Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.29.1.2.; 2.12.1.1.

2024 m. birželio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Sakartvele, Sakartvelo Respublikos pilietis, azerbaidžano tautybės, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M. kaltinamas tuo, kad jis laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Nusikaltimas padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. M., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo netikrą, jo vardu Turkijos Respublikoje išduotą, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė ir gabeno iki 2024 m. balandžio 27 d., kol apie 2.50 val. Vilniuje, Turgaus g. jo vairuojamą automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžiusiems pareigūnams nekilo įtarimų dėl jo pateikto pažymėjimo tikrumo.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. balandžio 27 d. R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 27 d., apie 2.50 val. Vilniuje, Turgaus g. pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdę pareigūnai nustatė, kad jo vairuotojas yra R. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam buvo nustatytas lengvas (1,29 prom.) neblaivumo laipsnis. R. M. patikrinimo metu pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai įvertinus pateiktą pažymėjimą, pareigūnams kilo įtarimų dėl jo tikrumo, nes jis neturėjo jokių saugos ženklų ir atrodė papildomai apdorotas. Jokių duomenų apie teisėtą asmens buvimą Lietuvos Respublikoje pareigūnai negavo. R. M. buvo sulaikytas ir perduotas į įvykio vietą atvykusiam ekipažui. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 62-63).

2024 m. balandžio 27 d. įtariamuoju apklaustas R. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2023 metų gruodžio. Nežinojo, kad Lietuvoje gyvena nelegaliai, tačiau esant būtinybei galės išvykti. Lietuvoje būna retai, didžiąją dalį laiko praleidžia Lenkijoje. Taip keliauja apie 5 metus. Lietuvoje nuolatinio darbo neturi, gyvena kartu su sugyventine I. G. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2019 metais gyveno Turkijoje, ten gavo vairuotojo pažymėjimą, dėl kurio buvo sulaikytas 2024 m. balandžio 27 d.. Turkijoje gyveno apie 15 metų, laikė vairavimo egzaminus. Vairuotojo pažymėjimą gavo oficialioje Turkijos įstaigoje, Stambule, tikslaus institucijos pavadinimo neprisimena. Tai jo pirmas ir vienintelis vairuotojo pažymėjimas. Yra įsitikinęs šio pažymėjimo tikrumu, pagal jį yra gavęs baudų ir Lietuvos Respublikoje, ir užsienyje. Anksčiau jokių problemų dėl vairuotojo pažymėjimo tikrumo neturėjo. 2024 m. balandžio 27 d., apie 2.50 val. sėdėjo sugyventinei priklausančiame automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Kalvarijų turgaus. Automobilis buvo neužvestas. Sėdėjo vairuotojo vietoje. Prie Kalvarijų turgaus planavo susitikti su pažįstamu. Prie jo privažiavo policijos pareigūnai, patikrino dokumentus, nustatė jo neblaivumą ir jį sulaikė dėl galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo. Yra įsitikinęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas tikras, nes jo nepirko iš kažkokio žmogaus, o gavo Turkijos oficialioje įstaigoje (b. l. 58-61).

2024 m. gegužės 28 d. papildomai įtariamuoju apklaustas R. M. savo kaltę pripažino, nurodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus. Įtariamasis parodė, kad pas jį rastą vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2019 metų pradžios. Vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nes jį gavo iš kažkokio pareigūno. Pats vairuotojo pažymėjimą negamino. Naudojosi juo nuo 2019 metų. Nežino, ar jį turi deportuoti iš Lietuvos (b. l. 123-126).

2024 m. birželio 13 d. papildomai įtariamuoju apklaustas R. M. savo kaltę prisipažino ir parodė, kad parodymus davė ankstesnių apklausų metu. Papildyti ar keisti ankstesnių parodymų nenori (b. l. 144-146).

2024 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktas Turkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas M. R. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Imituotas optiškai kintantis dažų elementas averse, kuris atliktas rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas averse. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinės kortelės pagrindo. Pateiktame tirti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blanke pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių ) nenustatyta (b. l. 101-104).

2024 m. birželio 3 d. Turkijos ambasados Lietuvoje rašte nurodyta, kad atlikus R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo tikrumo patikrinimą Turkijos Respublikos Centrinės gyventojų administravimo sistemos (MERN1S) duomenų bazėje, nerasta įrašo apie minimam asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nustatyta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) serijiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui ir vairuotojo pažymėjime nurodytas neteisingas Turkijos Respublikos tapatybės numeris, todėl minėtas vairuotojo pažymėjimas laikomas suklastotu (b. l. 130).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 300 straipsnio 2 dalyje nustato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamo straipsnio saugoma vertybė (objektas) – dokumentų teisinės apyvartos patikimumas, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas. BK 300 straipsnio 2 dalis, priešingai nei 1 dalis, pateikia išsamų nusikalstamos veikos dalyko sąrašą, t. y. suklastota ar netikra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad netikras dokumentas yra pagaminamas asmens neturinčio teisės gaminti dokumentą, o suklastotas dokumentas paprastai yra pagaminamas pakeičiant tikrojo dokumento bent vieną rekvizitą. Iš nagrinėjamo straipsnio dispozicijos matyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti įgyvendintas alternatyviais būdais: 1) pagaminimu; 2) suklastojimu; 3) laikymu; 4) gabenimu; 5) siuntimu; 6) realizavimu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl padariniai ir priežastinis ryšis nenustatomi. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas asmuo. Už minėta nusikaltimą taip pat atsako juridiniai asmenys. Kaltės požymis įgyvendinamas tiesioginę tyčia (asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti). Tikslas ir motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą (kaltinamojo R. M. 2024 m. balandžio 27 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. birželio 13 duoti parodymai, 2024 m. gegužės 2 d. specialisto išvada, 2024 m. birželio 3 d. Turkijos ambasados Lietuvoje raštas ir 2024 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas), kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinai, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Proceso metu nustatyta, kad R. M., 2024 m. balandžio 27 d., apie 2.50 val., Vilniuje, Turgaus g., sustabdytas policijos pareigūnų pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą. Pirminėje apklausoje kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje prisipažino, kad minėtą pažymėjimą įgijo 2019 metais iš jam nepažįstamo asmens ir naudojosi juo iki buvo sulaikytas pareigūnų, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Turkijos ambasados Lietuvoje raštas ir specialisto išvada patvirtino pareigūnų įtarimus ir R. M. prisipažinimą dėl dokumento netikrumo, todėl teismui nekyla abejonių, kad R. M., pateikdamas policijos pareigūnams netikrą vairuotojo pažymėjimas tai suprato.

Kaltinamojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. M. jam inkriminuotą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad laikė, gabeno ir panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą (suvokė veikos pavojingą pobūdį) ir, nepaisant to, siekė suklaidinti policijos pareigūnus (norėjo taip veikti).

Atsižvelgęs į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius R. M. padarytos nusikalstamos veikos požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalies sudėtį.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti supaprastinta tvarka (priimant teismo baudžiamuoju įsakymą).

Įstatymų leidėjas BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Nagrinėjamoje byloje, išnagrinėjęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, kurios išsamiau aptariamos paskesnėse pastraipose, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. R. M. informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro sprendimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. neprieštaravo, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 157-160). Asmenų nukentėjusių nuo kaltinamojo veikos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y., ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinęs nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad nors R. M. padarytas nusikaltimas nesukėlė jokių žalingų padarinių, tačiau savo veika kaltinamasis pakenkė valstybės dokumentų apyvartos patikimumui, t. y. pažeidė įstatymo saugomą gėrį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia. Teismo manymu, nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl asmeninių paskatų, vengdamas įstatymų nustatytos vairuotojo teisių įgijimo tvarkos. Ankstesnių kaltinamojo teistumų ir (ar) galiojančių nuobaudų byloje nenustatyta. Duomenų apie R. M. darbo vietą nerasta. Dėl jam pareikštų įtarimų kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra teisėta ir pagrista. Spręsdamas klausimą dėl R. M. arešto bausmės atidėjimo galimumo, teismas pažymi, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje bausmės paskirtį įmanoma pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo, todėl R. M. paskirtina arešto bausmė atidedama 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevairuoti motorinių transporto priemonių neturint teisėtai įgyto vairuotojo pažymėjimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 11).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostata ir kaltinamajam R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. (R. M. ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 90 parų trukmės arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme: nuo 2024 m. balandžio 27 d. 2.50 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 14.01 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 7, 8 bei 11 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams (be intensyvios priežiūros) ir įpareigoti kaltinamąjį R. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevairuoti motorinių transporto priemonių neturint teisėtai įgyto vairuotojo pažymėjimo.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamajam atvykus į probacijos tarnybą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamajam atvykus į probacijos tarnybą.

Netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti prie bylos.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2. Probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.