- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2217-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00470-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. nutarimu pripažino R. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam įspėjimą. Nuobauda skirta už tai, kad R. B. 2010 m. sausio 2 d., apie 1.10 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savo namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su G. Z. metu griebė jai už kaklo, tuo išgąsdino nepilnamečius vaikus: K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir taip panaudojo savo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jis pripažino pažeidimą. Pripažįsta buvęs konflikto iniciatoriumi, tačiau nepatvirtina, jog padarė ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi neveikė priešingai vaikų interesams. Teigia, jog konfliktas niekaip neįtakojo vaikų, jie konflikte nedalyvavo, neišsigando. Paaiškino, jog konfliktas prasidėjo šalia esant vaikams, tačiau jie su sutuoktine iš kambario išėjo ir vaikai nieko nematė. Be to, po šio įvykio su šeima pasikalbėjo, atsiprašė. Taip pat teismas nevertino, jog konfliktas buvo vienkartinis, neatsižvelgė į darbovietės pateiktą charakteristiką. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo atliekama ekspertizė, siekiant nustatyti, ar vaikai patyrė stresą ir ar jis buvo įtakotas pareiškėjo neteisėtų veiksmų, jokios išvados nepateikė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, todėl neįrodyta pažeidimo sudėtis. Priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik dalimi aplinkybių, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad konflikto su sutuoktine metu griebė jai už kaklo, tuo išgąsdino nepilnamečius vaikus, ir taip panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog konfliktas neigiamai vaikų nepaveikė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 12, 17), K. B. paaiškinime (b. l. 21) aiškiai užfiksuota, jog konfliktas prasidėjo vaikų kambaryje, vaikai dėl tėvo elgesio buvo išsigandę, prašė jo liautis taip elgtis, mažesnysis sūnus pradėjo verkti. Faktą, kad konfliktas prasidėjo prie vaikų ir vaikai to išsigando, teismo posėdyje patvirtino G. Z. (b. l.29), be to, ir pats apeliantas pripažįsta, kad dalį konflikto vaikai matė. Jo subjektyvūs samprotavimai, kad vaikai neišsigando ir toks tėvo elgesys (griebimas motinai už kaklo, stumdymas ir pan.) jų netraumavo, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems duomenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu pats R. B. nurodė, jog labai pergyvena ir gailisi dėl susidariusios situacijos, ypač dėl to, kad vaikai nugirdo (b. l. 29), kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjas faktines veikos aplinkybes pripažįsta.
Apelianto teiginiai dėl ekspertizės ar specialisto išvados būtinybės atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad užtektų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl R. B. kaltės padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padaryti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarimą R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.