- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-26894-294/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. A., D. F., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Jurgita Mikučionienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. Š., pareiškėjos atstovei advokatei Jurgitai Mikučionienei, suinteresuotiems asmenims L. A., D. F.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. A., D. F., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai valdydama po savo sutuoktinio mirties. 2015-04-25 mirė pareiškėjos vyras H. S. (a/k (duomenys neskelbtini) su kuriuo pareiškėja kartu gyveno jos sūnui priklausančiame bute. H. S. 2010-03-05 buvo surašęs oficialų testamentą, kurį patvirtino notarė Judita Skrodenytė (Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė). H. S. jokio registruotino, kito vertingo nekilnojamojo turto neturėjo, niekas dėl H. S. palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą (Vilniaus m. 33-asis notarų biuras) nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė. Po vyro mirties 2015 m. gegužės mėn. pareiškėja G. S. sužinojo, kad yra likusi H. S. neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensija, kurios suma sudaro 220,85 EUR. Tačiau pareiškėja dėl labai senyvo savo amžiaus (pareiškėjai yra 91 metų senumo), dėl teisinio neišprusimo ir dėl labai sunkios sveikatos (pareiškėja labai sunkiai ir mažai vaikšto) laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja tikėjosi, kad mirusiojo sutuoktinio neišmokėta senatvės pensijos dalis bus jai išmokėta į banko sąskaitą bei nesuprato ir nežinojo, kad jai būtina dar kreiptis į notarą dėl H. S. palikimo priėmimo. Pakartotinai 2016-02-19 kreipusis į VSDFV Vilniaus skyrių, prašant išmokėti mirusiojo sutuoktinio neišmokėtą senatvės pensijos dalį, G. Š. gavo 2016-02-29 atsakymą, iš kurio turinio suprato, kad tam, kad atgauti mirusio sutuoktinio neišmokėtą senatvės pensijos dalį, jai būtina pateikti paveldėjimo teisės liudijimą.
Faktas nustatytinas H. S. palikimui – neišmokėtai senatvės pensijai priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. A. ir D. F. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad savo tėvu rūpinosi, lankė jį ligoninėje. Nurodė, kad tėvas jų naudai surašė testamentą, tačiau pareiškėja nuslėpė nuo jų faktą apie neišmokėtą senatvės pensiją. Prašė pareiškimo netenkinti, nurodė ketinančios kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdama iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime pareiškimo patenkinimui neprieštaravo.
Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys L. A. ir D. F. neprieštaravo, kad pareiškėja priimtų neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas, t.y. pareiškėjos sutuoktinis, nebuvo sudarę testamento. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjos atstovių pasisakymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai –mirties liudijimas, santuokos liudijimas, pažymos, sprendimo kopija patvirtina faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama (LR CPK 178 str.). Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.
Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtą paveldėjo, suinteresuoti asmenys iki šiol nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą ar kitais pagrindais atnaujinimo todėl, darytina išvada, kad šioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai valdydama palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015-04-24.
Juridinis faktas nustatytas H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui: neišmokėtai senatvės pensijos daliai priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.