Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2018 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2019 m. vasario 21 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – broliui V. B. sudavė vieną smūgį ranka į dešinę galvos pusę, tuo nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 58), kad šiuo metu gyvena pas savo brolį V. B. (duomenys neskelbtini). Su broliu sutaria gerai. 2019 m. vasario 21 d. vakare jis su broliu gėrė alų. Begeriant alų tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Tiksliai aplinkybių dėl ko su broliu susiginčijo pasakyti negali, nes buvo nemažai išgėręs. Tik prisimena, kad vieną kartą ranka sudavė broliui smūgį į dešinę galvos pusę. Jam brolis jokių smūgių nesudavė. Jis dėl savo poelgio labai gailisi. Savo brolio atsiprašė, su juo susitaikė.

Nukentėjusysis V. B. parodė (b. l. 20-21), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu pas jį namuose gyveno jo brolis R. B.. Su broliu sutaria gerai. 2019 m. vasario 21 d., apie 20.00 val. jis kartu su savo broliu gėrė alų ir jie sukonfliktavo. Tiksliai dėl ko susiginčijo pasakyti negali, nes buvo nemažai išgėręs alkoholio ir neviską prisimena. Tada jam jo brolis ranka sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, kažkur prie smilkinio. Nuo suduoto smūgio jam labai skaudėjo tą vietą ir skauda dar iki šiol. Daugiau jam jokių smūgių brolis nesudavė. Jis pas medikus nesikreipė ir pas teismo medicinos ekspertus nevyko, kadangi jam nepadaryti sužalojimai, o tik sukeltas fizinis skausmas. Jo brolis atsiprašė, su juo susitaikė, jam žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo V. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 11-15), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

- Alkotesterio duomenys (b. l. 51), kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. vasario 21 d., 20.39 val. įtariamajam R. B. nustatytas 2,62 promilės girtumas;

- Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 16-19), kuriame užfiksuota, kad V. B. paaiškino, kad jo brolis R. B. 2019 m. vasario 21 d. apie 20.00 val. bute vartojo kartu alkoholį ir konflikto metu jo brolis jam sudavė smūgį į galvą. V. B. dešinėje galvos pusėje, smilkininėje dalyje užfiksuotas patinimas.

Iš aukščiau išdėstytų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2019 m. vasario 21 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – broliui V. B. sudavė vieną smūgį ranka į dešinę galvos pusę, tuo nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą. Už R. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 62-66).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – brolį. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. B. praeityje teistas (b. l. 31-34), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 35-44), nedirba (b. l. 38), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 46), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 48). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2019 m. vasario 22 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. B. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką R. B. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. vasario 21 d. 20.20 val. iki 2019 m. vasario 22 d. 12.10 val. (b. l. 53-55).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 21 d. 20.20 val. iki 2019 m. vasario 22 d. 12.10 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.