Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2791-1155/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-08
Bylos Nr.
e1-2791-1155/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27418-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
S. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2791-1155/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27418-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės V. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teista:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232¹ straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 5 metams laisvės atėmimo su 1/4 turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 3 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleista;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 metams laisvės atėmimo (bausmė atlikta);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 eurų) baudos (2017 m. balandžio 19 d. bauda sumokėta, teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

– ji, 2024 m. liepos 17 d. apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios O. H. ir pasiūlė pastarajai išburti už pinigus, nukentėjusiajai atsisakius burti ir ištraukus piniginę bei ją atidarius, ji iš O. H. piniginės atvirai ištraukė 170 eurų, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai O. H. priklausančius 170 eurų.

Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 18 d., dalyvaujant vertėjai ir gynėjai advokatei E. Lastauskienei (teismo pastaba – nors apklausos protokole atskirai nepažymėtas gynėjos dalyvavimas, matyti, jog 2024 m. liepos 17 d. turėjusi vykti apklausa neįvyko, kadangi po teisių įtariamajai išaiškinimo, pastarajai išreiškus pageidavimą turėti gynėją bei nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąjį gynėjo dalyvavimo pagrindą, apklausą nuspręsta atlikti kitą dieną ir, kaip matyti, įtariamoji buvo laikinai sulaikyta; byloje priimtas nutarimas paskirti gynėją, apklausa atlikta 2024 m. liepos 18 d., todėl laikytina, kad nebuvo pažeistos įtariamosios teisės, užtikrinant gynėjo dalyvavimą, esant būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindui), apklausta S. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 17 d. susitiko su savo pažįstama S. M. Jos susitiko prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ji kartais (duomenys neskelbtini), nes reikia pinigų pragyvenimui. Ji pamatė moterį, kuri priėjo prie automobilio, jį atsirakinusi įsėdo. Nusprendė prieiti prie jos ir pasiūlyti ją išburti. Tuo metu ji buvo kartu su S. M. Ji negali pasakyti, ar S. kartu su ja priėjo prie nukentėjusios O. H. Ji, priėjusi prie O. H., pasiūlė ją išburti, ji nesutiko, tada paprašė jos duoti pinigų. Moteris ištraukė savo piniginę ir atidarė ją, ji jai davė 2 eurus. Ji pamatė, kad piniginėje daugiau pinigų, ir jai kilo spontaniškas noras ištraukti pinigus. Ji ištraukė iš jos piniginės 170 eurų ir laikė rankoje, tada nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad ji jai grąžintų pinigus. Ji jai dalį pinigų grąžino, o būtent 100 eurų, o 70 eurų pasiliko sau. Tada nukentėjusioji O. H. nufotografavo ją ir išėjo. Kažkuriuo momentu, kai ji bendravo su nukentėjusiąja, priėjo jos draugė S., tačiau kuriuo metu, nežino. S. tikrai nematė, kaip ji iš nukentėjusios piniginės ištraukė pinigus. Taip pat ji su S. nesitarė dėl vagystės, kaip ir minėjo, jai kilo spontaniškas noras pagrobti pinigus. Jai išėjus, ji prisiminė, kad S. skolinga 30 eurų. Tuo metu ji turėjo pinigų, todėl padavė S. 30 eurų. S. pinigus paėmė ir jos su ja išsiskyrė. Ji nuėjo į autobusų stotį, nusipirko pyragėlių už 5 eurus ir tada nusprendė eiti namo. Eidama namo ir būdama šalia (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip ant jos kažkas rėkia. Atsisukusi pamatė, kad tai nukentėjusioji O. H., kuri tuo metu buvo kartu su pareigūnais. Prie jos priėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad ji pagrobė pinigus. Netrukus prie jos priėjo jos pažįstama S. S. priėjusi prie jų išgirdo, kaip jai sako, kad ji grąžintų pinigus, todėl padavė nukentėjusiajai 30 eurų, kuriuos ji jai grąžino. Ji pati tada grąžino nukentėjusiajai tiek, kiek turėjo – 35 eurus, o už 5 eurus nusipirko pyragėlių. Ji prisipažino, ką padarė, ir atsiprašė nukentėjusios. Dėl to, ką padarė, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Be S. D. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2024 m. liepos 17 d. nukentėjusiosios O. H. parodymais, 2024 m. liepos 18 d. liudytojos S. M. (S. M.) parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Teismas pažymi, kad vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė kaltinimą detalizavo šiuo subjektyviuoju nusikalstamos veikos požymiu. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, kaip perteklinė, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad vagystė įvykdyta turtint tikslą pagrobti svetimą turtą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. D. 2024 m. liepos 17 d. apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios O. H. ir pasiūlė pastarajai išburti už pinigus, nukentėjusiajai atsisakius burti ir ištraukus piniginę bei ją atidarius, ji iš O. H. piniginės atvirai ištraukė 170 eurų, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai O. H. priklausančius 170 eurų. Atsižvelgiant į tai, S. D. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus S. D. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę S. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skiriant bausmę S. D., atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Padaryta turtinė žala atlyginta. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją S. D. – praeityje buvo teista kelis kartus, teistumas išnykęs, informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų duomenimis, bausta administracine tvarka, bedarbė, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą – be intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant ilgesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji S. D. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į skirtiną bausmę įskaitytinas S. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 17 d. 14.43 val. iki 2024 m. liepos 18 d. 15.54 val., t. y. dvi dienos, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai šiame baudžiamajame procese taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 17 d. 14.43 val. iki 2024 m. liepos 18 d. 15.54 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

S. D. ikiteisminio tyrimo metu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti S. D., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniuose;

2) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą;

3) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Taip pat S. D. išaiškinti, kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė