Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S., suinteresuotam asmeniui O. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr.specialistai 2006-11-09 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą V. S., už tai, kad s.b. „Turistas“, (duomenys neskelbtini) kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, pastatė laikiną statinį (medžio lentų 1X4 m) žemės sklypo Kad.Nr. 4184-1024-19 ribose, užgrobiant 10,50 m² gretimo žemės sklypo dalį. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 1 d. (b.l.31).

VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr.specialistų 2007-01-04 nutarimu Nr.(100)-11.46-01 V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 1 d., padarymą paskirta 1000 litų baudą, taip pat jis įpareigotas iki 2007-04-04 likviduoti savavalinę statybą. Nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas statant laikiną statinį gretimo sklypo ribose (Kad.Nr.4184-1024-19), s.b. „Turistas“ teritorijoje užgrobiant 10,50 m² gretimo žemės sklypo dalį (b.l.30).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė, prašė tenkinti nurodytais motyvais. Paaiškino, kad statinį pastatė seniai apie 1994-1995 metus jam priklausančiame sklype. Teigia, kad ginčas su O. D. vyksta dėl žemės sklypų ribų.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad sklypas jai atiteko 2000 metais, sklypą 1994 metais nupirko jos motina ir to statinio tada nebuvo. V. S. statinį pastatė 1996-1997 metais. Tuo metu mama sirgo, todėl niekur nesikreipė dėl savo teisių gynimo, netrukus ji mirė. 2005 metais V. S. pastatė tvorą, po to dar tvorelę. Ginčytina riba buvo pažymėta riboženkliu. Kol ji neturėjo visų dokumentų nenorėjo veltis į ginčus, bandė tartis gražiuoju, po to kreipėsi dėl ribų nustatymo. Tai, kad pastatą V. S. pastatė neteisėtai suprato gavusi iš Registro 2006-01-10 raštą. Statinys yra 4 m² ir tvorelė aptverta apie 10 m. Prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinė nuobauda V. S. paskirta nepraleidus LR ATPK 35 str. nustatytų terminų. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad statinį pastatė 1994-1995 m., o suinteresuotas asmuo teigė, kad – 1996-1997 m., tačiau V. S. inkriminuojamas pažeidimas yra trunkamasis (statinys stovi po šiai dienai, t.y. pažeidimas tebedaromas). Tokio pobūdžio veikos paprastai trunka iki tol, kol pažeidėjas pats arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas ją nutraukia. Pagal LR ATPK 35 str. 1 d., esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pažeidimas paaiškėjo surašius Savavališkos statybos aktą, t.y. 2006-11-09 (b.l.29). Nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2007-01-04.

ATP protokolą už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 1 d., padarymą surašė tam įgalioti pareigūnai. LR ATPK 259¹ str. 2 d. nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247(10) straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai, o LR ATPK 246³ str. 1 d. nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos nagrinėja šių administracinių teisės pažeidimų bylas: dėl savavališkos statybos, statinių projektų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų nesilaikymo, savavališko statinių naudojimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ir techninės priežiūros tvarkos nesilaikymo (šio kodekso 159 straipsnio pirmoji dalis, 159(1) straipsnio pirmoji dalis, 159(2) straipsnio pirmoji dalis, 189(1) straipsnis – dėl piliečių padarytų pažeidimų, 189(2) straipsnio pirmoji dalis, 189(12) straipsnis).

Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Iš ATP bylos medžiagos matyti, kad V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 1 d., padarymą. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už statinio statybą (griovimą) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statybą be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Tiek ATP protokole, tiek nutarime nurodyta, kad V. S. pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., kuris nurodo, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p., kuris nustato, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą yra privalomas, išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius.

Tačiau ir ATP protokole, ir nutarime aprašytos padaryto pažeidimo aplinkybės neatitinka pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 1 d., sudėties. Minėtuose dokumentuose nurodoma, kad V. S. savavališkai stato laikiną statinį s.b. „Turistas“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) k., Sudervės sen., Vilniaus raj. Pastatytas medžio lentų 1X4 m laikinas statinys žemės sklypo Kad.Nr.(duomenys neskelbtini) ribose užgrobiant 10,50 m² gretimo žemės sklypo dalį. Toks faktas užfiksuotas ir Žemės naudojimo vietoje patikrinimo akte (b.l.29) bei Savavališkos statybos akte (b.l.32), kuriuose nenurodoma, koks gi dokumentas buvo reikalingas tokio statinio statybai, statinys neapibūdintas pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 7 punkte nustatytas nesudėtingų statinių grupes.

Savavališkos statybos sąvoka pateikiama Statybos įstatymo 2 str. 71 p. „Savavališka statinio statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų“. Analogiškai nurodoma ir LR ATPK 159 str. 1 d. – „Savavališka statinio statyba arba savavališkas jo griovimas yra statinio statyba (griovimas) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas“. Iš pateiktų sąvokų matyti, kad administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 159 str. kyla tuomet, kai statytojas neturi ir nepateikia statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui statybos leidimo arba normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Nors ATP protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad V. S. pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p., tačiau tai neatitinka aprašomai pažeidimo esmei, t.y. nenurodoma, kad V. S. nepateikė statiniui reikalingo turėti statybos leidimo ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, nenurodoma, kokį dokumentą jis privalėjo turėti ir pateikti, nenurodoma, kad V. S. neturėjo Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nurodyto dokumento, nenurodyta, ar jis iš viso privalomas ir kokiu pagrindu, o nurodoma, kad savavališka statyba pasireiškė tuo, jog V. S. pastatė laikiną statinį užgrobdamas dalį gretimo žemės sklypo. STR „Statybos leidimas“ 2 punkte apskritai pasakyta, kad nesudėtingiems statiniams statybos leidimas neprivalomas. Apie suderinimą su savivaldybės administracijos tarnautoju pasisakyta tik STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, tačiau suderinimas reikalingas ne visais atvejais. Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. iš viso reikalauja turėti statinio projektą (kai tai privaloma), o byloje nėra duomenų, kad statiniui toks projektas buvo reikalingas.

Savo paaiškinime teismui VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nepagrįstai teigia, kad „įvertinant tai, kad V. S. savavališkai svetimoje žemėje pasistatė laikiną statinį, jis privalėjo parengti projektą ir suderinti jį su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliotu atstovu“ ir nepagrįstai akcentuoja, kad suderinimas reikalingas būtent todėl, kad statoma svetimoje žemėje. Tai neatitinka STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ reikalavimų, nes šiame techniniame reglamente tokie statiniai suskirstyti į I ir II grupės bei laikinuosius statinius ir tik nuo statinio tipo priklauso, ar reikalingas toks suderinimas, o ne nuo to kieno žemėje statinys yra. Minėtuose techniniuose reglamentuose iš viso nėra reguliavimo dėl galimybės statyti svetimoje žemėje, nes akivaizdu, kad tai neįmanoma apskritai. Bet kuriuo atveju būtinas žemės teisėtą valdymą patvirtinantis dokumentas, o statyba neturint tokio dokumento yra jau kito ATP pažeidimo sudėtis. Nei ATP protokole, nei nutarime nenurodyta, kurios redakcijos Statybos techniniu reglamentu vadovaujasi institucija, todėl teismas nurodo aktualią šių teisės aktų redakciją, galiojusią ATP protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu.

V. S. teigia, kad statinį pastatė jam priklausančiame žemės sklype. Už tai, kad V. S. pastatė statinį žemės sklype, kurio nuosavybės priklausomybę ginčija O. D., atsakomybė galėtų kilti pagal LR ATPK 188 str. „Savavaldžiavimas“, o surinkus įrodymus, kad V. S. tyčia užgrobė žemės sklypo dalį, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, V. S. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 45 str. 1 d. (toks veikos galimas kvalifikavimas nurodytas ir Žemės naudojimo vietoje patikrinimo 2006 10 16 akte Nr. 29, b.l. 29).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, nes protokole ir nutarime aprašyto pažeidimo sudėtis negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 159 str. 1 d.. Į šio pažeidimo sudėtį neįeina neteisėta statyba svetimoje žemėje. Bylos medžiagoje nenustatytos kvalifikavimui pagal ATPK 159 str. 1 d. svarbios aplinkybės – kokios grupės tai statinys ir kokių konkrečių dokumentų reikėjo jo statybai. Be to, surinktieji įrodymai nepatvirtina, kad V. S. privalėjo turėti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą dokumentą ar statinio projektą, kaip tai numato minėtos Statybos įstatymo ir STR „Statybos leidimas“ nuostatos, nes tiek Savavališkos statybos akte, tiek ATP protokole nurodyta, kad tai laikinas statinys. Nurodyti ATP protokole ir nutarime teisės aktų pažeidimai nepadaryti, nes šie teisės aktai būtinų statybai dokumentų turėjimo nesieja su žemės užgrobimu. Todėl teismas daro išvadą, kad V. S. veikoje nėra ATPK 159 str. 1 d. nustatytos pažeidimo sudėties ir ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu bylą šioje dalyje nutraukia.

ATP protokole ir nutarime aprašyta pažeidimo sudėtis leidžia manyti, kad V. S. galėjo padaryti ATP pažeidimus, numatytus ATPK 45 str. 1 d. ar 188 str., tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neįgaliotas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl šių pažeidimų (ATPK 259¹ str.), todėl byla negali būti grąžinama šiai institucijai teisingam pažeidimo kvalifikavimui. Teismas, nesant teisėtai surašyto protokolo dėl nurodytų pažeidimų padarymo, negali perkvalifikuoti V. S. veikų.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nutarimu V. S. ne tik paskirta administracinė nuobauda, jis taip pat įpareigotas iki 2007-04-04 likviduoti savavališką statybą. VAVA kompetencija statybos valstybinės priežiūros srityje apibrėžta Statybos įstatymo 27 str. , o 28 str. nurodoma, kad nustačius savavališkos statybos faktą VAVA pareigūnai 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir teikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) ATPK nustatyta tvarka surašo ATP protokolą ir nagrinėja ATP bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Pagal LR ATPK nuostatas institucija, nagrinėjanti ATP bylą, nutarime turi išspręsti administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą. Iš LR ATPK 286 str. nuostatų matyti, kad, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo už pažeidimo padarymą, gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo arba apie paimtus daiktus ir dokumentus, kiti klausimai nutarimu negali būti sprendžiami. Todėl daroma išvada, kad VAVA Terotorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai, nagrinėdami ATP bylą ir nutarime nurodydami V. S. likviduoti savavališką statybą, viršijo įgaliojimus, kadangi pagal Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal pareikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę – gali tik apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-01-04 nutarimą Nr.(100)-11.46-01, kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 159 str. 1 d. padarymą paskirta 1000 litų baudą ir jis įpareigotas iki 2007-04-04 likviduoti savavališką statybą, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.