- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- e2-1562-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01558-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- UAB „Tilsta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno tiltai“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tilsta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų viešajame pirkime Nr. 179906 panaikinimo, trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Tilsta“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 32-14-953 nurodytus sprendimus dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, nustatytos pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Varnių tilto (Varnių g. Kauno m.) per Nerį kapitalinio remonto darbų pirkimas“. Atsakovei sudarius pasiūlymų eilę šio konkurso laimėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“. Ieškovės pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė motyvuodama tuo, kad pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų 1.6.6 punkte nustatytų reikalavimų. Toks atsakovės sprendimas pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir nediskriminavimo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai viešųjų pirkimų bylose. Ieškovė pasiūlyme pateikė darbų sąmatas, laikydamasi Pirkimo dokumentuose pateiktų darbų kiekių žiniaraščių turinio, kaip įpareigojo Pirkimo dokumentų 1.6.6 punkto nuostatos. Pirkimo dokumentuose nebuvo aiškaus ir tikslaus reikalavimo nurodyti pasiūlymo sąmatose duomenis apie darbo užmokestį, medžiagas ir kt. Atsakovė plečiamai aiškina Pirkimo dokumentų turinį. Pirkimo dokumentų 1.6.6 punkte nurodyta, kad informacija apie darbo užmokestį, medžiagas ir kt. turi būti įvertinta rengiant sąmatas. Ieškovė skaičiuodama darbų kainas (įkainius) įvertino visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, darbo užmokestį, mechanizmų ir medžiagų kainas, tačiau jų atskirai pasiūlyme nenurodė. Perkančioji organizacija, norėdama, kad tiekėjas pasiūlymo sąmatose nurodytų tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, turėjo tokį reikalavimą tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti Pirkimo dokumentuose. Atsakovės viešojo pirkimo komisija, norėdama įsitikinti, ar visos reikiamos išlaidos įskaičiuotos į darbų kainas, vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 3.10 punktu, galėjo ieškovės paprašyti paaiškinti pasiūlymą, o ne jį atmesti. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė atsakovei darbų sąmatas su darbų įkainių išskaidymu pagal reikalaujamas pozicijas, todėl atsakovė turėjo visas galimybes įsitikinti, kad ieškovės pasiūlymas yra tinkamas ir šį pasiūlymą priimti. Ieškovės pasiūlymo kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur mažesnė už nustatyto pirkimo laimėtojo, todėl atsakovė, atmesdama ieškovės, pasiūlymą formaliu pagrindu ir sudarydama pirkimo sutartį žymiai didesne kaina, neracionaliai panaudotų pirkimui skirtas lėšas. Atsakovės atsiliepime pateikta nuoroda į tilto per Jiesios upę rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo ieškovė, yra nepagrįsta, nes šių pirkimų sąlygos skiriasi. Kita vertus, Pirkimo sąlygose nustačius aiškų reikalavimą darbų įkainius pasiūlyme išskaidyti į tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, toks reikalavimas šiuo atveju būtų perteklinis. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenurodė jokių reikalavimų darbų sąmatų tiesioginėms (darbo užmokesčiui, mechanizmams ir medžiagoms) ir netiesioginėms išlaidoms (tiekėjo pelnui, administracinėms išlaidoms), šias išlaidas pasirenka pats tiekėjas savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad perkančioji organizacija vadovavosi VPĮ nustatytais principais ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi vertino ne tik kainą, bet ir tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Pirkimo dokumentų 1.6.6 punktas reikalavo įsakmiai laikytis darbų kiekių žiniaraščių turinio, kuriame nebuvo išskirta atitinkamos informacijos pateikimo punktų (grafų), o paliktos vietos tik galutinių darbų įkainių įrašymui. Pirkimo dokumentų 1.6 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog viena iš sudėtinių pasiūlymo dalių yra lokalinės darbų sąmatos (pirkimo dokumentų 1.6.6 punktas), kurias tiekėjai privalo parengti pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelę, kurioje aiškiai išskirtos darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų skiltys, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sąmatose turi būti matomos, darbo užmokesčio, mechanizmų, medžiagų kainos, darbo kodai, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Ieškovė painioja darbų kiekių žiniaraščių ir sąmatų sąvokas, nepripažindama, kad būtent lokalinėse sąmatose, o ne žiniaraščiuose turi būti nurodomas būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas, ir tai yra tiekėjo, o ne perkančiosios organizacijos pareiga. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose numatė itin aiškią lokalinių sąmatų pateikimo tvarką, su kuria susipažinti ieškovė turėjo pakankamai laiko. Ieškovė turėjo teisę perkančiosios organizacijos prašyti paaiškinti jai neaiškius pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, tačiau šia teise nesinaudojo. Analogiškas reikalavimas dėl atitinkamų lokalinių sąmatų pateikimo jau ilgą laiką yra taikomas daugelyje Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų ir ieškovei neabejotinai yra žinomas. Perkančioji organizacija šiuo atveju privalėjo atmesti ieškovės pasiūlymą, nes viena iš pasiūlymo sudėtinių dalių – sąmatos – neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Priešingu atveju – būtų pažeidžiamos imperatyvios VPĮ nuostatos. Ieškovės pasiūlyme nustatyti neatitikimai turi esminę įtaką vertinant pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Ieškovė nepateikė sąmatų, atitinkančių pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir tokio neatitikimo taisymas negalėtų būti prilyginamas redakcinio pobūdžio taisymui, nes ieškovė turėtų pateikti naujas sąmatas, ką ir padarė pateikdama pretenziją. Tačiau pateiktos sąmatos išskaidymas į sudedamąsias dalis pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui yra negalimas, nes tai yra pasiūlymo siaurąja prasme keitimas. Vien tai, kad tiekėjas pasiūlė mažiausią kainą, negali atleisti jo nuo pareigos laikytis bendrų paskelbtų pirkimo sąlygų. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams sudarė vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, dėl to pasiūlymų vertinimas atliekamas objektyviai ir visiems vienodai. Pirkime „Tilto per Jiesios upę Marijampolės plente, Rokuose (Kauno m.), rekonstravimo darbų atlikimas“ buvo prašoma pakeisti tokį Pirkimo sąlygų reikalavimą sąmatoms, tačiau perkančioji organizacija, nesutikdama su tokiu prašymu, tik atkartojo savo reikalavimą.
Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, kadangi jos pateiktos lokalinės sąmatos neatitiko STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelės reikalavimų. Pasiūlymo lokalinės sąmatos nėra priskiriamos kvalifikaciniams dokumentams, jų pakeitimas yra esminis pasiūlymo trūkumas, kurį ištaisius būtų pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Konkurso sąlygose buvo tiksliai nurodyta, kad lokalinės sąmatos turi būti parengtos vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentele, jose turi atsispindėti tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, darbo užmokesčio, mechanizmų, medžiagų kainos ir kt. Pateikiamų lokalinių sąmatų darbų eiliškumas privalo atitikti darbų kiekių žiniaraščius. Ieškovas klaidingai interpretuoja Konkurso sąlygų 1.6.6 p. reikalavimus. Visi kiti konkurso dalyviai šį Konkurso sąlygų reikalavimą suprato ir pateikė atitinkamas lokalines sąmatas. Konkurso sąlygų reikalavimai privalo būti vienodai taikomi visiems konkurso dalyviams. Kadangi atsakovė Konkurso sąlygose nustatė aiškų ir konkretų reikalavimą, kokios formos lokalinės sąmatos turi būti pateikiamos, atitinkamas reikalavimas negali būti pakeičiamas po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į atsakovę dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo. Atsakovė vykdant konkursą visus sprendimus priėmė teisingai ir viešųjų pirkimų principų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Varnių tilto (Varnių g. Kauno m.) per Nerį kapitalinio remonto darbų pirkimas“. Pirkimas vykdomas pagal Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2016 m. spalio 12 d. protokolu Nr. 32-16-71 patvirtintus Pirkimo dokumentus. Pasiūlymus pirkimui pateikė ūkio subjektų grupė ieškovė UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“ – pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ – pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini) Eur, ūkio subjektų grupė SIA (RAB) „Tilts“ ir UAB „Parama“ – pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini) Eur, UAB „LEMMINKAINEN LIETUVA“ – pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini) Eur, ūkio subjektų grupė UAB Autokausta“ ir UAB „Hidrostatyba“ – pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini) Eur (2016 m. lapkričio 10 d. pranešimas Nr. 3-2-563).
Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. pranešimu ieškovė informuota, kad jos pasiūlymas atmestas Pirkimo dokumentų 3.13.3. punkto pagrindu, kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų 1.6.6 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. tiekėjos pateiktos sąmatos nedetalizuotos – nenurodyti darbo užmokesčio, mechanizmų, medžiagų įkainiai bei tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtoja paskelbta AB „Kauno tiltai“ – pasiūlymo kaina –(duomenys neskelbtini) Eur.
Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pasiūlymą ieškovė 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė pretenziją Nr. 16-02-163, kurioje reikalavo panaikinti 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 32-14-953 nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo, nustatytos pasiūlymų eilės, laimėtojo ir sutarties su juo sudarymo; tiekėjos pasiūlymą įvertinti iš naujo ir jį pripažinti atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 32-14-963 ieškovę informavo, kad jos pretenziją atmetė, kaip nepagrįstą.
Pažymėtina, jog tiek CPK 423² straipsnyje, tiek Viešųjų pirkimų įstatyme įvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 str. 3 d.). Šios teisių gynybos stadijos esmė – leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
Ginčas byloje kilo dėl ieškovės UAB „Tilsta“ pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams.
Ieškovė teigia, kad darbų sąmatas pasiūlyme pateikė laikydamasi Pirkimo dokumentų 1.6.6 punkto reikalavimų. Pirkimo dokumentuose nebuvo konkretaus reikalavimo sąmatose nurodyti duomenis apie darbo užmokestį, medžiagas ir kt., todėl perkančioji organizacija nepagrįstai jos pasiūlymą atmetė Pirkimo dokumentų 3.13.3. punkto pagrindu.
Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso nuostatos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų Įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Pirkimo sąlygų 1.6.6. punkte perkančioji organizacija nustatė, kad viena iš tiekėjo pasiūlymo sudėtinių dalių yra „sąmatos (lokalinės) (pateikiamas dokumentas parengtas elektroninėje formoje), parengtos pagal pateiktus darbų kiekių žiniaraščius ir Techninį darbo projektą. Tiekėjo pateiktos lokalinės sąmatos turi būti parengtos vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentele (turi atsispindėti darbo užmokesčio, mechanizmų, medžiagų kainos, darbo kodai, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos). Tiekėjo pateiktose sąmatose turi būti įvertinti visi darbų bei medžiagų kiekių žiniaraščiuose ir techniniame darbo projekte nurodyti darbai, atsižvelgiant į numatytą šių darbų atlikimo technologiją. Sąmatose visi punktai turi atitikti darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytiems darbams, laikantis žiniaraščiuose nurodytų darbų eiliškumo, žiniaraščių turinio. Esant neatitikimams tarp darbų kiekių, nurodytų darbų kiekių žiniaraščiuose ir techniniame darbo projekte (brėžiniai, planai, techninės specifikacijos ir kt.), tiekėjas turi CVP IS priemonėmis kreiptis į Perkančiąją organizaciją dėl jų paaiškinimo 10.2 punkte nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ar kiti tiekėjai kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydami paaiškinti konkurso sąlygas, todėl spręstina, jog konkurso sąlyga buvo nedviprasmiška, visiems tiekėjams aiški ir suprantama.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovės ginčo pirkimui pateiktame 2016 m. lapkričio 3 d. Darbų kiekio žiniaraščiuose yra nurodyta darbų kodai, darbų ir išlaidų aprašymai, medžiagos, mato vienetai ir kiekiai, atskirų darbų kaina. Taigi akivaizdu, jog ieškovės pateiktos sąmatos neatitinka tiek Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“, tiek Konkurso sąlygų 1.6.6 punkto reikalavimų. Ieškovės teiginiai, jog pirkimo sąlygose nebuvo numatytas reikalavimas nurodyti lėšas darbo užmokesčiui, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Taip pat atmestini ieškovės teiginiai, jog perkančioji organizacija turėjo prašyti, kad tiekėja paaiškintų savo pasiūlymą.
Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Dalyviui per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą nepaaiškinus pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pasiūlymas iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes – siauroji pasiūlymo prasmė.
Atsakovės prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti aiškinamas kaip suteikiantis tiekėjui neribotą teisę ištaisyti pasiūlymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Tiekėjas viešųjų pirkimų procedūrose privalo būti rūpestingas, atidus ir preciziškai tikslus, t. y. kiekvieną konkurso sąlygą vykdyti tiksliai. Šis reikalavimas yra vienodas visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams ir visi tiekėjai privalo jo laikytis. Tai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629/180/2016).
Be to pažymėtina, jog ieškovė yra profesionalus rinkos dalyvis, dalyvaujantis viešųjų pirkimų konkursuose, todėl keliami reikalavimai jai turėtų būti žinomi. Pažymėtina, jog iš atsakovės teismui pateiktų panašaus pobūdžio pirkimui Tilto per Jiesios upę Marijampolės plente, Rokuose (Kauno m.), rekonstravimo darbai pirkimo dokumentų matyti, jog 1.6.7 punkte įtvirtinta analogiška šiam pirkimui sąlyga dėl reikalavimų lokalinėms sąmatoms. UAB „Tilsta“ dalyvavo konkurse ir teikė pasiūlymą. Kaip matyti iš Tilto medžiagų ir darbų kiekių žiniaraščio (nevieša bylos medžiaga), ieškovė nurodė ne tik darbų kodus, darbų pavadinimus ir technines charakteristikas, jų mato vienetus, kiekius, bet ir darbo užmokesčio, medžiagų mechanizmų, taip pat bendras sumas. Tapatūs reikalavimai lokalinėms sąmatoms buvo įtvirtinti ginčo pirkimo dokumentų 1.6.6. punkte.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti nekeičiant pasiūlymo esmės, ji privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą. Nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė.
Pirkimo dokumentų 3.13.3 punkte numatyta, kad 3.13.3. pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų (pvz. lokalinės darbų sąmatos parengtos nesilaikant pirkimo dokumentų 1.6.6 punkto reikalavimų, neužpildytas / nepateiktas ,,Pasiūlymas“ tiekėjas nepateikė pasiūlymo kainos, t.y. tiekėjas užšifravo pasiūlymo dokumentą kuriame nurodyta pasiūlymo kaina, o kitus pasiūlymo dokumentus pateikė neužšifruotus ir iki vokų atplėšimo procedūros (posėdžio) pradžios nepateikė (dėl jo paties kaltės) slaptažodžio arba pateikė neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasi perkančioji organizacija negalėjo iššifruoti pasiūlymo dokumento; pasiūlymas nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu ir kt.);
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės pateiktas lokalines sąmatas, sprendžia, kad perkančioji organizacija pagrįstai neprašė ieškovės paaiškinti pasiūlymą ir neleido taisyti pateiktų žiniaraščių, nes į patikslintus žiniaraščius papildomai įtraukiant lėšas darbo užmokesčiui, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, tokie pakeitimai nebūtų neesminiai ir tokiu atveju būtų vertinami kaip pasiūlymo pakeitimai taip, kad jie atitiktų pirkimo sąlygų reikalavimus, nes tokios išlaidos galimai buvo neįtrauktos į pradinį pasiūlymą ir atskirai nenurodytos. Taigi, perkančioji organizacija turėjo pagrindą įvertinti pateiktas lokalines sąmatas dėl jų trūkumų pobūdžio kaip netinkamas, ir atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų (VPĮ 39 str. 1 ir 2 d.), nes tokia galimybė buvo numatyta Pirkimo dokumentų 3.13.3 punkte.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad ieškinyje ir dublike išdėstyti motyvai, nesudaro pagrindo teigti, kad vykdant pirkimą buvo padaryta esminių pažeidimų nereikalaujant papildomų dokumentų kvalifikacijai pagrįsti, todėl nėra pagrindo perkančiosios organizacijos veiksmus savaime laikyti kaip pažeidžiančius viešųjų pirkimų tvarką ar skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principus ir nėra pagrindo ieškinio jame nurodytais motyvais tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.