Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.2.20.13.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.9.;2.1.16.1.13.;2.3.4.1.;2.3.4.2.;2.3.4.3.;2.3.4.6.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

2019 m. sausio 22 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Justinui Pladui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-104-269/2019 (toliau-byla), kurioje, S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neįgalus, teistas 2018-08-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-įsakymas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį -78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda ir vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi 3 metų terminui jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 11.46 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 39, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), kai 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 30, 53).

Be to S. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliu-KET), nes vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, bei vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, 2018-09-12, apie 11.46 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 39, pažeisdamas KET 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio), (b. l. 26, 30, 53).

Kaltinamasis S. M. (toliau-kaltinamasis) teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-09-11 vakare jis buvo namuose ir gėrė 7 procentų stiprumo alų, paskui nuėjo miegoti. 2018-09-12 ryte atsikėlęs alkoholio jau nebegėrė. Jo mama tuo metu nuo ryto buvo išvažiavusį į (duomenys neskelbtini), o jis norėjo nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) kaimo, todėl pasiėmė prie namų laikomą mamos automobilį Audi 80 ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis nesijautė neblaivus, jam atrodė, kad gali vairuoti. Sustojus savo namo kieme, iš paskos į kiemą atvažiavo pasieniečiai, kurie jį sulaikė, iškvietė policininkus, o šie patikrino alkoholio matuokliu ir nustatė maždaug 3 promilių girtumą. 1995 metais jis buvo išsilaikęs teises, tačiau vėliau už vairavimą esant girtam teisės iš jo buvo atimtos ir jis daugiau jų nepersilaikė. 2018-06-25 jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, už ką buvo nuteistas 2018-08-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo bauda. Baudą teismas leido paskirtą baudą sumokėti per du metus bei atėmė teisę vairuoti 3 metams. Supranta, kad jam 3 metus uždrausta vairuoti transporto priemones ir jis to draudimo nesilaikė (b. l. 27, 31).

Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Be paties kaltinamojo S. M. parodymų jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu liudytojo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

E. Š. apklaustas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2018-09-12 apie 11.37 val. kartu su pasieniečiu V. L. vykdė pasienio teisinio režimo kontrolę (duomenys neskelbtini) kaime, kur stabdė automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nestojo, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Minėtą automobilį persekiojo apie 2 kilometrus įjungę mėlynos spalvos švyturėlius ir specialius garo signalus, kol automobilio vairuotojas įvažiavo į namo kiemą (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie automobilio, vairuotojas pats išlipo, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Buvo nustatyta, kad tai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) Paklausė, kodėl S. M. nevykdė pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas į tai nieko neatsakė. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie patikrino S. M. alkoholio matuokliu, nustatė jam 3,02 promilių girtumą, paskui išvežė į priklausomybės ligų centrą (b. l. 14).

Tarnybiniame pranešime (Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 1-jo būrio vyriausiojo patrulio A. T.), užfiksuotos aplinkybės, susijusios su 2018-09-12 kaltinamojo S. M. automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo (b. l. 7).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 9255/2018 (01) nurodyta, kad S. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamojo motinai I. M. (b .l. 36).

Išraše iš VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad vidutinė automobilio AUDI 80 kaina Lietuvoje su (duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 35).

Įsakymu užfiksuota, kad S. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 120 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei įskaitytas kaltinamojo išbūtas sulaikymo laikas ir jam paskirta galutinė 78 MGL dydžio bauda. Pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – 3 metams uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones (b. l. 39-41).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b. l. 5-6, 9-10, 37).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio) vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. S. M. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

Iš bylos nustatyta, kad kaltinamasis S. M. įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Kartu su bausme jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, įsakymas įsiteisėjo 2018-08-24, gautas probacijos skyriuje ir vykdomas. 2018-09-12 S. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors neturėjo teisės jo vairuoti. Kai kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, jis įsakymo nuorašą gavo, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams –žinojo ir suprato, kad negali vairuoti transporto priemonių, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad visa tai patvirtina kaltinamojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis S. M. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 3 metus naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teismas, skirdamas S. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Kaltinamasis S. M. padarė vieną nusikaltimą priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Šiuo metu kaltinamasis S. M. yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, baustas administracine tvarka ne kartą ir už transporto priemones vairavimą neturint tam teisės bei už jų vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nusikaltimo recidyvas, nes praeityje teistas už tą patų nusikaltimą, numatytą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bauda yra nesumokėta. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. sistemingai daro teisės pažeidimus, kartu patvirtina ir tai, kad paskirtos administracinės nuobaudos nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėda transporto priemonėje už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. S. M. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam nebe pirmą kartą, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. M. ir įgyvendintas teisingumo principas už padarytus nusikaltimus paskyrus griežtesnę negu baudą, t. y. arešto bausmę, atliekant areštinėje (BK 49 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281 straipsnio 7 dalyje subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta arešto bausmė.

Paskirta subendrinta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta subendrinta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir kaltinamajam skirtinos 2 bausmės-areštas ir bauda.

Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net ir tada, kai asmuo šios specialiosios teisės nėra įgijęs. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 3 (trejiems) metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui I. M. (b. l. 36). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal byloje surinktus duomenis sudaro 480 eurų (b. l. 16, 36, 38-47, 65, 67-70).

Kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 32).

Kaltinamasis S. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-09-12 iki 2018-09-13 (viena para), šis laikas, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais įskaitytinas į galutinės paskirtos arešto bausmės laiką (b. l. 17-18).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu S. M. (S. M.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam subendrintą – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. (S. M.) skirti sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta S. M. (S. M.) sumažintą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-08-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir jam skirti galutines 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, atliekant areštinėje ir 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 9 dalimi į S. M. (S. M.) į sumažintos galutinės 40 parų arešto bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018-09-12 iki 2018-09-13 ir arešto bausmės pradžią laikyti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu S. M. (S. M.) uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio reikalavimais, išieškoti iš S. M. (S. M.) konfiskuojamo automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 480 Eur.

S. M. (S. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.