- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- I-398-353/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjui T. B. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui Aleksui Morozovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pasielgė neteisėtai, pažeisdama pareiškėjo teises, bei priteisti iš atsakovo 5000 litų neturtinės žalos.
Pareiškėjas savo skunde nurodo kad, jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, prašė, kad jį patalpintų į kamerą, kurioje būtų kuo mažiau žmonių, nes norėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui Kauno apygardos teisme. Į tokį jo prašymą atsižvelgta nebuvo, tuo administracija pažeidė LR kardomojo kalinimo įstatymo 18 str. 1, 3 p., 1 str. 3 p., 8 str. 3 p. reikalavimus, kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklės, LR Vyriausybės nutarimus, LR teisingumo ministro įsakymus, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymus. Kamera, į kurią jis buvo patalpintas, buvo perpildyta,t.y į trijų asmenų kamerą buvo patalpinti 5 asmenys, dėl to jam teko miegoti ant betoninių grindų pasiklojus čiužinius. Indus, rankšluostį bei kitus higienos reikmenis, turėjo pasidėti ant grindų, nes negavo spintelės, buvo vienoje kameroje su R. S. , kuris sirgo plaučių tuberkulioze. Jis buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, miegant ant grindų ir kvėpuojant nehigienišku iš tualeto sklindančiu kvapu, dėl tokių sąlygų peršalo ir užsikrėtė niežais. Šiais neteisėtais izoliatoriaus pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta 75 MGL neturtinė žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti skunde nurodytas motyvais ir papildomai nurodė, kad susirgo depresija.
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą, kurioje vietoj trijų asmenų buvo patalpinti penki, kadangi kameros buvo perpildytos. Kauno tardymo izoliatorius gali patalpinti 239 kalinamuosius, tačiau tuo metu, kai buvo pristatytas pareiškėjas, Kauno tardymo izoliatoriuje buvo patalpinta 306 suimtieji ir nuteistieji, nes įstaigos administracija privalo užtikrinti Kardomojo kalinimo įstatymo 12 str. reikalavimus. Visų sanitarinių reikalavimų buvo laikomasi, nes tai yra viena moderniausių laisvės atėmimo vietų. Kamerose palaikoma tinkama temperatūra, apšvietimas, ventiliacija. Pareiškėjui buvo išduotas čiužinys su patalyne, jo pageidavimu gali būti išduodamas antras čiužinys, tačiau tokio pageidavimo T. B. neišreiškė. R. S. tuo metu aktyvia plaučių tuberkulioze nesirgo. Pareiškėjas 2008 m. sausio 31 d. buvo užsiregistravęs pas bendrosios praktikos gydytoją, tačiau apžiūrėtas nebuvo, nes buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas susirgo niežais, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuj, atsakovas neturi. Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos ir atskirų pareigūnų kaltės dėl susiklosčiusios situacijos nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo nurodydamas, kad žala jam padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais, nuo 2008 01 28 iki 2008 01 31 Kauno tardymo izoliatoriuje jį patalpinus į perpildytą kamerą, dėl ko miegoti teko ant betoninių grindų pakloto čiužinio. Dėl to pablogėjo jo sveikata, jis patyrė dvasinius sukrėtimus, psichologinius išgyvenimus.
Dėl patalpinimo į perpildytą kamerą.
Ginčo dėl Kauno tardymo izoliatoriuje sudarytų kalinamųjų laikymo sąlygų nebuvo. Atsakovo atstovas patvirtino skundo aplinkybes, kas pareiškėjas buvo patalpintas kartu su kitais kalinamaisiais perpildytoje kameroje.Atsižvelgiant į kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būklę (dydį), galima daryti išvadą, kad jis turėjo tam tikrus nepatogumus. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų jo laikymo sąlygų pažeidimo, teismas laiko, kad kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. LR kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims kamerose arba vienutėse, kuriose užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normas. Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, 6.15 punkte (2 lentelė) nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma yra ne mažiau kaip 5 m² vienam žmogui. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178, 11.1 punkte taip pat nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma yra ne mažiau kaip 5 m² vienam kalinamajam.
LR kardomojo kalinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietų administracija užtikrina asmenų kalinimo tvarką kardomojo kalinimo vietose. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte nurodyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus orumą bei atitiktų LR įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą. Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Minėta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje, viršijant Kardomo kalinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturių kalinamųjų skaičių vienoje kameroje, nes paminėtu laikotarpiu kameroje kalėjo 5 asmenys. Taigi yra akivaizdu, kad valstybės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) pareigūnai, laikydami pareiškėją perpildytoje kameroje, objektyviai pažeidė taikytinų nacionalinių teisės normų reikalavimus.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad esant tokiai padėčiai, kai kalinamieji talpinami perpildant kameras, jiems išduodami čiužiniai, patalynė. Esant nepatogumams, galima prašyti antro čiužinio, tačiau pareiškėjas to neprašė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu. Teismo vertinimu, dėl kalinimo perpildytoje kameroje pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Dėl sveikatos pablogėjimo.
Dar vienas iš skundo motyvų neturtinei žalai atsirasti yra sveikatos pablogėjimas. Pareiškėjas nurodo, jog Kauno tardymo izoliatoriuje jis peršalo ir susirgo gripu bei niežais, depresija. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog T. B. buvo užsiregistravęs 2008 m. sausio 31 d. pas bendrosios praktikos gydytoją Kauno tardymo izoliatoriuje, bet apžiūrėtas nebuvo, nes tą pačią dieną buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (b.l. 12). Po perkėlimo į laisvės atėmimo vietų ligoninę pareiškėjas dėl peršalimo ligų nesikreipė. Minėtą aplinkybę patvirtina 2008 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 7/01-971 (b.l. 39). Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas susirgo niežais, be to, gydytojas dermatologas konstatavo, jog oda be bėrimų (b.l. 53). Pats T. B. nurodė, jog dėl depresijos į gydytojus nesikreipė. (b.l. 45). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo atmestini.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir kt.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo jis siekia apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m.balandžio 16d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A(444)-619/2008 nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02) ir patvirtino, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
Kauno tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikoma 306 kalinamųjų (t. y. daugiau, nei nustatyta norma), kas galėjo objektyviai trukdyti Kauno tardymo izoliatoriui užtikrinti tinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad dėl pareiškėjo palyginti trumpo buvimo (nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2008 m. sausio 31 d.) Kauno tardymo izoliatoriuje atsirado jo nurodytos neigiamos pasekmės – sveikatos pablogėjimas. Darytina išvada, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pasielgė neteisėtai, pažeisdama pareiškėjo T. B. teisę į LR teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 4 p.,
nusprendė:
skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pasielgė neteisėtai, pažeisdama pareiškėjo T. B. teises į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.
T. B. reikalavimą dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.