Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. P. 2023 m. kovo 3 d. apie 03.01 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,24 promilių etilo alkoholio neblaivumą

Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamiems teisėtumo ir sąsajumo reikalavimams. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus. Todėl šiuos duomenis teismas laiko byloje įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Šiuos įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime ir teisme pripažino vairavęs neblaivus. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir ištirti bylos įrodymai: liudytojų parodymai; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio rodmenys; tarnybinis pranešimas; vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir byloje esanti vaizdinė medžiaga. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis vairavo automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo instituto netaikymo (BK 40 straipsnis).

Kaltinamasis teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 113–114). Prie prašymo pridėti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (b. l. 115–120, 124). Tokį prašymą teisme pareiškė ir laiduotoju prašoma būti kaltinamojo mama L. P.. Prašė laidavimą taikyti be užstato (b. l. 111–112). Prie prašymo pridėti galimą laiduotoją charakterizuojantys duomenys (b. l. 121–123).

Teismo išvada, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. yra neteistas. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų nusikaltimą, už kurį straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Minėta, kad E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kitiems asmenims žala nepadaryta.

Tam, kad nustatyti ar kaltinamasis vertas teismo pasitikėjimo ir ar yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų būtina įvertinti E. P. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką (b. l. 115), dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 118–119), nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 117). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamais buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse. E. P. neteistas (b. 1. 133–134). Po nusikalstamos veikos padarymo išklausė privalomojo pirmosios pagalbos mokymo ir mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus organizmui programas (b. l. 124). Taigi, šios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina teigiamai. Visgi, vertinant kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis praeityje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 43). Nors 2023 m. kovo 3 d., kai kaltinamasis ir vėl vairavo neblaivus, administracinė nuobauda už iš esmės analogišką teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) kaltinamajam nebegaliojo, visgi, gan trumpas laikas tarpas iš esmės analogiškų pavojingų veikų charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, kaip nesilaikantį įstatymų nustatytų taisyklių, taigi, kaip linkusį daryti teisės pažeidimus. Gi tai, atitinkamai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis nepadaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, o jam skirta nuobauda nebuvo efektyvi bei nepasiekė jai keliamų tikslų. Kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Minėta, kad jam nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršijo ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis elgėsi itin neatsakingai, nes remiantis kaltinamojo duotais parodymais, jis gyveno tame pačiame rajone už kelių gatvių, tačiau nusprendė sėsti už automobilio vairo būnant neblaiviu. Teisiamajame posėdyje parodė, kad suvokė savo veiksmus ir suprato, kad daro teisės pažeidimą, t. y. veikė tyčia.

Pažymėtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. per mažiau negu 6 mėnesių laikotarpį, kaltinamasis padarė septynis administracinius nusižengimus (smulkias vagystes), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą – nėra (b. l. 130–132). Šios aplinkybės rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės normas ir taisykles.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas, spręsdamas BK 40 straipsnio taikymo klausimą, nustatė, kad E. P. neteistas ir pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikalstamos veikos padarymo žalos nebuvo padaryta, tačiau atsižvelgiant į kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia galimos laiduotojos L. P. tinkamumo.

III. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. neteistas (b. 1. 133–134), per pastaruosius penkerius metus baustas aštuonis kartus administracine tvarka (septynis iš jų per paskutinių 6 mėnesių laikotarpį), apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 130–132), dirba, nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 117), byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamais buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3 000 EUR) dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

E. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. P. bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudos bausmę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

E. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį nakties metu, Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Remiantis liudytojo V. Ž. parodymais, E. P. kelyje manevravo pavojingai, nepataikė į eismo juostas, vingiavo kelyje. Taigi nėra abejonių, kad E. P. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad E. P. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio KET pažeidimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi E. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. kovo 6 d. (b. l. 74–76). Toks terminas yra proporcingas padarytam faktiškai pakartotinam KET pažeidimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Dėl turto konfiskavimo.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

E. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW X6, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23–24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM – 12 510 EUR (b. l. 28).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (12 510 EUR išieškojimas iš E. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. P. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 12 510 EUR.

Dėl kardomųjų priemonių.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–73) ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 74–76). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 EUR) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. kovo 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ir 72 straipsnio 5 dalimis, išieškoti iš E. P. valstybės naudai automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 510 EUR (dvylika tūkstančių penkis šimtus dešimt eurų).

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1)konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

2)Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.