Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-55-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
2S-55-56/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos, Lietuvos Respublikai
Ieškovas
If P
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-55-56/2011Teisėja I. Štuopienė Proc. sprendimo kategorijos: 104.5.;111.3.; 116.5.1.;122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties kuria atsisakyta tenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškimą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl nuostolių atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas If P&C Insurance AS su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 25545,96 Lt nuostolių, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas 2007 m. spalio 12 d. sudarė draudimo sutartį su UAB ,,Minavos statybos įmonė“ kuria, transporto priemonių draudimu, buvo apdrausta transporto priemonė RENAULT MASTER v/n (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 5 d. kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, įvyko eismo įvykis, kuriame apdraustoji transporto priemonė, į kelią išbėgus stirnai ir susidūrus su automobiliu, buvo apgadinta. Administracinė teisena nenustačius administracinio teisės pažeidimo pradėta nebuvo. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir remdamasis pateiktais dokumentais atlygino transporto priemonės remonto išlaidas, po ko įgijo teisę į atgręžtinį (regresinį reikalavimą) į atsakovą (CK 1.1015 str. str. 1 d.), nes laukiniai žvėrys gyvenantys laisvėje priklauso valstybei (Laukinės gyvunijos įstatymo 3 str.), todėl atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, nes valstybė būdama laukinių gyvūnų savininku turi pareigą rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nepadarytų žalos (CK 6.273 str.).

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui pareiškus prašymą, teismas 2010 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo If P&C Insurance AS naudai priteisė 25 545,96 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 766,00 Lt bylinėjimosi išlaidas If P&C Insurance AS naudai.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

Nurodė, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė 2010-03-31, t.y. nepažeisdamas teismo nustatyto termino. Teikiant šį atsiliepimą įsivėlė techninė klaida – vietoje bylos numerio 2-3207-827/2010 buvo nurodytas kitos bylos numeris – 2-1066-155/2010, todėl atsiliepimas į ieškinį ne dėl atsakovo pasyvumo, o dėl įsivėlusios techninės klaidos, nepasiekė laiku bylą nagrinėjančio teisėjo. Atsakovas nesutiko su ieškovo išvadomis dėl kelio ruožo avaringumo nustatymo, nes teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal LR Susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintą metodiką avaringi ruožai ir „juodos dėmės“ nustatomos taikant 500 m ilgio slenkstį ir jame per 4 metus įvykusių avarijų skaičių, todėl Alytus – Seirijai – Lazdijai 16 km. kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, remiantis Metodika laikytinas saugiu, neavaringu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog įvykio vietoje buvo būtina imtis papildomų specialių priemonių, o pateikti statistiniai duomenys šių aplinkybių neįrodė. Pažymėjo, jog stirnos yra pakankamai sėslios, todėl jos išbėgimas į kelią ir susidūrimas su automobiliu laikytina atsitiktinumu, aplinkybe, kurios negalima buvo numatyti. Be to, Valstybė, kaip apdairus ir rūpestingas laukinės gyvūnijos savininkas, negalėjo ir neturėjo imtis priemonių žalai išvengti – pastatyti atitinkamus ženklus, atitvarus, kontroliuoti gyvūnų populiaciją. Atsakovo nuomone, valstybė galėtų atsakyti už žalą tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad ji neatliko kokių nors veiksmų, numatytų teisės aktuose skirtų eismo saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė jokių valstybės ir jos institucijų neteisėtų veiksmų, o iš ieškovo ieškinio nėra aišku ar kalbama apie atsakovo atsakomybę už kelio priežiūrą ar laukinės gyvūnijos valdymą. Atsakovo nuomone, nagrinėjamojoje byloje negalima buvo taikyti specialių normų pagal analogiją, t.y. atsakovui negalėjo būti taikoma griežta atsakomybė (be kaltės), nes civilinė atsakomybė bendrais atvejais atsiranda įrodžius 4 civilinės atsakomybės sąlygas, o tik išvardintais, išimtinais atvejais galima griežta atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, įstatymuose nėra nustatytos griežtos atsakomybės, todėl turėjo būti taikomos bendros deliktinės civilinės atsakomybės normos.

Ieškovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti.

Nurodė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsiliepimą į ieškinį pateikė teismui laiku, nes atsakovo pateiktame atsiliepime nėra jokios žymos apie dokumentų įteikimą teismui. Be to, atsakovą atstovauja kvalifikuoti teisininkai, todėl padaryta klaida procesiniame dokumente negali būti laikoma svarbia atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastimi. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas, atsakovas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias. Konstitucinis teismas 2005-05-13 nutarime yra pasisakęs, kad laukiniai žvėrys nėra absoliučiai nevaldomi, todėl atsakovo argumentas, jog stirnos iššokimas į kelią laikomas nenugalima jėga, laikomas nepagrįstu. Atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus ir taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti. Griežtą atsakomybę reguliuojančios teisės normos laikytinos ne specialiosiomis, o singuliarinėmis teisės normomis, kurios gali būti taikomos pagal analogiją. Atsakovo kaltė už laukinių gyvūnų padarytą žalą atsiranda be kaltės, todėl atsakovas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas.

Teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės turi būti atnaujintas tik esant nors vienai iš šių sąlygų: 1) konstatuota, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; arba 2) yra pateikiami tokie įrodymai, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Įvertinęs atsakovo argumentus dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybių teismas nustatė, kad atsakovo atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas laiku, tačiau dėl nurodyto kitos bylos numerio, kurioje nagrinėjamas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių dėl kitų įvykių, atsiliepimas į ieškinį buvo priskirtas kitam teisėjui nagrinėjančiam kitą bylą, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas ieškinį teismui įteikė laiku, tačiau teismo nagrinėjusio bylą atsiliepimas nebuvo įteiktas dėl svarbių priežasčių, todėl pripažino, kad atsakovas įrodė vieną iš dviejų privalomų sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Teismas įvertinęs atsakovo argumentus dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o tik nurodė aplinkybes ir motyvus kuriais nesutiko su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais. Teismo vertinimu, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, jog nurodytas pareiškimas nėra atsiliepimas į ieškinį ir turėjo pateikti įrodymus turinčius įtakos priimtam sprendimui (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 4 d.). Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai dėl sprendime už akių nurodytos įstatymo analogijos taikymo tarp naminių ar asmens žinioje esančių gyvūnų ir laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo negalimumo, nebuvo pakankami ir pagrindžiantys priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, kad juo yra akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Nurodytais argumentais pareiškimas buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas buvo aktyvus proceso dalyvis, veikė aktyviai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Atsisakydamas atnaujinti procesą, teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus ir užkirto kelią tolimesnei atsakovo gynybai. Teismas remdamasis Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies nuostatomis neatsižvelgė į aplinkybę, kad šios nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Nurodyti pažeidimai sąlygojo aplinkybę, jog teismas nepagrįstai užkirto kelią tolimesnei bylos eigai bei apribojo atsakovo teises į gynybą, kad prieštarauja civilinio proceso principams ir tikslams. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas iš esmės nenurodė jokių argumentų ir nesutikimo dėl teismo sprendime už akių padarytų išvadų teisingumo, nes atsakovas pateikdamas pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė eilę argumentų ir aplinkybių įrodančių ieškinio ir sprendimo už akių nepagrįstumą, o neįvertinus per klaidą kitam teisėjui paskirto atsiliepimo argumentų, teismas formaliai vertindamas byloje pateiktus įrodymus buvo subjektyvus ir nevisapusiškas, todėl teismo išvada, jog atsakovas neįrodė antrosios privalomos sąlygos sprendimo už akių panaikinimui, prieštarauja bylos aplinkybėms ir civilinio proceso tikslams ir principams. Atsakovo manymu nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai sąlygojo, netinkamą bylos aplinkybių vertinimą bei nepagrįstą skundžiamos nutarties priėmimą, todėl tai sudaro pagrindą skundžiamąją nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Atsiliepimas

Ieškovas If P&C Insurance AS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iškovo patirtas išlaidas adokato teisinei pagalbai atlyginti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo atnaujinti procesą byloje nėra pagrindo. Prašydamas paržiūrėti teismo sprendimą atsakovas neįvykdė Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir nepateikė įrodymų pagrindžiančių priimto teismo sprendimo už akių neteisėtumą, o tik nurodė savo nesutikimo su ieškinyje nurodytais argumentais argumentus, todėl pagrindo naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą, pažeidė tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 262 str. 2 d., 285 str., 2), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo išspręsti šio ginčo priimdamas atsakovui sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį, tame tarpe ir į parengiamąjį (CPK 230 str. 2 d.), neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą kuri tai bylos šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Kaip minėta, pirmoji sprendimo už akių priėmimo sąlyga yra tinkamai apie teismo posėdį informuotos šalies neatvykimas į jį bei pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikimas.

Bylos medžiaga rodo, kad priėmęs ieškovo ieškinį teismas 2010 m. kovo 16 d. ieškinį su priedais nusiuntė atsakovui nustatydamas keturiolikos dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismo pranešimas įteiktas 2010 m. kovo 17 d. (b.l. 109-110). Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo atsiliepimas teismo nagrinėjusio bylą nepasiekė dėl objektyvių priežasčių, techninės klaidos - nurodyto kito bylos numerio kurioje nagrinėjamas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių dėl kitų įvykių (b.l. 121), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo šalys buvo tinkamai informuotos apie skiriamą parengiamąjį teismo posėdį, nors Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 6 punktas įpareigoja teismą, gavus atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, nustatyti parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ir apie tai pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, kartu nurodant neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismas, nepaisydamas įstatymų leidėjo nustatytos parengiamojo posėdžio skyrimo tvarkos, visų pirma netinkamai įvykdė įstatymu jam įtvirtintą išaiškinimo pareigą (CPK 158 str. 3 d.) – informuoti šalis, taigi ir atsakovą, apie jiems privalomų atlikti veiksmų neatlikimo teisinius padarinius. Be to, Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalis numato galimybę iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės tais atvejais, kai nereikalingi jokie papildomi pasirengimo teisminiam nagrinėjimui procesiniai veiksmai, tačiau su tuo turi sutikti abi proceso šalys. Negavęs abiejų bylos šalių sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės, iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas privalėjo nutartimi paskirti teismo posėdį. Įvardinta aplinkybė taip pat pati savaime sudaro teisėjų kolegijai pagrindą konstatuoti esminį apelianto procesinių teisių pažeidimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).

Tokiu atveju, kai atsakovas, nėra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas negalėjo pripažinti, jog atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai ir jo atžvilgiu priimti teismo sprendimą už akių, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas buvo aktyvus proceso dalyvis, veikė aktyviai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, o atsisakydamas peržiūrėti sprendimą už akių nepagrįstai apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus ir užkirto kelią tolimesnei atsakovo gynybai.

Be nustatytų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad Civilinio proceso kodekso yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju dėl paties ginčo pobūdžio, atsakovo reiškiamų abejonių dėl to, kad teismas net ir formaliai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų – netyrė ir nenustatinėjo tarp šalių susiklosčiusių santykių, nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų bei įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, šios bylos išnagrinėjimas be papildomo faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka nebuvo galimas.

Nurodyti teisėjų kolegijos argumentai dėl ieškovo procesinių teisių pažeidimo sudaro prielaidas atsakovo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 3-jam apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Neringa ŠvedienėDalia Višinskienė