mėlynė po akimi, ji verkė, sakė, kad V. ją sumušė. Po to ji operavosi skruostikaulį, buvo lūžęs kaulas. Nukentėjusysis nemušdavo savo žmonos, 20 metų pas juos pragyveno, ir nė karto neteko matyti, kad muštų. Kai V. grįžo iš užsienio, į tėvų namus, prasidėjo barniai, nemiegodavo, skambindavo pianinu, garsiai leisdavo muziką. Iki tol sužalotų Ž. nemačiusi. Kai iš uošvių išsikraustė, retai pas juos atvažiuodavo. Uošvis nesiskųsdavo sveikata, turėjo padidintą kraujo spaudimą, vieną kartą gulėjo ligoninėje, kai V. grįžo iš užsienio. Tada V. Ž. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Ž. parodė, kad 2008-03-24 apie 16-17 val. ji kartu su R. B. Ž. atvyko pas savo anytą S. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bandė S. Ž. klausinėti apie G. J. Ž. mirties aplinkybes, bandė jos prašyti, kad ji nemeluotų ir sakytų tiesą, tačiau ji iš karto supyko pradėjo jas vyti, sakė, kad neklausinėtų, kad leistų viską pamiršti ir kad duotų rūkyti. Kuomet ji su V. ir jo tėvais Ž. gyveno jų name, tėvai nei karto nukritę nuo laiptų ar kaip kitaip susižaloję nebuvo. O jai išsikrausčius abu tėvai Ž. staiga pradėjo „kritinėti“. Ji mano, kad tai netiesa. Ž. buvo labai uždari, su niekuo nebendravo ir pas juos niekas iš gatvės neatėjo ir tėvo nenužudė, bei mamos S. Ž. nesumušė. Ji gyveno pas Ž. apie 20 metų tai pas juos svečių nebūdavo niekada. Labai retais atvejais atvažiuodavo anūkai. Pas juos nei giminės, nei draugai nesilankydavo. Kodėl taip būdavo nežino, tiesiog Ž. buvo labai uždari žmones su niekuo nebendraudavo. Kaimynai pas Ž. nesilankydavo taip pat niekada.

Liudytoja O. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, 2008-03-10 paskambino V. Ž. ir pasakė, kad mirė J. Ž.. Liudytoja klausė kas nutiko, sakė, kad gali būti įvykusi tragedija. 2008-03-11 liudytoja su mama nuvyko pas Ž., (duomenys neskelbtini). Namai buvo atidaryti, S. Ž. sėdėjo virtuvėje, buvo sumušta, namuose betvarkė, garsiai grojo muzika. S. Ž. buvo ar alkoholio, ar vaistų išgėrusi, nes sunkiai su ja ėjo susišnekėti. Ji vis kartojo, kad pats mirė Ž., kad prostatos vėžys jam buvo. Sakė, kad pašarvotas Vytauto prospekte ir kad ryt bus laidotuvės. Ji pati sakė susižeidusi nukritusi nuo laiptų. Laidotuvių dieną S. Ž. nenorėjo vykti į laidotuves, nes negražiai atrodo, vėlai vakare, apie 23 val., atvežė ją atsisveikinti. Buvo siūlyta važiuoti pas medikus, bet ji atsisakė. Sakė, jei grįš V., išgirs, gali būti dar blogiau. V. pas liudytoją pinigų nesiskolino, tik vieną kartą J. Ž. prašė paskolinti, sakė kad reikia pinigų, turi duoti V.. Paklausus, kodėl V. turi duoti, nukentėjusysis sakė, kad V. su sveikata blogai. Tada J. Ž. pinigų nedavusi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. N. parodė, kad po G. J. Ž. mirties nuvykus pas S. Ž., ši liepė greičiau važiuoti iš čia, nes jeigu grįš V. J. Ž., tai jai pasakys, kad ji prisiskundė ir tada bus blogai. Tą sakinį O. N. suprato taip, kad V. parvažiavęs gali ją dar stipriau sumušti arba netgi užmušti.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra jam sūnėnas, miręs J. G. Ž. yra brolis. Apie brolio mirtį sužinojo 2008-03-11, paskambino V. Ž. ir pasakė „mirė tavo brolis“. Liudytojas tuo metu buvo Ispanijoje. Apie Ž. šeimą nieko blogo neįtarė, manė, kad visi jie gražiai gyvena. Brolienė S. Ž. buvo pas liudytoją skolintis pinigų, kai V. grįžo iš Anglijos. Prašė paskolinti 1 000 Lt malkoms. Sakė, kad iš pensijos atiduos. Paskolino tuos pinigus. Vėliau paaiškėjo, kad ne malkoms skolinosi. 2007 m. pavasarį brolis J. Ž. gulėjo ligoninėje. Niekas nelankė, nes nebuvo sakoma, kol jis ten gulėjo. Kai paleido iš ligoninės, tik tada pasakė. S. Ž. po brolio mirties matė per keturnedėlį. Ji nieko nepasakojo apie brolio mirtį, vis tvirtino „nieko nežinau, nemačiau“. J. ir S. Ž. labai gerai gyveno, buvo pavyzdys visiems. Konfliktų, muštynių tarp jų nebūdavo. Po to, kai brolis skolinosi malkoms pinigų ir nepirko, liudytojas pamanė, kad pinigai reikalingi V.. Apie brolio norą turėti verslą nieko nežino. Kai paskolino malkoms pinigų, po 2 dienų skambino brolis, ir pasakė, kad dar trūksta pinigų malkoms. Liudytojas atsakė, kad S. paskolino ir kad šie tarpusavy išsiaiškintų. Brolis namuose nekritinėdavo, jis iki mirties dar dviračiu važinėjo. Normalios sveikatos buvo. 2007 metais, rugsėjo mėn., kai tėviškėje buvo giminių paminėjimas, brolį J. su žmona kvietė atvažiuoti, sakė abu dalyvaus, V. juos atveš. Bet atvažiavo brolis vienas, sakė S. negalėjo atvažiuoti, nes nukrito nuo laiptų, susižeidė. Tas buvo 2007-09-18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. parodė, kad iki to laiko, kol V. buvo Anglijoje S. ir G. J. Ž. niekuomet pinigų nesiskolindavo. O po to kai grįžo V., tai Ž. iš jo keletą kartų yra skolinęsi pinigų. Mano, kad vis tik V. nuolatos savo tėvus terorizavo, smurtavo prieš juos, reikalaudavo pinigų. K. Ž. manymu V. pinigai buvo reikalingi alkoholiui, lošimams, o gal dar kam nors. Dėl G. J. Ž. mirties kaltas tik V., kadangi jie buvo uždara šeima, gyveno tik trise, jokie pašaliniai asmenys nesilankė. Kiek jam žinoma V. girtavo.

Liudytoja J. C. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino per draugę R. Ž., kai ji 2005 m. pavasarį paskambino ir paprašė pagalbos, nes buvo sumušta. R. buvo sumušęs V. Ž., ji guodėsi, kad V. Ž. girtauja, ją žemina. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. C. parodė, kad dar 2006 metais yra pastebėjusi pas R. ant rankos didelę kraujosruvą ir paklausus, kas atsitiko, ji atsakė, kad „apsistumdėm su V.“. Paskutinį kartą V. matė 2006 metais, neprisimena rudenį ar žiemą. R. darbe jos paprašė, jog ją po darbo kartu su dukterimis parsivežtų pas save į namus, kadangi V. girtauja, konfliktuoja ir ji jo bijo. Po darbo nuvažiavo iki R. tėvų namų, į A., pasiėmė jos mergaites ir grįžo. R. tuomet guodėsi, kad bijo su V. gyventi, kadangi jis dažnai girtauja. Bebūnant tą vakarą jos namuose, paskambino V. ir ieškojo R.. Kadangi liudytojos vyras buvo šiek tiek išgėręs ir pakilios nuotaikos, pasikvietė V. į svečius. R. išsigando, dar bandė prašyti, kad nesikviestų V., tačiau jau buvo per vėlu. Atvykus V. į jų namus, vyrai gėrė, R. dukromis buvo kitame namo aukšte, liudytojos vyrui užmigus, ši liko su V. viena ir kalbėjosi iki vėlumos. V. jai pasakojo apie savo tėvus, iš tų kalbų liudytoja suprato, kad V. savo tėvo nemylėjo, mylėjo ir gerbė tik mamą, V. jautėsi nuskriaustas ir mažiau mylimas, nei jo miręs brolis, po to V. išėjo į kiemą ir pradėjo spardyti jos automobilį, grįžo į namus, pradėjo ieškoti R., viską vertė, vaikus gąsdino, savo dukterį N. buvo suėmęs už kaklo. R. tuo metu visą laiką buvo namo antrajame aukšte drabužių spintoje, todėl V. jos nerado. Buvo iškviesta policija. Kuomet policijos pareigūnai atvyko pas juos, V. jau buvo kieme, vaidino lyg niekur nieko neatsitiko, kalbino pareigūnus. Pareigūnai tą naktį V. Ž. išsivežė ir nuo tos dienos ji jo daugiau nebematė.

S. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jis niekada jos nėra mušęs, pati nukritusi nuo laiptų. Tėvo V. taip pat nemušė, jie gerai sutarė. Sūnus geras, jais rūpinosi, valgyti nupirkdavo, namuose padėdavo, aplinką tvarkė. S. Ž. nurodė, kad kaimynai sako neteisybę, jog V. motiną mušdavo, ji pinigų iš kaimynų nesiskolino. Koją susižeidė užkliuvusi už laiptų, dar seniai lauke nukrito. Tuo tarpu vyras labai dažnai kritinėdavo, nes paskutiniu metu dažnai gerdavo, važinėdavo dviračiu, grįždavo su mėlynėmis. Jis gerdavo vaistus ir alkoholį, bet nesimušdavo niekada. Vyras mirė dėl daug priežasčių – buvo aukštas spaudimas, pašalintas vienas inkstas, jam įtarė prostatos vėžį, be to protiškai sirgo, nusikalbėdavo. Iš vyro brolio liudytoja skolinosi 1 000 Lt kurui. Nusipirko malkų ir anglių už skolintus pinigus. Nežino, kaip galėjo vyras vėl skambinti broliui ir prašyti kurui pinigų. Ar V. mušdavo savo žmoną, nežinanti, nes kartu su jais negyveno. Tėvo V. niekada nėra mušęs, sūnus retkarčiais išgeria alaus.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad S. Ž. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, keitė. Ji skirtingai nurodo G. J. Ž. patirtų susižalojimų aplinkybes nei kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-19 atlikus papildomą apklausą S. Ž. parodė, kad jaunystėje vyras buvo operuotas, jam buvo pašalintas vienas inkstas, todėl jis niekada alkoholio nevartojo, nes jam net nebuvo galima jo vartoti. Kodėl sunūs V. J. Ž. sako, kad jie nuolat girtaudavo ir girti mušdavosi, nesupranta. To nebuvo niekada, sūnus meluoja, o kodėl ji nežino. Kiek žino apie vyro susižalojimus, tai gali pasakyti, kad jis buvo nukritęs du kartus. Vieną kartą maždaug prieš 2-3 mėnesius, turbūt prieš naujuosius metus vyras G. J. Ž., ėjo į rūsį pakurti pečių ir tame rūsyje kažkur nukrito. Kur jis krito ir kaip susižalojo ji nematė, tačiau po šio kritimo skundėsi šono skausmais. Ji vyrui dėjo šiltus su kamparu ar spiritu kompresus. Uždėjo gal 2-3 kartus, daugiau nedėjo, nes vyras sakė, kad tie kompresai jį erzina ir jis jų nenori. Po to kai vyras rūsyje nugriuvo, praėjus kokiai savaitei laiko jis jautėsi gerai. Antrą kartą vyras nukrito 2008 m. kovo 9 dieną (2 t., b. l. 27-30). Ikiteisminio tyrimo 2008-04-25 papildomos apklausos metu S. Ž. parodė, kad sūnų V. J. Ž. išlaikė ji su vyru G. J. Ž.. Sūnus kažkurį laiką trumpai dirbo, tačiau pagrinde jį išlaikė jie. Sūnus jai pinigų niekada nėra davęs, nors ji jo to ir neprašė. Ji su vyru negirtavo, niekada nesibarė, niekada nesimušdavo, gyveno taikiai ir normaliai. Jos sūnus V. J. Ž. niekada nėra mušęs nei jos, nei savo tėvo G. J. Ž. (2 t., b. l. 34-36). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja S. Ž. parodė kur ir kokiu būdu susižalojo pati (2 t., b. l. 31-33).

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad 2008 metų pavasarį, susipažino su asmeniu, kurio vardas V.. V. jam pasakojo, kad buvo sulaikytas už žmogžudystę, už tai, jog užmušė savo tėvą. V. jam pasakojo, kad įvykio dieną gėrė prie geležinkelio stoties su savo draugais ir begerdamas sugalvojo nuvažiuoti pas savo tėvus į Marvelę, pasiskolinti pinigų. Nuvykęs į Marvelę (jis suprato, kad į Marvelės gatvę, nes kalbėjosi apie Aleksoto mikrorajoną, apie vietą esančią netoli LŽŪA) nusipirko 0,7 litro talpos degtinės, kurią nusinešė pas tėvus. Sakė, kad jo tėvai gyvena nuosavame name. Duris atidarė mama, tėvas gulėjo lovoje. Tuomet jie su mama laiptais užlipo į antrąjį aukštą ir ten su mama gėrė tą atsineštą degtinės butelį. Po to kai išgėrė degtinės daugiau nei pusę butelio, paprašė mamos pinigų. Mama jam atsakė, kad pinigų neturi. Netrukus išgirdo, kad laiptais į antrąjį aukštą lipa tėvas. Su tėvu dėl kažko susipyko, nes tėvas jam priekaištavo ir tuomet V. tėvą ranka nustūmė nuo laiptų. Tėvas nuo laiptų nukrito, o nukritęs aimanavo. Tuomet V. dar labiau supyko, kad tėvas aimanuoja ir rankomis bei kojomis sudavė smūgius. V. sakė, jog iš kojos spyrė tėvui į galvą, po to mušė rankomis. Po suduotų smūgių tėvas nutilo ir tada V. pasakojo, kad tėvą nutempė ir paguldė į lovą. Po to kai paguldė tėvą į lovą, užlipo į antrąjį aukštą ir išgėrė likusią degtinės dalį. V. pasakojo, kad po to kai baigė išgerti degtinę, įvykių eigos neprisimena, kadangi buvo labai girtas. V. jam pasakojo, kad kai abu tėvai gaudavo pensiją, tai nuolatos skolindavosi jis iš jų pinigų, kad dažnai su abiem tėvais konfliktuodavo, kadangi abu tėvai nenorėdavo duoti pinigų.

Specialistas Ąžuolas Sutkus teisiamajame posėdyje parodė, kad G. J. Ž. mirties priežastis - sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu į smegenų žievę ir požievį dešinėje smilkininėje skiltyje bei po smegenų dangalais progresuojant galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu. Mirusiajam padaryti sužalojimai, dalis jų arti vienas kito minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos nosyje, akyse. Sužalojimai išsidėstę įvairiuose galvos paviršiuose, jų pobūdis ir apimtis nėra būdingi griuvimui. Anatomiškai artimose srityse sužalojimai galėjo būti padaryti mažesnių smūgių skaičiumi. G. J. Ž. mirties priežastis - galvos smegenų trauma. Visų sužalojimų visuma rodo, kad žmogus taip susižaloti griuvinėjant negalėjo. Lūžęs nosies kaulas, sutrenkimas kairėje galvos pusėje, o tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui. Griūvant dažniausiai kenčia kakta, pakaušis, bet ne smilkinys. Specialistas nurodė, kad 99 procentai tikimybės, jog sužalojimai atsirado nuo sumušimo. Mirusiajam buvo sulaužyti šonkauliai. Nukritus nuo lovos, negalėjo taip lūžti šonkauliai, kaip buvo lūžę pas mirusįjį, pas jį lūžiai buvo tokie, kokie būna suspaudus krūtinę. Krentant į rūsį nuo laiptų iš 2 m. aukščio, negalėjo atsirasti sužalojimai ausų, veido srityse. Griūvant nuo laiptų daugiau kenčia alkūnės, keliai. Sužalojimai, nustatyti pas mirusįjį, nebūdingi griuvimui. Be to, kad mirusiajam atsirado tokie sužalojimai nukritus į rūsį ir po tokių sužalojimų žmogus dar galėjo vaikščioti nieko nejausdamas, teoriškai galėjo būti tik žmogui esant labai gyvybingam, tačiau menkai tikėtina. Specialistas nustatė, kad sužalojimai padaryti vienu metu, patvirtino specialisto išvados duomenis t. 1, b. l. 52-58 ir specialisto paaiškinimus t. 1, b. l. 64.

Ekspertė Gražina Krochinienė patvirtino, kad sužalojimai, kurie matyti nuotraukoje (1 t. b. l. 5), būdingi sudavimui. Ekspertė parodė, kad išvardintų kriterijų, kurie yra būdingi būtent kritimui ir jie atitiktų S. Ž. nustatytus sužalojimus, nėra. Ekspertei teko būti parodymų patikrinimo vietoje, nurodė, kad akivaizdu, jog S. Ž. pati taip kristi negalėjo, kad tokie sužalojimai gautųsi, turėjo užsimušti. Be to, neišvengiamai būtų sužalotos kitos kūno dalys. Pačiai nukritus nuo laiptų sužalojimai, kurie buvo nustatyti pagal parodymų patikrinimą, negali gautis. Ekspertė patvirtino ekspertizės aktą ( t. 1 b. l. 135-140).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-863/08 (02) patvirtina, kad V. J. Ž. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos 2-ame piršte, kairės plaštakos 3-čiame piršte, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti 5-12 parų iki apžiūros (apžiūra atlikta 2008-03-14) ir galėjo atsirasti suduodant smūgius, ar besiginant. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 5).

2008-05-08 medžių apžiūros protokolas, specialisto - agronomo pateikta išvada patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune kieme yra 18 vaismedžių. Vienas medis nupjautas. Ši vyšnaitė buvo jau sena, jos kamienas išpuvęs ir sudžiūvęs, todėl kategoriškai teigti, kad medis buvo nupjautas 2008 metų kovo mėnesį, sudėtinga. Kieme yra keturi lazdyno krūmai, kurie 2008 m. nebuvo genėti. Yra 6 suaugusios obelys, iš kurių 1 gali būti genėta šių metų kovo mėnesį. Tačiau apie tai sunku spręsti, kadangi žaizdos uždažytos. Šakų krūvoje buvo keletas obelų šakų, kurios galėjo būti nupjautos nuo šio medžio. 2 kriaušės negenėtos. Likę medžiai yra jauni ir negenėti (3 t., b. l. 12-14).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 155/08 (01) patvirtina, kad S. Ž. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis; poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, abiejose plaštakose. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius nurodytomis sritimis. Pagal ekspertės Z. Makšimaitės 2008-03-13 apžiūros duomenis sužalojimai yra vienodo senumo ir galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Atsižvelgiant į sužalojimų visumą, lokalizaciją (veide ir plaštakų nugariniuose paviršiuose), S. Ž. nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti jai krentant nuo laiptų, tokiu būdu, kaip ji nurodo įvykio vietos parodymų patikrinimo metu. Tokio, kaip nurodo S. Ž., kritimo metu neišvengiamai būtų sužalotos ir kitos kūno dalys. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t, b. l. 135-140).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 343 (02) patvirtina, kad G. J. Ž. mirė nuo galvos sumušimo pasireiškusio kraujo išsiliejimu į smegenų žievę ir požievį dešinėje smilkininėje skiltyje bei po smegenų dangalais progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui. G. J. Ž. mirtis ištiko 2-4 paros iki palaikų autopsijos. Autopsija atlikta 2008-03-12 d. 8-10 val. G. J. Ž. kūne konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, skeveldrinis nosies kaulų lūžis, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų ausies kaušelių srityse bei smilkininiuose raumenyse, kraujosruva apatinėje lūpoje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį dešinės smilkininės skilties žievėje ir požievyje, ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai galvoje padaryti kietu daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir suduodant ne mažiau kaip septynis smūgius (plati kraujosruva dešinės akies vokuose, dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės akies kaušelyje sudaryta ir mažiausiai keturių susiliejančių kraujosruvų, sužalojimai nosyje ir kraujosruva kairės akies vokų srityje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio, kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir smilkininiame raumenyje bei apatinėje lūpoje padarytos dar mažiausiai dviem smūgiais). Galvos smegenų sumušimas galėjo išsivystyti nuo visų į galvos sritį suduotų smūgių, išskyrus tik nedidelės apimties kraujosruva apatinėje lūpoje, kuri atskirai paėmus atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Visi kiti sužalojimai galvoje, kurių pasėkoje įvyko galvos smegenų sumušimas yra sunkūs sveikatos sutrikdymai, šiuo atveju pasibaigę mirtimi. Krūtinėje dešinėje pusėje konstatuoti netiesioginiai dviejų anatomiškai artimų sričių šonkaulių lūžiai. Tai yra vidurinėje raktikaulinėje linijoje lūžę II-III-IV ir priekinėje pažastinėje linijoje lūžę VII-VIII šonkauliai. Šie šonkaulių lūžiai galėjo išsivystyti ne nuo tiesioginių smūgių į šias sritis, o nuo krūtinės suspaudimo. Šonkaulių lūžiai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir dešiniame rieše (dvi), kraujosruva kairio žasto priekiniame paviršiuje bei kraujosruva dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje padarytos ne mažiau kaip keturiais smūgiais kietu buku daiktu. Kraujosruvos plaštakoje būdingos savigynai, mėginant ranka prisidengti nuo patiriamų smūgių. Paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kelių srityje, išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio poveikio pvz., griūnant ant kelių ar pan. Visi šie sužalojimai rankose ir kojose tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Visi išvardinti sužalojimai padaryti per trumpą laiką, tai yra keletas valandų iki mirties. Tai patvirtina vienoda jų spalva, uždegiminės audinių reakcijos jų aplinkoje nebuvimas. Poodinė kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje padaryta kietu buku daiktu, 3-5 paros iki mirties. Šis sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir dėl paviršinio pobūdžio neturėjo įtakos mirčiai. Mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje visumos. Neabejotinai pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Vienintelis odos nubrozdinimas kaktoje, kurio aplinkoje nėra kraujosruvos bei gijimo žymių galėjo išsivystyti nuo neintensyvaus mechaninio poveikio artimo mirčiai metu ar net po mirties. Medicininiu požiūriu beveik neįtikėtina, jog konstatuotus sužalojimus žmogus būtų galėjęs pasidaryti pats sau. Tik dalį sužalojimų, pvz. nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kelių srityje galima paaiškinti griuvimu, visi kiti sužalojimai absoliučiai nebūdingi griuvimui, kritimui ar panašiai. Sužalojimai dešinėje plaštakoje būdingi savigynai. Sprendžiant pagal sužalojimų apimtį ir trumpą jų padarymo laiką labiausiai tikėtina, jog po patirtų galvos sužalojimų žmogus prarado sąmonę ir galiausiai mirė. Po patirtų galvos sužalojimų žmogus galėjo išgyventi apie keletą valandų. Tai patvirtina smegenų sužalojimų apimtis, išsiliejusio kraujo po galvos smegenų dangalais kiekis, uždegiminės reakcijos sužalojimų srityse nebuvimas. Sužalojimai išsidėstę pagrinde priekinėse kūno dalyse ir smilkiniuose, todėl labiausiai tikėtina, jog žmogus buvo mušamas iš priekio ir dalinai iš šonų. Sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu, požymius ir labiausiai tikėtina galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis. Sprendžiant pagal sužalojimų apimtį jie padaryti su vidutine ir didesne jėga (1 t., b. l. 52-60).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 505/08 (01) rodo, kad nuoplovose iš pirmo ir trečio kambario, ant laikraščio dalies yra G. J. Ž. kraujas su 99,9999999999 proc. tikimybe (1 t., b. l. 156-163).