Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-03-09 · Civilinė byla Nr. 2-675-797/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
2-675-797/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
R. J.
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-675-797/2011Procesinio sprendimo kategorija: 26.3;128.5; (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 9 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui S. J., atsakovei R. J., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinį palaiko ir prašo sumažinti 2009-06-15 priteistą išlaikymą po 350 Lt dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki 100 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-02 iki dukros pilnametystės. Taip pat per baigiamąsias kalbas paprašė netaikyti indeksacijos, numatytos įstatyme. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu mokama 350 Lt suma yra per didelė, nes negali leisti tiek mokėti, gali mokėti 100 Lt, nors galėtų dar pridėti 50 Lt šokių pamokoms. Paaiškino, kad jo turtinė padėtis pasikeitė: pajamos nuo 2009 m. birželio mėn. sumažėjo, panaikintas kelionių išlaidų kompensavimas, sumažėjo darbo krūvis. Šiuo metu dirba Kelmės menų mokykloje, Kražių filiale ir Vidsodžio pagrindinėje mokykloje. Realiai pajamos sumažėjo 200 Lt, bet gerokai padaugėjo išlaidų, padidėjo kuro kainos. Sutartį dėl išlaikymo pasirašė birželio mėnesį, bet tuo metu nežinojo, kad nebebus mokama kompensacija už kelionės išlaidas. Išlaidos priklausydavo nuo kuro kainų, kiekvieną mėnesį direktorė rašydavo atskirą įsakymą. Įsipareigojimai bankams buvo prisiimti jau buvo tada, kai buvo pakeistas išlaikymas po 350 Lt. Pripažįsta, jog 3000 Lt prievolės nebėra, liko paskolos bankui. Jis dar augina dukrą Saulę, kuriai 6 metai, jos išlaikymui skiria po 200 litų, kuriai taip pat reikia skirti daugiau pinigų, o dukrai G. turi užtekti ir 100 Lt, nes motina ją irgi turi išlaikyti. Ieškovė gali papildomai susirasti darbą, juk tėvų teisės ir pareigos išlaikyti vaiką vienodos. Nurodyta 590 litų vaikui kas mėnesį yra per didelė suma. Gali dukrai G. skirti tik 100 litų, nes daugiau jam nebelieka: pajamos apie 1700 Lt, o išlaidos: 350 Lt bankui „Snoras“, 200 Lt NORD bankui, 380 Lt išlaikymas, 140 Lt už „Omnitel“ sąskaitas, TEO paslaugos 90 Lt, kelionė į darbą 300-400 Lt, 50 Lt pilnametės dukters išlaikymui. Kelionės išlaidų pateikti negali, nes degalinėje nerašo maršruto, kur jis važiuoja. Buto šildymas kas mėnesį kainuoja 800 litų, o atsakovei tiek nekainuoja, nes būstas yra jos mamos pensininkės bei taikoma kompensacija šildymui. Jo komercinė firma likviduojama, pajamų iš šios veiklos neturi. Yra pildytos nulinės deklaracijos, jokios veiklos nevykdo, veikla sustabdyta. Kitos dukters Saulės motina yra mokytoja ir gauna apie 2000 Lt per mėnesį. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 2009-06-15 su ieškovu pasirašė taikos sutartį, kuria jau buvo mažintas išlaikymas vaikui. Išlaikymo pinigai yra skirti vaikui, jai iš ieškovo nieko nereikia. Po skyrybų ji liko su vaikais, automobiliu, ryšuliais ir skola. Turėjo pasiėmus paskolą buto remontui, kuriame gyvena. Butas nuosavybės teise priklauso motinai. Bute gyvena dviese su nepilnamete dukra, vyresnioji dukra yra studentė, ji gyvena atskirai, nors yra registruota kartu bute. Paskolą jau yra grąžinusi, nes papildomai vasarą dirbo, be to padėjo sesuo, kuri gyvena Vokietijoje ir tėvai. Ji dirba UAB „Netada“ maisto gamybos technologe. Pajamos nekito. Ieškovui tik taip atrodo, kad ji neteikia išlaikymo vaikui, nes jis dukros neaugina ir nežino, kiek vaikui reikia. Šiuo metu pagal lizingo sutartį išsimokėtinai yra vaikui nupirkusi kompiuterį, skolinga UAB „Snoro lizingas“. Pilnametei dukrai yra pagal lizingo sutartį paėmusi kompiuterį su internetu iš UAB „Omnitel“, moka po 80 litų kas mėnesį. Automobilį nusipirko iš skolintų lėšų, šis yra senas, daugiau kaip 10 m. senumo. Nepilnametei dukrai reikia 590 litų per mėnesį, bet būna, kad reikia daugiau. Dukra specialių poreikių neturi, tik yra odos problemų – dermatitas, dėl ko susidaro papildomos išlaidos. Ieškovas anksčiau buvo prašęs sumažinti išlaikymą iki 200 litų, bet sutarė iki 350 Lt. Jos pajamos yra apie 700 litų į rankas, nuo 2009-06-15 beveik nekito. Šiuo metu trūksta pajamų patenkinti nepilnametės dukros poreikiams.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Nepilnametė G. J. paaiškino, kad su tėčiu nėra susipykę, bet nebendrauja, pernai net rugsėjo 1-ąją nepaskambino, kaip būdavo kasmet, ji skambino, bet telefonas buvo išjungtas. Paaiškino, kad 100 Lt neužtektų, nes kartais ir tų 300 Lt neužtenka, nors mokykloje gauna nemokamus pietus. Jos su mama labai taupo, nes pinigų trūksta. Šiuo metu taupo kelionei į Paryžių, nes reikia 950 Lt kelionei ir dar 100 eurų įsidėti. Šią kelionę organizuoja mokykla. Džiaugiasi, kad kokį mėnesį būna gerai, kai išlaidų būna mažiau. Mama jai perka drabužius, avalynę, daug pinigų reikia pratybų sąsiuviniams, kitoms ugdymo priemonėms. Ji lanko šokių būrelį, kuriam reikia skirti pinigų šokių bateliams, aprangai, konkursams, mėnesio mokestis yra 50 Lt. Prieš posėdį tėvas ją aplankė, davė 50 Lt, pakvietė į kiną.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nurodo, kad tikslinga ieškinį atmesti, nes pagal suformuotą teismų praktiką vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 MMA dydžio, taip pat turi būti taikomas prioritetas nepilnamečiam vaikui ir atsižvelgta į vaiko teises ir interesus, dėl to neturėtų būti mažinamas išlaikymas, nes būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, o ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio ir šalių turtinės padėties. Ieškovas nurodo, kad dėl pablogėjusios turtinės padėties jis penkiolikmetei dukrai G. J. galėtų mokėti nuo 100 iki 150 Lt kas mėnesį, nes jam dar reikia skirti išlaikymą 6 metų dukrai S. J., kuriai 200 Lt neužtenka, be to, turi įsipareigojimų kreditoriams, nors pripažįsta, kad taikos sutarties sudarymo metu 2009-06-15 įsipareigojimai taip pat buvo, o prievolė grąžinti 3000 Lt įvykdyta. Turtinė padėtis pasikeitė, nes darbovietė nebekompensuoja kelionės išlaidų. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai ieškovas reiškia reikalavimą dėl išlaikymo dukrai G. sumažinimo. Tai buvo 2009 m. Jis pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad jo pajamos 1100 Lt, bet sutarė mokėti po 350 Lt. Dukters poreikiai nemažėja, ji auga, o ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tokia pat išlikusi ir jos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas yra nepilnametės dukters G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 3). Ištuokos liudijimas įrodo, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta 2002-03-27 (b. l. 7). Pagal 2001-04-30 nutarimą dukrai G. J. buvo priteistas išlaikymas po ¼ visų rūšių pajamų. Ieškovas 2009 m. kreipėsi į teismą išlaikymo dydžiui sumažinti, bet buvo pateiktas atsakovės R. J. priešieškinis dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 450 Lt ir šalys sudarė taikos sutartį. Iš pateiktos 2009-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog teismas patvirtino S. J. ir R. J. taikos sutartį, kuria S. J. ir R. J. susitarė pakeisti 2001-04-30 Kelmės r. apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą G. J. ir S. J. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, mokant periodines išmokas kas mėnesį po 350 Lt nuo 2009-06-01 iki vaiko pilnametystės (b. l. 4). Iš byloje esančio teismo įsakymo matyti, kad iš ieškovo 2008-12-29 buvo priteistas išlaikymas kitai dukrai S. J. po 200 Lt, o 2010-03-16 nutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti savo pilnametei dukrai V. J. po 50 Lt iki 2012-06-30 (b. l. 15-16).

Pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas nuo 1999-01-01 dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 2009 m. gegužės mėn. buvo 1432,91 Lt, 2010 m. gruodžio mėn. buvo 1236,31 Lt (b. l. 60, 67, 100-101), be to ieškovas nuo 2009-10-01 dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna pajamas apie 500 Lt (b. l. 60, 67, 100) ir yra komercinės firmos (IĮ) savininkas, tačiau įmonė yra likviduojama, veiklos nevykdo (b. l. 60, 69-71).

Ieškovas nurodo, jog jo turtinė padėtis pablogėjo dėl to, kad nebekompensuojamos kuro išlaidos. Iš byloje pateikto Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimo matyti, jog nuspręsta kompensuoti Kelmės r. savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių specialistų kelionės išlaidas jų darbo mokyklose dienomis nuo 2008-01-01, tačiau Klemės rajono savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimu Nr. T-220, minėtas sprendimas pripažintas netekusiu galios, todėl, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rašto S. J. kelionės į darbą (70 km., vyksta tik 1 dieną per savaitę) išlaidos nekompensuojamos (b.l. 102). Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto matyti, jog nuo 2010-12-01 S. J. atlyginimas sumažėjo 208,97 Lt (b.l. 68). Kad ieškovas išleidžia per mėn. po 300-400 Lt kuro išlaidoms neįrodė, tik nurodė, kad jis tokių įrodymų pateikti negali.

Nors iš (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto matyti, jog 208,97 Lt atlyginimas sumažėjo, bet po to, kai tarp šalių buvo patvirtintas išlaikymas po 350 Lt dukrai G., ieškovas pradėjo dirbti Vidsodžio pagrindinėje mokykloje, kur gauna, kaip teigia pats ieškovas, apie 500 Lt.

Teismas prijungė prie šios bylos civilinę bylą, kad išsiaiškintų, kokia buvo ieškovo turtinė padėtis tuo metu, kai jis 2009 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai G. sumažinimo ir kokiomis aplinkybėmis grindė savo reikalavimą. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3591-79/2009 matyti, jog ieškovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 1100 Lt (b. l. 1). Šioje byloje atsakovas teigia, kad jo pajamos dirbant keliose darbovietėse siekia 1700 Lt ir tai pagrindžia byloje esantys įrodymai (b. l. 63, 64, 67,101).

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog tuo metu kai 2009-06-15 buvo nagrinėjamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimas, ieškovas dirbo, sutiko su 350 Lt dydžio išlaikymu nepilnametei dukrai, nors kaip ieškovas nurodė, jog jo pajamos buvo mažesnės, negu nurodo šioje byloje. Šiuo metu ieškovas taip pat dirba ir gauna pajamas, kurios nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo, nes ieškovas dar dirba kitą darbą. Ieškovas nurodė, kad jam nebekompensuojamos kelionės išlaidos į darbą, tačiau kokio dydžio išlaidos patiriamos, ieškovas neįrodė, tik nurodė, kad kelionės išlaidoms išleidžiantis apie 300-400 Lt, bet ir pridėjus šią sumą prie išlaidų, ieškovas neįrodė, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis (CPK 178 str.).

Iš teismo išreikalautų sąskaitos išrašų matyti, kad sąskaitose lėšų likutis tiek išlaikymo priteisimo metu, tiek ir kreipiantis į teismą šioje byloje yra panašus, iš esmės nepakitęs.

Ieškovas nurodo, kad turi kitų įsipareigojimų bankams, ryšio paslaugų teikimo įmonėms bei dukrai Saulei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie ieškovo įsipareigojimai buvo jau tada, kai šalys pasirašė taikos sutartį 350 Lt išlaikymo dydžiui, todėl ieškovo turtinei padėčiai šie ieškovo motyvai įtakos neturi, nes tai nėra naujai prisiimti įsipareigojimai, jie buvo ir pasirašant sutartį dėl 350 Lt (b. l. 15, 19, 27, 28, 31-35). Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog sutartis su Šiaulių banko lizingu yra įvykdyta ir 3000 Lt sumokėti, todėl įsipareigojimai sumažėjo (b. l. 29, 30). Sudaryta sutartis 2009-10-02 dėl nešiojamo kompiuterio įsigijimo 1869,61 Lt sumai, nelaikytina turtinės padėties pablogėjimu, o priešingai, tai įrodo, kad ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus, buvo pajėgus mokėti dar kas mėnesį ir po 63,46 Lt Snoro lizingui ir savo turtinę padėtį vertino kaip sugebėsiančio mokėti ir šią prievolę.

Sprendžiant išlaikymo sumažinimo klausimą svarbu nustatyti ir tai, ar vaiko poreikiai nepakito, ar šalių turtinė padėtis nepagerėjo. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kelmė, jo vardu yra registruotas automobilis bei garažas (b. l. 12, 93-97). Atsakovės turtinė padėtis po 2009-06-15 iš esmės nepakito (b. l. 57). Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodoma, jog vaiko poreikiai yra dideli ir nesumažėję, nes dukra auga ir jai reikia daugiau lėšų (b.l. 48).

Ieškovas nurodo, kad teikia išlaikymą dviem nepilnametėms dukroms ir pilnametei dukrai Viktorijai skiria 50 Lt, dirba keliose darbovietėse, o atsakovė gauna minimalias pajamas, tačiau nerodo pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, viso išlaikymo dukterims reikalauja tik iš jo, be to atsakovė gyvena motinos bute, kuriame mokesčio dalis už šildymą kompensuojama, yra pasiėmusi paskolų, kurias bankui grąžina, kas nerodo, jog atsakovė gyvena skurdžiai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra pagerėjusi. Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis bloga dėl to, kad jos gaunamos pajamos yra itin mažos, šiuo metu moka paskolą bankui, išlaiko pilnametę dukrą, kuri mokosi (duomenys neskelbtini), o tėvas jos išlaikymui pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-16 nutartį skiria 50 Lt per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad ieškovės turtinė padėtis taip pat išliko nepakitusi, kadangi jos gaunamos pajamos nepadidėjo, nekilnojamojo turto ji neturi, o išrašas iš banko įrodo, kad jos įplaukos į sąskaitą yra tik gaunamas išlaikymas iš ieškovo (CPK 178 str.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas prašė ieškinį atmesti, nes taip būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra ne bet koks, o esminis jo turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti priteistą išlaikymą sumažėjimas (Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d.), bet įstatymas nekonkretizuoja, kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl sprendžiant ginčą, šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja ir tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai.

Šioje byloje nustatyta, jog ieškovo turtinė padėtis nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, iš esmės nepablogėjo, nes ieškovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, vaiko poreikiai nesumažėjo, tačiau atvirkščiai – augant bei mokantis bendrojo lavinimo įstaigoje poreikiai didėja, taip pat nepagerėjo atsakovės turtinė padėtis. Iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties, teismas prioritetiškai atsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovo reikalavimas mažinti išlaikymo sumą iki 100 Lt per mėnesį, pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str., Civilinio kodekso 1.5 str., 3.201 str.).

Ieškovas per baigiamąsias kalbas prašė panaikinti išlaikymo indeksavimą. CK 3.208 str. numato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokia teisės norma numatyta įstatyme ir vykdoma nepriklausomai nuo to, ar yra teismo sprendime (ar nutartyje) nurodyta, todėl nepagrįstas ieškovo prašymas, be to, tokio reikalavimo jis nustatyta tvarka nebuvo ir pareiškęs.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir atstovavimo išlaidomis ir yra 404,65 Lt (Civilinio proceso kodekso 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 str.1d., str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. J. valstybei 404,65 Lt (keturių šimtų keturių litų, 65 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė