Kauno apylinkės teismo nutartis

posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą. Tuo atveju, jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas yra paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal 785 str. 2 dalį Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju tiek šalys, tiek jų vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jų visų gyvenamoji vieta yra Šveicarijos Konfederacijoje, todėl šiuo atveju byla nėra teisminga Lietuvos teismams.

Teismas taip pat pažymi, jog šiuo atveju taikytina 1973-10-02 Hagos Konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės. Ši Konvencija Lietuvai įsigaliojo 2003 m. spalio 1 d. Prie šios Konvencijos yra prisijungusi ir Šveicarijos Konfederacija. Teismai, taikydami 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją, turi atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės ratifikavimo 2 straipsnyje Lietuvos Respublika padarė išlygą, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos taikys vidaus teisę, jei ir asmuo, turintis teisę į išlaikymą, ir asmuo, turintis išlaikymo pareigą, yra Lietuvos Respublikos piliečiai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir jei asmens, turinčio išlaikymo pareigą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569). Kadangi byloje tiek turintys teisę į išlaikymą, tiek ir turintis išlaikymo pareigą asmuo gyvena ne Lietuvoje, tai vadovaujantis minėtos Konvencijos 4 straipsniu, išlaikymo pareigas reglamentuoja asmens, turinčio teisę į išlaikymą, įprastinės gyvenamosios vietos valstybės vidaus teisė. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra Šveicarijos Konfederacijoje, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma ir tos valstybės, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, t.y. Šveicarijos materialinė teisė.

Tarptautiniai teisės aktai reglamentuojantys išlaikymo klausimus remiasi geriausių vaiko interesų apsaugos principu, todėl ir reikalavimams dėl tėvų pareigų jurisdikcijos taisyklės yra suformuluotos atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Tai įtvirtinta siekiant užtikrinti geresnę vaiko teisių apsaugą tarptautinėse situacijose ir išvengti skirtingų teisinių sistemų konfliktų, taikant vaiko teisių apsaugos priemones. Pagrindinis šeimos bylų dėl tėvų pareigų teismingumą (jurisdikciją) nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog vaikai jau daug metų gyvena Šveicarijoje, ten jie lanko mokyklą, būrelius, juos supa jų draugai, kitaip tariant, jie jau maksimaliai integravęsi į tą aplinką, kurioje gyvena, todėl nėra abejonių, kad jų nuolatine gyvenamoji vieta laikytina Šveicarija. 2018 m. kovo 15 d. Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat informavo teismą, kad negali pateikti išvados ir prašė nelaikyti jos institucijos teikiančia išvadą, nes nepilnamečiai vaikai negyvena Lietuvos Respublikoje.

Ieškovas nurodė, kad jis jau kreipėsi į Šveicarijos teismą, tačiau teismas pasisakė, kad byla neteisminga Šveicarijos jurisdikcijai. Teismas pažymi, jog iš ieškovo pateikto Šveicarijos Konfederacijos teismo procesinio dokumento turinio matyti, kad ieškovas šiame procese klausimo dėl vaikų išlaikymo sumažinimo nekėlė. Jis kreipėsi į teismą „dėl šeimos apsaugojimo teisinių priemonių“. Kaip nurodė savo atsiliepime atsakovė – dėl santuokos nutraukimo įregistravimo Šveicarijos civilinės metrikacijos registre. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į tos valstybės teismą, kur gyvena jis pats ir jo nepilnamečiai vaikai bei atsakovė.

Teismas, nustatęs, jog byla teisminga Šveicarijos Konfederacijos teismui, ieškinį palieka nenagrinėtą. Teismas taip pat pažymi, jog tokiu būdu yra maksimaliai atsižvelgiama į vaikų interesus, ypač į artumo su bylos nagrinėjimo vieta kriterijų, vaikų interesų svarbą ir būtinybę užtikrinti arčiausiai vaikų esantį teismą, kad būtų tinkamai įvertinti vaikų poreikiai ir išklausyti patys vaikai. Ieškovui išaiškintina teisė kreiptis į Šveicarijos Konfederacijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 780 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.