Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, medienos ruošėju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. Kaltinamasis E. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, tai yra 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.00 val., namų valdoje esančioje pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą plaktuku sudavė savo motinos sugyventiniui R. K. į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, įspaustinį momenkaulio lūžimą į kaukolės ertmę ir visą kaulo storį, kas R. K. sukėlė sunkų, pavojingą gyvybei kūno sužalojimą. Tokiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

2. Kaltinamasis E. J. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. su šeima atvyko į svečius pas motiną N. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur gyvenamojo namo kieme, pavėsinėje šventė motinos gimtadienį. Gimtadienio šventėje dalyvavo motina, brolis su šeima ir motinos sugyventinis R. K.

3. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

4. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad kartu su N. J. gyveno (duomenys neskelbtini), ten 2024 m. rugpjūčio 3 d. namų valdos pavėsinėje šventė sugyventinės gimtadienį, kurio metu tarp jo ir E. J. kilo ginčas, buvo tarpusavyje ir susigrūmę, o vienu metu jam sėdint prie stalo, kaltinamasis priėjo prie jo iš užpakalio ir sudavė per galvą. Šio įvykio jis tiksliai nematė. Po minėto smūgio jis buvo praradęs sąmonę, atsigavo kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai, medikai, tuo metu pamatė ir plaktuką, kuris buvo galimai paimtas iš įrankinės. Po šio įvykio kaltinamajam jis atleido, jie susitaikė, mano kad konfliktas įvyko dėl jų abiejų neblaivumo.

5. Iš liudytojos N. J. parodymų (b. l. 110-111), duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, matyti, kad paties momento, kaip buvo sužalotas jos sugyventinis R. K. ji nematė. Ji su nukentėjusiuoju kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Abu jos sūnūs R. K. laikė artimu žmogumi – patėviu, net vadindavo tėvu. Sūnus E. J. atskirai gyveno apie 7-8 metus, tačiau dažnai juos aplankydavo, o 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 12 val., pas juos į namus atvyko abu sūnūs su šeimomis ir visi šventė jos praėjusį gimtadienį. Jie visi buvo kieme esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholį. Vienu metu tarp jos sūnaus E. J. ir sugyventinio R. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jaunesnis sūnus išėjo namo. Tuo metu namuose buvo likę trise, tai yra ji pati, jos sugyventinis R. K. ir sūnus E. J.. Ji trumpam buvo nuėjusi į namą, o grįžusi į pavėsinę, pamatė, kad pavėsinėje ant minkštos dalies guli jos sugyventinis R. K., jos sūnus E. J. tuo metu stovėjo prie pavėsinės. Priėjusi arčiau prie R. K. ji pamatė, kad šio galva kruvina. Tuomet ji labai pasimetė ir tolimesnių įvykių neprisimena, žino, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Atvykus medikams, pirmoji pagalba buvo suteikta jos sugyventiniui R. K. ir jos sūnui E. J.. R. K. greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) išvežė į ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda, tuomet jis buvo išleistas į namus. E. J. išsivežė policijos pareigūnai.

6. Iš 2024 m. rugpjūčio 4 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog nukentėjusiojo R. K. viršugalvio plaukuotoje dalyje buvo paraudimas ir prakirsta žaizda (b. l. 40-42).

7. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad R. K. GMP buvo atvežtas dėl galvos traumos – buvo sužalotas posūnio, kuris jam trenkė plaktuku per galvą. Sąmonės praradęs nebuvo, buvo kontaktiškas, nepykino, nevėmė. Nukentėjusiajam buvo nustatyta neurologinė židininė simptomatika, galvos plaukuotoje dalyje stebima 5 cm. ilgio kirstinė žaizda. Diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta, kad skubus galvos smegenų KT: Sub- ir supratentorialiai galvos smegenyse ūmiai traumai būdingų židinių tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. Vidurio linijos struktūros nedislokuotos. Skilvelių sistema vidutinio pločio, be ženklesnės asimetrijos. Silvijaus vagos, subarachnoidiniai tarpai, bazinės cisternos diferencijuojami. Dešinėje viršugalvio srityje nustatytas kaktikaulio impresinis lūžis, impresija ~5 mm. (b. l. 65-68).

8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 538/2024 (09) užfiksuotos informacijos matyti, kad nukentėjusiajam R. K. buvo konstatuota galvos plaukuotosios dalies žaizda, įspaudimas, momenkaulio lūžimas į kaukolės ertmę ir visą kaulo storį, kurie padaryti kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu riboto paviršiaus daiktu, galimai 2024 m. rugpjūčio 3 d. ir sukėlė sunkų, pavojingą gyvybei kūno sužalojimą. R. K. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietu buku ar bukabriauniu riboto paviršiaus daiktu. Nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje, vienu poveikiu (b. l. 77-80).

9. Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo turinio matyti, kad nukentėjusiojo gydymas kainavo 134,18 Eur, kuriuos E. J. sumokėjo Kauno teritoriniai ligonių kasai (toliau – Kauno TLK). 2024 m. lapkričio 26 d. pateiktame atsakyme nurodyta, kad Kauno TLK atsisako pareikšto ieškinio (b. l. 87-101, 105, 107).

10. Iš 2024 m. rugpjūčio 3 d. atliktos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad įvykio vieta – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Namų valdoje prie gyvenamojo namo rytinės pusės yra medinė pavėsinė, jos viduje apverstas suoliukas. Stalo gale prie sienelės rastas numestas kirvis raudona pentimi bei plaktuko galva su šalia esančiu kotu, kurie apžiūrėti (b. l. 116-120). Apžiūrint įvykio vietą nustatytos išgertuvių bei grumtynių žymės (panašios į kraujo dėmės ant minkštasuolio, stalo). Po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimta plaktukas ir kirvis (b. l. 21-25).

11. Iš 2024 m. rugpjūčio 3 d. pareigūnų surašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo turinio matyti, kad apie įvykį pranešė kitas asmuo, kuris neprisistatė. Buvo nurodyti šie duomenys apie smurtą patyrusį asmenį: „R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)“ Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda galvos viršugalvyje. Smurtą patyręs asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Taip pat buvo nurodyti šie duomenys apie smurtu įtariamą asmenį: „E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ant smurtu įtariamo asmens kūno matėsi sužalojimai, jis atrodė akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 3,27 promilių neblaivumas. Smurtą patyręs asmuo yra smurtu įtariamo asmens patėvis.

12. Prie įvykio aplinkybių nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, pavėsinėje, išgertuvių metu E. J. (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,72 promilių neblaivumas), grasindamas kirviu bei plaktuku susidoroti su savo patėviu R. K. (kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,28 promilių neblaivumas), vieną kartą plaktuku sudavė šiam į galvos sritį taip jį sužalodamas ir sukeldamas jam fizinį skausmą. R. K. galvoje buvo matoma kraujuojanti žaizda (b. l. 26-29).

13. Iš 2024 m. gruodžio 16 d. surašyto tarnybinio pranešimo dėl skambučio į bendrąjį pagalbos centrą bei pateiktos buvusio garso įrašo stenogramos turinio (b. l. 125-126) matyti, kad dėl įvykio į bendrąjį pagalbos centrą skambino neprisistatęs asmuo. Pokalbis fiksuotas 2024 m. rugpjūčio 3 d., 14.00 val.; jo metu kalbėjosi bendrojo pagalbos centro darbuotoja ir vyras, kuris prisistatė smurtą panaudojusio asmens broliu ir nurodė, kad brolis smurtavo prieš patėvį.

14. Iš 2024 m. gruodžio 3 d. – 2024 m. gruodžio 16 d. atliktos kratos bei pareigūnų kūno kameromis užfiksuotos medžiagos apžiūros protokoluose užfiksuotos informacijos matyti, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą teiravosi vyro (E. J.) kas nutiko rankai, nes ši kruvina. Vyras tuomet paaiškino, kad truputį įsipjovė. Į įvykio vietą atvykus GMP darbuotojai, E. J. nurodė, kad jam jokia pagalba nereikalinga. Po to pareigūnai kalbėjosi su pavėsinėje sėdinčiu kitu sužalotu vyru (R. K.), kuris, pareigūnui pasiteiravus kas nutiko, atsakė, kad buvo sužalotas su plaktuku. GMP darbuotojai apžiūrėjo R. K. ir suteikė jam pagalbą. Pareigūnui paklausus, kur dabar nusikalstamos veikos įrankis (plaktukas), įvykio vietoje buvusi moteris (N. J.) pasakė, kad išmetė. Moteris pasakė, kad ji nenori, kad jos vaikas (E. J.) patektų į kalėjimą, todėl nebus jokio pareiškimo. Moteris taip pat nurodė, kad tuomet kai ji atėjo, vyras jau buvo kraujuotas. Pasiteiravus kiek kartų buvo suduota, vyras nurodė, kad vieną kartą. R. K. buvo nustatytas 3,28 promilių neblaivumas (b. l. 127-128).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

15. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

16. Ištirtieji įrodymai, tai yra aptarti paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, objektų apžiūros protokolai, duoda pagrindą daryti išvadą, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.00 val., namų valdoje esančioje pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tikrai įvyko ginčas, po kurio sekė kaltinamojo smurtiniai veiksmai, pasireiškę smūgio plaktuku į nukentėjusiojo galvą sudavimu, ir sukėlę nukentėjusiojo kūno sužalojimą. Kaip patvirtino medicinos specialisto išvada, toks sužalojimas galėjo būti padarytas nurodomu laiku ir būdu – suduodant bukabriauniu įrankiu (plaktuku), bei kvalifikuotas kaip pavojingas gyvybei, sunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad padarytas sužalojimas buvo priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytais veiksmais. Kaltinamasis E. J., būdamas subrendęs, suvokdamas kokį įrankį panaudoja, suprato, jog suduodamas plaktuku į galvą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius R. K. organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, todėl jo kaltė pasireiškė neapibrėžta tyčia.

17. Kaltinamojo E. J. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, inkriminuojant nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – kaip veiką padarytą šeimos nariui. Tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendrai šeimoje negyveno, jie gyveno atskirai, vesdami atskirus savo ūkius, skirtingose vietovėse, su nukentėjusiuoju kartu šeimoje gyveno ir bendrą ūkį vedė tik kaltinamojo motina N. J., kaltinamojo su nukentėjusiuoju nesiejo ir artimi giminystės ryšiai (nukentėjusiojo tėvystė kaltinamajam teisiškai nebuvo įregistruota), todėl aukščiau paminėtas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo šalintinas. Nustačius, kad kaltinamasis konflikto metu vieną kartą plaktuku sudavė R. K. į galvos sritį ir šio smurtinio veiksmo pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, darytina išvada, kad tokiais veiksmais, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamasis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokia jo padaryta veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

18. Kaltinamasis E. J. anksčiau neteistas, tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybės jog jis visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, jis atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, be to, nukentėjusysis jam neturi jokių pretenzijų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). E. J. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dirba, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, gyvena šeimoje, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ypatingai kaltinamojo asmenybę, kuri nelaikytina linkusia nusikalsti bei teismo vertinimu gali būti taisoma neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, taip pat straipsnio sankcijoje numatytos bausmės griežtumą, atsižvelgiant ir į valstybinio kaltintojo poziciją dėl bausmės skyrimo, teismas mano, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į paminėta, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei E. J. skirtina švelnesnė bausmė, nustatant jam tam tikrus draudimus ir įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, E. J. uždraudžiant per šį laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat per pirmus bausmės vykdymo metus įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- kompaktinę plokštelę (su vaizdo, garso įrašais) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

- plaktuką ir kirvį (saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate) grąžinti R. K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.