- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 2YT-8986-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03862-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., L. M., J. M., D. M., M. M., G. M., VĮ „Turto bankas“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., L. M., J. M., D. M., M. M., G. M., VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2018-01-29, po sutuoktinio P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-12-21 priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.
Nurodo, kad pareiškėjos tėvai P. M. ir V. B. (M.) susituokė 1975-11-15. 1976 m. jiems gimė sūnus D. M., 1977 m. gimė R. M. (B.), 1978 m. gimė M. M., 1983 m. gimė R. M., 1985 m. gimė L. M. (M.) ir 1987 m. gimė J. M.. Tėvai 2004-12-21 (duomenys neskelbtini), nusipirko 15,23 kv. m. ploto vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis 14,17 kv. m. 2 kambarių bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitame šio buto kambaryje 2005-03-29 apsigyveno G. M.. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties kambaryje liko gyventi mama V. M.. Visi jos vaikai sukūrė savo šeimas ir gyveno kitur. V. M. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė todėl, kad manė, jog kreiptis reikia po 4 mėnesių po vyro mirties ir praleido terminą. Likdama gyventi šiame kambaryje V. M. priėmė vyro palikimą faktiškai pradėdama valdyti jo dalį. Ją valdė kaip savo, ja naudojosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nori susitvarkyti tėvų palikimą, kad galėtų įteisinti nuosavybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime pareiškimui neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime pareiškimui neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime pareiškimui neprieštaravo.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja yra V. M. ir P. M. duktė (b. l. 4, 6, 10). 1975-11-15 P. M. ir V. M. sudarė santuoką (b. l. 11). P. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Po P. M. mirties paveldėjimo byla dėl jo turto nebuvo užvesta (b. l. 5). P. M. ir V. M. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 8), įgyto santuokos metu. V. M. rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu (b. l. 12-17). (duomenys neskelbtini) V. M. mirė (b. l. 9).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais matyti, kad V. M., kaip dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, jame gyveno dar gerokai iki P. M. mirties, o po jo mirties rūpinosi ne tik savo dalimi, bet ir P. M. dalimi kaip savu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad V. M. mokėjo už butą visus mokesčius. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad V. M. faktiškai paveldėtinos dalies buto nevaldė, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl užtenka vien fakto, kad V. M. pradėjo valdyti paveldėtiną buto dalį, kad būtų laikoma priėmusia visą palikimą.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.