Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. areštu trisdešimciai paru, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 str. 5 d., bausme atliekant areštineje poilsio dienomis.

I. G. nuteistas už tai, kad, budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis, 2007 m. sausio 8 d., apie 07.05 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausanti automobili „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Eišiškiu plentu, Vilniuje, ties ivažiavimu i Baltosios Vokes gatve, pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 54, 62, 68, 123, 269 punktu bei I-o priedo ženklo Nr. 321 reikalavimus - buvo neatidus ir neatsargus, nesieme visu butinu atsargumo priemoniu, artedamas prie policijos mobilaus posto nereagavo i greiti ribojancius kelio ženklus Nr. 329, nevykde kelio ženklo Nr. 321 reikalavimo „Stop kontrole“, nepakluso akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareiguno gestui sustoti ir važiuodamas toliau, partrenke ant dvigubos ištisines linijos tarp dvieju plastmasiniu kugiu stovejusi uniformuota policijos pareiguna V. B., stabdžiusi ji mojuojant šviesa atspindinciu skrituliu su raudonu atšvaitu skersai jo judejimo trajektorijos. Po eismo ivykio jis nesustojo ir nepasiliko ivykio vietoje, apsisukes per dviguba balta ištisine ženklinimo linija, iš eismo ivykio vietos nuvažiavo, po ko Eišiškiu plento - Kirtimu gatves sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigunu. Del šio eismo ivykio buvo nesunkiai sutrikdyta V. B. sveikata.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 14 d. nuosprendi pakeisti, I. G. skirti baudžiamojo poveikio priemone - uždrausti naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones dvejus metus, o kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, ištyres surinktus irodymus, nuosprendyje nepagristai nesvarste klausimo del baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones – skyrimo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 67-68 str. pilnameciui asmeniui, nusikalstama veika padariusiam besinaudojant teise vairuoti keliu transporto priemones, kartu su bausme gali buti skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemone turi padeti igyvendinti bausmes paskirti.

Prokuroro nuomone, nuteistasis itin šiurkšciai pažeide KET reikalavimus. Iš I. G. elgesio matyti, jog jis yra socialiai neigiamos orientacijos asmenybe, atsainiai vertina kitu eismo dalyviu sauguma bei elementarias morales nuostatas, del ko, nepaskyrus jam baudžiamojo poveikio priemones, nebus igyvendinta Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtinta bausmes paskirtis.

Vadovaujantis teises aktu reikalavimais bei teismu praktika, teismas privalejo apsvarstyti klausima del baudžiamojo poveikio priemoniu skyrimo. Prokuroras pažymi, jog teismas mineto reikalavimo neivykde bei atkreipia demesi, kad Lietuvos Respublikos ATPK už panašias neteisetas veikas be baudos numato ir teises vairuoti transporto priemones atemima nuo vieneriu metu šešiu menesiu iki dveju metu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore prašo apeliacini skunda tenkinti.

Nuteistasis ir jo gyneja prašo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. yra nurodyta, jog pilnameciui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybes BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmes BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali buti skiriamos baudžiamojo poveikio priemones. Šioje straipsnio dalyje nurodytos ir baudžiamojo poveikio priemoniu rušys, tarp kuriu yra ir uždraudimas naudotis specialia teise. Mineto straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali buti skiriamas kartu su bausme. Taigi, istatymas leidžia uždrausti naudotis asmeniui specialia teise ir tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas bei jam paskiriama bausme.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisemis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika.

Taigi, nagrinejamu atveju yra visos formalios istatyme nustatytos salygos I. G. atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise. Taciau istatymas suteikia teismui diskrecija (pasirinkimo laisve) nuspresti ar konkreciu atveju, konkretaus asmens atžvilgiu butina taikyti mineta baudžiamojo poveikio priemone. Baudžiamojo poveikio priemone turi padeti igyvendinti bausmes paskirti. Kolegijos nuomone, bausmes paskirtis, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali buti igyvendinta ir nepaskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones. Skunda nagrinejantis teismas atsižvelgia i tai, kad I. G. anksciau neteistas, administracine tvarka laikytinas nebaustu, priklausomybes ligu centre neregistruotas, dirba, turi šeima, kurioje augina mažameti vaika, yra atlygines dali nukentejusiajam padarytos žalos. Šios aplinkybes paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius apie neva neigiama nuteistojo socialine orientacija.

Ivertintina tai, kad I. G. dirba AB „Pagiriu šiltnamiai“ vairuotoju, t. y. teise vairuoti keliu transporto priemone yra susijusi su jo pragyvenimo šaltiniu. Kaip jau mineta, nuteistasis turi šeima, kurioje auga mažametis vaikas, be to, jis privales atlyginti padaryta žala nukentejusiajam. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija mano, jog baudžiamojo poveikio priemones taikymas gali ne tik kad nepadeti igyvendinti bausmes paskirties, taciau gali sukelti priešingas pasekmes, neigiamai paveikti kitu asmenu teises, tame tarpe ir nukentejusiojo.

Apsvaigimas nuo alkoholio yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymis, todel atsižvelgti i nuteistojo apsvaigima bei šiuo pagrindu sunkinti jo padeti negalima.

Visiškai nekorektiškas yra prokuroro bandymas lyginti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta sankcija su Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. numatyta sankcija. Aplinkybe, kad už panašias veikas, prokuroro nuomone, ATPK numato griežtesnes bausmes (nuobaudas), negali buti pagrindu griežtinti nuteistajam paskirta bausme ar paskirti baudžiamojo poveikio priemone. I. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo atžvilgiu taikytinos BK, o ne ATPK nuostatos, bausme paskirta laikantis visu BK reikalavimu, atsakomybe už nusikalstama veika numatancio straipsnio sankcijos ribose. Pažymetina, kad nuteistajam paskirta ne pati švelniausia BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmes rušis (ATPK 126 str. 2 d. arešto bausmes net nenumato).

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda del jame nurodytu motyvu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda atmesti.