- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-621-238-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. K., R
- Nukentėjusysis
- S. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Ramunei G.Baltrušaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d., 3 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2006-03-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis-1(vieneri) metai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3(trejiems) metams 6(šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. K. pagal 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-07-12 apie 14 val. iš S. I. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, pagrobė S. I. priklausantį turtą – benzininį pjūklą „Partner“, kurio vertė 450 Lt, metalinę šašlykinę, kurios vertė 40 Lt, sodo purkštuvą, kurio vertė 95 Lt, kirvį, kurio vertė 10 Lt, metalinę tarką, kurios vertė 5 Lt, 3 vnt. veržliarakčių, kurių bendra vertė 15 Lt, 12 vnt. raktų galvučių, kurių bendra vertė 84 Lt, 2 sraigtinius grąžtus, kurių bendra vertė 6 Lt, automobilio duslintuvo bakelį, kurio vertė 50 Lt, kaltą, kurio vertė 3 Lt – viso bendros 758 Lt vertės, tačiau dar jo neužvaldžius, t. y. kraunant į automobilį Audi 80 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) grįžusi pagrobto turto savininkė S. I. pareikalavo grąžinti pagrobtus daiktus, šaukėsi pagalbos bei siekė daiktus pati susigrąžinti pasiimdama iš automobilio, dėl ko R. K., siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, sugriebęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nustūmė nuo automobilio ir tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai S. I. 758 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo sumažinti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laivės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį, Nurodo, kad turi tris mažamečius vaikus, šeimos finansinė padėtis sunki, jis vienintelis šeimoje dirba ir išlaiko šeimą. Lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jokių pažeidimų nepadarė. Nukentėjusiąją galėjo sugriebti už kaklo, kad atskirtų nuo jo žmonos, bet ne siekiant smaugti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančią ir sunkinančią atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, apysunkis, turtinis nusikaltimas. Šią nusikalstamą veiką R. K. padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir neatlikęs laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto teistumui neišnykus, šios aplinkybės yra svarbios, vertinant nuteistojo asmenybę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-10-18 nutartimi ir vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, apeliantas buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nepasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, nuteistasis R. K. vėl padarė naują nusikaltimą. Tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs keistis, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti ir elgtis antivisuomeniškai, o švelnesnio poveikio priemonės bei švelnesnio pobūdžio bausmės nepakankamos pakeisti nuteistojo elgesiui bei pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą.
LR BK 27 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, apeliantas R. K. yra recidyvistas, nes jis teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Pagal LR BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliantui teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, tame tarpe į padarytos nuskalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo amžių, teistumus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat, įvertinus tai, kad apeliantas nusikalto lygtinai paleistas neatlikus laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už bausmės vidurkį. LR BK 180 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta, kad gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, todėl šios bausmės vidurkis yra daugiau nei 3 metai. LR BK 61 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų aktyviai padėjęs išaiškinti nusikaltimą. Nors pagal šias aplinkybės nėra teisinio pagrindo skirti už bausmės vidurkį mažesnio dydžio bausmę, pirmosios instancijos teismas vis dėlto paskyrė mažesnį už bausmės vidurkį bausmės dydį. R. K. paskirtoji bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad teismo skirtoji bausmė gali pasiekti bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnyje, tai yra sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Nenustatyta teisinio pagrindo nuteistajam skirti kitos rūšies bausmę ar sumažinti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį, nes priešingu atveju nebūtų sudarytos galimybės įgyvendinti individualizuotos bausmės tikslus.
Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo metu pažeidimų nedarė, jis turi šeimą, vaikus, o teismas to nevertino. Šis argumentas atmestinas, nes kaip matyti, iš bylos duomenų, būtent lygtinio paleidimo metu padarytas nusikaltimas, o šeimos ar vaikų turėjimas nesulaikė apelianto nuo nusikaltimo darymo.
Atmestinas nuteistojo argumentas, kur jis nesutinka su pridėtos neatliktos bausmės dydžiu. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Įstatymas numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Šiuo atveju, nuteistajam prie paskirtos bausmės, teismas pridėjo tik dalį neatliktos bausmės, todėl BK 64 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir bausmes subendrino tinkamai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesmaugė nukentėjusiosios, o siekė nukentėjusiąją atskirti nuo jo žmonos. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, tiek apklausus nukentėjusiąją S. I., tiek liudytoją E. M., nustatyta, kad tuomet kai nukentėjusioji pareikalavo atiduoti ir bandė paimti iš automobilio nuteistojo neteisėtai užvaldytus daiktus, jis paėmė nukentėjusiajai už kaklo rankomis ir pradėjo smaugti, taigi šiais veiksmais nuteistasis siekė išlaikyti užgrobtą turtą. Teismų praktikoje veika kvalifikuojama kaip plėšimas tokie veiksmai kai vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą. Būtent, byloje nustatyta, kad nuteistasis fizinį smurtą panaudojo siekdamas išlaikyti turtą, todėl jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas fizinį smurtą panaudojo žmonai apginti, todėl apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, neva nuteistasis savo veiksmais norėjo nukentėjusiąją atstumti nuo žmonos, atmetamas. Veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės ar buvo smaugiama viena ar dviem rankomis, esminis momentas yra ta aplinkybė, kad buvo panaudotas fizinis smurtas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, nuteistajam paskirtoji reali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.