Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria jam dviem mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. R. įtariamas tuo, kad 2009 m. spalio mėn. 11-12 d. naktį, laikotarpiu nuo 20 val. vakaro iki 9 val. ryto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su G. L. ir M. B. , panaudodamas fizinį smurtą, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamete V. L. , gim. 1992-10-14, prieš jos valią.

Šiais veiksmais D. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 3 d.

Plungės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Plungės rajono prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, pratęsė įtariamajam suėmimą dviem mėnesiams motyvuodamas tuo, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. R. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, anksčiau du kartus teistas, teistumas neišnykęs, dėl to pagrįstai manoma, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ir gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia manyti, kad įtariamasis gali daryti poveikį nukentėjusiajai, nes motyvas šiai nusikalstamai veikai buvo kerštas už V. L. parodymų davimą kitoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Įtariamasis prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta. Mano, jog teismo nutartyje preziumuojama, jog jis įvykdė nusikaltimą. Nurodo, jog jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 3 d., sudėties, kadangi su nukentėjusiąja santykiavo savanoriškai. Pažymi, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, yra nepilnametis ir neturi jokių ryšių užsienyje. Mano, jog yra aiškiai pažeista jo konstitucinė teisė į laisvę. Nurodo, kad teismas kardomosios priemonės – suėmimo – klausimą svarstė neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus.

Įtariamojo skundas atmestinas, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuratūros pareiškimą ir pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą – dviem mėnesiams, nutartyje nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kita vertus, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau surinktų duomenų pagrindu sprendžia, ar pagrįstas prokuroro prašymas skirti vienokią ar kitokią kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad už nusikalstamas veikas, kurios pripažįstamos sunkiomis, asmeniui gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir, jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be, ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio tyri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl galima manyti, kad įtariamasis gali vengti atsakomybės ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo (BPK 122 str. 2 d.). Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ir taip trudyti procesui (BPK 122 str. 3 d.). Be to, D. R. yra įtariamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, todėl yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys naujus sunkius nusikaltimus (BPK 122 str. 4 d.).

Todėl šiuo metu minėtos aplinkybės nesudaro reikiamo pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo padaryto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

įtariamojo D. R. skundą atmesti.

Nutartis toliau neskundžiama.