- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2-13-322/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00436-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. S., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei J. V., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu (2-4a b. l.) prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2-464-02-2003 priteisto išlaikymo teikimo dydį (125 Lt) ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai D. S., gimusiai 2001 m. rugpjūčio 3 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 400 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę dukrai D. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalyje pasikeitė ekonominė situacija, vaikas auga, lanko įvairius būrelius, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą atsakovo priešieškinį (61-62 b. l.) ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nes atsakovui niekada nebuvo trukdoma bendrauti su dukra, todėl keldamas tokius reikalavimus neatsižvelgia į vaiko norus ir ignoruoja vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, su atsakovo priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad atsakovui būtų leidžiama su dukra bendrauti ir matytis tik Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (49 b. l.) su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo, jog turi dar du vaikus, kuriuos taip pat išlaiko, gyvena užsienyje, kur nuomojasi butą, moka už elektrą ir patarnavimus, taip pat moka paskolą už darbui reikalingos mašinos įsigijimą, todėl galėtų dukrai kas mėnesį teikti tik 200 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas teikia priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (54-55, 101-102 b. l.) ir prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-464-02-2003 nustatytą bendravimo su dukra D. S. tvarką tokiu būdu: leisti jam (atsakovui) kiekvieną mėnesį bendrauti su dukra 4 dienas jo pasirinkimu, atsižvelgiant į jo grįžimo į Lietuvą galimybes; leisti jam mokyklinių žiemos arba pavasario atostogų metu pasiimti dukrą Deimantę pas save su teise savo lėšomis išsivežti į užsienį, o pasibaigus atostogoms, ją parvežti į Lietuvą; leisti atsakovui vasaros atostogų laikotarpiu vienam mėnesiui pasiimti dukrą Deimantę pas save su teise savo lėšomis išsivežti į užsienį vieno mėnesio laikotarpiui bei atsakovo lėšomis ją parvežti į Lietuvą. Teigia, kad ieškovė nuteikinėja dukrą prieš jį, taip trukdo atsakovui įgyvendinti jo, kaip tėvo, teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, todėl atsakovo bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė priešieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, o ieškovės ieškinį prašo tenkinti iš dalies.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu sutinka, o priešieškinį prašo tenkinti iš dalies ir teikia išvadą, kad skyrius sutinka su atsakovo pareikštu priešieškinio reikalavimu leisti jam kiekvieną mėnesį bendrauti Lietuvoje su dukra D. S. 4 dienas jo pasirinkimu, tačiau su kitais atsakovo reikalavimais nesutinka.
Nepilnametė D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su tėčiu susitinka nedažnai, labai retai kalba telefonu, žinučių tėtis jai nerašo, todėl ir ji jam neparašo. Žino, kad tėtis gyvena Anglijoje. Paskutinį kartą jį matė praeitą vasarą, kai buvo atvykęs su nepažįstama teta. Tą kartą tėtis ją buvo ją išsivežęs į Pavydų kaimą, kur pabuvo 2-3 valandas. Kartą tėtis ją vežėsi į Palangą. Kai buvo Palangoje, tėtis ją paliko saugoti seserį Adrianą, o pats su žmona nuėjo prie jūros. Teigia, jog ji nenorėjusi eiti prie jūros, nes tėtis buvo neblaivus. Šią vasarą su tėčiu nė karto nebuvo susitikę. Nurodė, jog atostogų metu 1 mėnesiui vykti pas tėtį į užsienį (Angliją) nenorėtų dėl tėvelio elgesio, nes vėl reikėtų prižiūrėti jo vaikus. Su tėčiu norėtų bendrauti tik Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-464-02-2003 (13-14 b. l.) buvo nutraukta šalių sudaryta santuoka, nustatyta D. S. gyvenamoji vieta pagal jos motinos J. S. (dabar – V.) gyvenamąją vietą, tėvui suteikiant teisę matytis su dukterimi ir dalyvauti dukters auklėjime tik vaiko motinai dalyvaujant ir priteistas iš R. S. išlaikymas dukrai D. S., gimusiai 2001 m. rugpjūčio 3 d., po 125 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo
Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaikų poreikių pasikeitimas.
Vykdant įstatyminę asmeninę tėvų prievolę – išlaikant nepilnamečius vaikus – teiktino išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo nepilnamečių vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad priimdamas sprendimą teismas, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti bei užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; LAT 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-620/2005 ir kt.). Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Šalių nepilnametė dukra D. S. gyvena kartu su ieškove (16-17 b. l.), jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), yra jos išlaikoma ir prižiūrima. Iš ieškovės pateikto išlaidų paskaičiavimo (12 b. l.), jos ir atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovės nepilnametės dukters D. S. poreikiai yra išaugę, jos išlaikymui kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 860 Lt (maistas, ugdymo priemonės, drabužiai, avalynė, higienos prekės ir t. t.). Taip pat nurodė, kad iš pradžių, 2003 metais nutraukus santuoką, metus laiko atsakovas visiškai neteikė išlaikymo, dukrą išlaikė ji viena, iki kol nepateikė antstoliui vykdyti vykdomojo rašto dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Vėliau, jo paprašius, atsakovas pradėjo mokėti dukrai po 170 Lt kas mėnesį, tokia suma buvo mokama apie 2 metus, o nuo 2012 m. liepos mėnesio – po 200 Lt. Be to, ieškovės teigimu, ką patvirtina ir Kelmės rajono Pagryžuvio pagrindinės mokyklos išduota charakteristika (11 b. l.), dukra D. S. – stropi, gabi, dalyvavo Tytuvėnų zonos matematikos olimpiadoje, lietuvių diktanto konkurse, kur užėmė prizines vietas, lanko dramos, sporto ir „Kengūros“ (matematikos) būrelius. Akivaizdu, kad ieškovė viena nebeišgali dukrai duoti tiek, kiek yra reikalinga, todėl jos gaunamų pajamų (valstybės teikiamos paramos, t. y. už sūnų S. K. gaunamos pašalpos, artimųjų pagalbos bei dukrai atsakovo teikiamo išlaikymo) pilnaverčiam vaiko vystymuisi nebeužtenka. Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis po 125 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.
Atsakovas – darbingas, šiuo metu gyvena ir dirba pagal sutartis užsienyje (Jungtinėje Karalystėje). Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį (49 b. l.) jis nurodė, kad neturi specialybės, todėl dirba nekvalifikuotą darbą po 14-16 val. per dieną ir uždirba apie 2300-2500 svarų. Teigia, jog vien važinėjimui į darbą reikia skirti apie 250 svarų kas mėnesį. Kadangi darbui yra būtina mašina, todėl mašinos įsigijimui, atsakovo teigimu, jis 3 metų laikotarpiui paėmė kreditą ir kas mėnesį bankui turi mokėti apie 200 svarų dydžio įmokas (87-88 b. l.). Be to, atsakovas su sutuoktine I. S. (96 b. l.) augina du nepilnamečius vaikus: A. S., gimusią 2006 m. lapkričio 1 d., ir A. S., gimusį 2010 m. lapkričio 26 d. (94-95 b. l.), kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Atsakovas nurodo, kad jis – vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, nes žmona šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį vaiką, todėl ji negali dirbti ir išlaikyti savęs. Užsienio valstybėje gyvenanti jų šeima nuomojasi butą, kurio nuoma kas mėnesį yra apie 550 svarų (89-92 b. l.), kas mėnesį sumoka už elektrą ir kitus patarnavimus apie 300 svarų. Teigia, jog šeimos pragyvenimui vien maistui keturių asmenų šeimai reikia skirti apie 800 svarų. Taip pat nurodo, kad turto, iš kurio galėtų gauti naudos, neturi. Šiuos atsakovo teiginius patvirtinantys įrodymai (duomenys apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą) teismui nepateikti.
Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad po 2003 m. lapkričio 18 d., kai buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu keičiant priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Vienok, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., todėl atsižvelgiant į vaiko amžių (11 metų), padidėjusias išlaidas (lanko mokyklą, įvairius būrelius), šalies ekonominę situaciją, yra akivaizdu, kad dukrai augant jos poreikiai padidėjo, be to, maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams bei lavinimuisi taip pat yra reikalingos didesnės lėšos. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus (mokamą paskolą bankui), jo šeimoje augančius du nepilnamečius vaikus, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, prašomas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis yra mažintinas ir priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį, o ne po 400 Lt kas mėnesį, kaip to prašė ieškovė, nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2012 m. liepos 11 d. iki vaiko pilnametystės.
Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo
Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-464-02-2003 nustatytą bendravimo su dukra D. S. tvarką (sprendimu jam buvo suteikta teisė matytis su dukterimi ir dalyvauti dukters auklėjime tik vaiko motinai dalyvaujant) ir leisti jam (atsakovui) kiekvieną mėnesį bendrauti su dukra 4 dienas jo pasirinkimu, atsižvelgiant į jo grįžimo į Lietuvą galimybes; taip pat leisti mokyklinių žiemos arba pavasario atostogų metu pasiimti dukrą Deimantę pas save su teise savo lėšomis išsivežti į užsienį, o pasibaigus atostogoms, ją parvežti į Lietuvą; leisti vasaros atostogų laikotarpiu vienam mėnesiui pasiimti dukrą Deimantę pas save su teise savo lėšomis išsivežti į užsienį vieno mėnesio laikotarpiui bei atsakovo lėšomis ją parvežti į Lietuvą.
Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje atsakovas pagal savo pasiūlymą prašė teismo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą, kadangi jau nuo pat 2003 m. (skyrybų) ieškovė nuteikinėjo dukrą prieš jį, dukra tenkina motinos norus nesutikinėti su tėvu, su dukra yra sunku susiekti telefonu, ignoruojami jo skambučiai, kas dar labiau apsunkina tėvo ir dukters bendravimą. Be to, teigia, jog dukters bendravimo stilius pasikeičia, kai jos ir tėvo bendravimą stebi motina (ieškovė). Kadangi skyrybų metu dukrai buvo tik 2 metai, todėl jis su nustatyta tvarka – matytis su dukterimi ir dalyvauti dukters auklėjime tik vaiko motinai dalyvaujant – sutiko, tačiau šiuo metu, jam gyvenant kitoje valstybėje, tokios bendravimo su dukra galimybės yra ribotos.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. CK 3.177 straipsnis taip pat numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Teismo posėdžio metu nepilnametė D. S. išreiškė savo nuomonę ir nurodė, jog atostogų metu 1 mėnesiui vykti pas tėtį į užsienį (Angliją) nenorėtų dėl tėvelio elgesio, nes vėl reikėtų prižiūrėti jo vaikus, o su tėčiu norėtų bendrauti tik Lietuvoje. Tokiam savo dukters norui neprieštarauja ir ieškovė, ji sutinka, kad dukra bendrautų su tėvu, tačiau tik Lietuvoje, neišsivežant jos į dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą – Jungtinę Karalystę. Duomenų, jog atsakovui ieškovės būtų trukdoma bendrauti su dukra, byloje nėra. Teismo posėdžio liudytoja apklausta atsakovo motina D. S. patvirtino, jog „Deimantės mama Jurgita netrukdė niekada tėvui bendrauti su vaiku, tačiau trukdė jos artimieji – mama ir brolis. Dabar Jurgitos mama yra mirusi“. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (123 b. l.) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skyrius, atsižvelgdamas į nepilnametės D. S. išreiktą nuomonę, teikia išvadą, kad atsakovas su dukra bendrautų Lietuvoje.
Nors atsakovas prašė nustatyti būtent tokią jo bendravimo su dukra D. S. tvarką, kokią nurodė savo procesiniame dokumente (priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje), tačiau teismas į šiuos jo prašymus atsižvelgia tik iš dalies, nes būtina atsižvelgti į vaiko, sugebančio išreikšti savo pažiūras, norus (nepilnametė D. S. nenori vykti pas tėvą į užsienį) ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritariant ir už vaikų teisių apsaugą atsakingai institucijai, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies, ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina, leidžiant atsakovui kiekvieną mėnesį bendrauti su dukra 4 dienas jo pasirinkimu, atsižvelgiant į jo grįžimo į Lietuvą galimybes, kitoje dalyje priešieškinis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 64%. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista įstatymo (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, jai 2012 m. balandžio 26 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-1659(7.1378) (39-40 b. l.) suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 1480 Lt – 121 b. l.), todėl dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 63 Lt žyminio mokesčio (300 Lt - 125 Lt x 12 x 3%), 3,30 Lt pašto išlaidų (1 b. l.) bei 947,20 Lt išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą (1480 Lt x 64%) priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2-464-02-2003 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą D. S., gimusiai 2001 m. rugpjūčio 3 d., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300 Lt (trys šimtai litų) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2012 m. liepos 11 d., iki D. S. pilnametystės.
Nustatyti, kad D. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys jos motina J. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2-464-02-2003 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir leisti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį bendrauti su dukra D. S., gimusia 2001 m. rugpjūčio 3 d., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 (keturias) dienas R. S. pasirinkimu, atsižvelgiant į jo grįžimo į Lietuvą galimybes.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 66,30 Lt (šešiasdešimt šešis litus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 947,20 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.