Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, išnagrinėjęs L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Riešės sen, Vilniaus r., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio P. Š. nutarimu L. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d., už ką jam paskirta administracinė nuobauda - 30 Eur bauda.

2015-10-23 teisme gautas L. G. skundas, kuriuo prašoma pakeisti 2015-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patrulio nutarimą administracinėje byloje Nr. 10N-39104508-15 ir pritaikius LR ATPK 30¹ str., skirti įspėjimą. Skunde nurodoma, jog 2015-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patrulio nutarimu jam skirta 30€ bauda už LR ATPK 131 str. 1 d. pažeidimą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2015-09-26, apie 22.05 val., Vilniuje, Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje perėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Mano, kad skirta per griežta nuobauda, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo turtinę padėtį ir į pažeidimo priežastis. Skirta bauda, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, kai nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios ir tik viena sunkinanti aplinkybė. Pagal LR ATPK 30² str. 2 d., esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Mano, kad jau vien tai, kad jis pripažino savo pažeidimą ir gailisi, padėjo išaiškinti kitus pažeidimą padariusius asmenis yra pagrindas skirti minimalią nuobaudą arba taikyti švelnesnę nuobaudą, t. y. įspėjimą. Skiriant nuobaudą neatsižvelgta į tai, kad jis niekur nedirba, mokosi, neturi jokių pajamų, todėl net ir minimalios baudos sumokėti neturėtų galimybių. Vadinasi, baudą turėtų mokėti tėvai arba seneliai, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo principui. Galiausiai policija neatsižvelgė ir į pažeidimo padarymo priežastis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis gyvena užmiestyje ir skubėjo į paskutinį priemiestinį autobusą namo. Autobuso stotelė kaip tik yra Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje. Jis policijos pareigūnams aiškino, kad vėluoja į autobusą, tačiau jie iš to tik nekorektiškai pasišaipė. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, visumoje mano, kad piniginės nuobaudos skyrimas už padarytą pažeidimą prieštarautų protingumo ir teisingumo principui.

L. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2015-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu L. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą kodekso 131 str. 1 d., už tai, kad 2015-09-26, apie 22.05 val., Vilniuje, Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje perėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui.

L. G. teisės pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu ir rūšimi, prašo skirti įspėjimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas – užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų.

Teismas nustatė, kad byloje surinkti duomenys leidžia neginčijamai pripažinti, kad L. G. perėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Priimtame 2015-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarime konstatuojama, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismas patikrinęs nustatė ir konstatuoja, kad pažeidėjui kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai pripažintas jo nuoširdus gailestis ir pagalba išaiškinant pažeidimą, kas numatyta įstatymu kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (31 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nėra teisingi ir pagrįsti.

Kita vertus, iš pažymos apie L. G. taikytas nuobaudas ir pažeidimus praeityje matyti, kad asmuo 2015-03-21 buvo baustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 5 d. kaip pažeidęs Kelių eismo taisyklę, kuri numato kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einančių, arba riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojančių pėsčiųjų privalomą judėjimą prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Šį kartą jis nubaustas dėl pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d., už tokį pažeidimą L. G. baudžiamas pirmą kartą. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyti teisės pažeidimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal jų rūšį skirstosi į keletą kategorijų, tačiau nurodytas 131 straipsnis apima visus pėsčiųjų padaryus pažeidimus. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad pažeidėjui pagrįstai kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad asmuo pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui buvo skirta administracinė nuobaudą (nors pažeidimo kvalifikacija pagal straipsnio dalis nėra tapati).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas, įvertinęs tinkamai nustatytas L. G. atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, pripažįsta, kad pažeidėjui pagal 131 str. 1 d. pagrįstai yra paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Paskirta nuobauda neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatoms, institucijos nutarimas šioje dalyje yra teisingas, todėl paliekamas šioje dalyje nepakeistu. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog asmuo mokosi, nėra dirbantis ir neturi pajamų, neturi galimybės sumokėti baudą – reikšmingos nuobaudos vykdymo, įmanomo jos išdėstymo, bet ne nuobaudos paskyrimo procese. Pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d., sankcija numato tik vienos nuobaudos, t. y. baudos, skyrimą pažeidėjams. Išimtinių sąlygų ar kokių tai aplinkybių, kad L. G. turėtų būti skiriama kitokia, švelnesnė nei sankcijoje numatyta bauda, nuobauda – teismas nenustatė, todėl priverstas pareiškėjo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 5 p.,teismas

nutarė:

L. G. skundą atmesti, ir 2015-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.