- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-782-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-2-00510-09-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- E. Č.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-782-81/2010
Teisėja D.Kursevičienė Proceso Nr.20-2-00510-09-2;
2010 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo E. Č. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 309 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
E. Č. LR BK 309 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir neaiškiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo penkias vaizdajuostes, kuriose yra įrašyti pornografinio pobūdžio audiovizualiniai kūriniai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, t.y. vienoje vaizdajuostėje vaizduojami vaikai iki 14 metų amžiaus, o keturiose vaizdajuostėse vaizduojami vaikai iki 18 metų amžiaus, ir jas laikė namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009-07-01, kol kratos metu vaizdajuostes surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, atlikti įrodymų tyrimą, užtikrinti galimybę iš nuteistojo buto paimti pakvitavimą, kuriame nuteistasis pažymėjo, jog iš liudytojo D. D. gauna ne jo turėtas kasetes, teismo posėdžio metu daryti garso įrašą.
Nuteistasis teigia, jog teismas šališkai nustatė faktines bylos aplinkybes, apribojo nuteistojo teisę į gynybą, nesuteikė pakankamai laiko pasirengti gynybai, neleido susipažinti su visa bylos medžiaga, netyrė prokurorės pateikto pakvitavimo patikimumo. Taip pat nuteistasis teigia, jog teismas neįvertino šiurkščių esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimo atliekant kartą nuteistojo bute, nevisapusiškai ir neišsamiai, neobjektyviai vertino įrodymus ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog nuteistasis padarė nusikaltimą.
Nuteistasis teigia, jog 2002 m. jo bute buvo atlikta krata, kurios metu paimtos 27 vaizdajuostės, prokuratūros stažuotojas D. D. dalį vaizdajuosčių nuteistojo teigimu ištrynė. 2009 m. nuteistajam buvo grąžintos kasetės, tačiau dalis buvo ne jo, tai jis pažymėjo pakvitavime, kuriame kasečių nurodytas tik bendras skaičius, kasetės buvo perduotos nesupakuotos ir neantspauduotos. Jis sutiko paimti jam nepriklausančias vaizdajuostes kaip kompensaciją už jam negrąžintąsias ir tai nurodė pakvitavime, teigia neperžiūrėjęs, jų turinio nežinojo ir paimtos iš nuteistojo buto 2009-07-01 kratos metu. Teisėja, atsisakydama leisti susipažinti su pateiktu prokurorės pakvitavimu dėl perduotų vaizdajuosčių, elgėsi neteisėtai, o tikrojo pakvitavimo nuorašą nuteistasis turi namuose. Teismui pateiktas dokumentas suklastotas, nes tikrajame pakvitavime nuteistasis nurodė, jog nurodomas tik bendras grąžinamų kasečių skaičius su prierašu, kad vaizdajuostės ne nuteistojo.
Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi 2009-07-01 atliktos kratos protokolu, nes krata buvo padarytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus kratai- paimtos vaizdajuostės nesupakuotos ir nesuantspauduotos, nenurodyti jų individualūs požymiai (numeriai, gamybos ženklai, markiruotė, įvairūs defektai), todėl šiame kratos protokole nurodyti duomenys netenka įrodomosios galios, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau-LR BPK/ 145, 96 str. reikalavimai. Netinkamai atlikta krata sudarė galimybes pakeisti nuteistajam inkriminuotus daiktus, o prokurorei netenkinus nuteistojo prašymų apklausti liudytojus, atlikti kitus veiksmus, nuteistojo manymu buvo šiurkščiai pažeistas teisė į nešališką bylos ištyrimą. Be to, nuteistasis teigia, jog jam prieš jo valią buvo skirta advokatė L.Daukšienė, kuri savo pareigų nevykdė, pažeistas LR BPK 48 straipsnis. Be to, prokurorė nevykdė ir savo nutarimo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepagrįstai skundą dėl gynėjo pakeitimo atmetė ir vyriausias prokuroras. Šios aplinkybės bei ribojimas susipažinti su bylos medžiaga net ir po nuosprendžio priėmimo nuteistojo manymu suvaržė jo teisę į gynybą. Be to, nuteistasis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai neteisėtai nebuvo priimtas jo atsisakymas gynėjos L.Daukšienės, protokolas dėl to nesurašytas, advokatės orderis neišimtas tuo pažeidžiant LR BPK 52 str. reikalavimus, nes atsisakymas nuo gynėjo prokurorui privalomas. Prokurorė leido susipažinti tik su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, neleido peržiūrėti vaizdajuosčių, jis dėl šių prašymų netenkinimo prokurorės nutarimą buvo apskundęs, tačiau teigia, jokio procesinio sprendimo dėl to negavęs, todėl prašo teisėjų kolegijos šią aplinkybę patikrinti.
Apeliantas skunde teigia, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą taip pat ir dėlto, kad jam teismo posėdyje buvo pažadėta leisti susipažinti su visa prokurorės teismui pateikta medžiaga, tačiau tai teismo posėdžio protokole neužfiksuota, ir šis pažadas nebuvo įvykdytas, neleista susipažinti su visa bylos medžiaga tuo pagrindu, kad supažindintas gynėjas, tačiau nuteistasis teigia, jog advokatas V.Karpovas niekada nuteistojo nekonsultavo, neinformavo apie bylos medžiagą, be to, teigia, jog baudžiamojo proceso kodekso normos suteikia teisę susipažinti su bylos medžiaga ne tik gynėjui, bet ir pačiam nuteistajam. Pažeidus teisę susipažinti su bylos medžiaga, nuteistojo teigimu, buvo pažeista Europos žmogaus teisių praktika, jog teisės susipažinti su bylos medžiaga garantuoja teisiamajam teisę reikalauti, kad byla nebūtų nagrinėjama kol kaltinamasis nėra pasirengęs gynybai, be to, nuteistais teigia, jog Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 6 str. 3d. įtvirtina suimtojo teisę į realią galimybę pasirengti gynybai.
Nuteistasis teigia, jog kaltinimas nepateikė jokių faktinių duomenų, jog nuteistasis žinojo, kad vaizdajuostėse, dėl kurių disponavimo nuteistas, vaizduojami vaikai, o nepateikus šių duomenų, nėra ir nusikaltimo sudėties.. Be to, specialisto išvada nekonkreti, specialistas paaiškino, kad asmenys gali turėti ir 18 metų, tačiau lytinis brendimas gali būti tik įpusėjęs. Nuteistasis mano, jog teismas neturėjo remtis ne eksperto, o tik išvada specialisto, kuris negalėjo pasakyti konkretaus asmens konkretaus biologinio amžiaus, turėjo būti paskirta komisijinė ekspertizė.
Nuteistasis skunde teigia, jog teisėja neleisdama susipažinti su bylos medžiaga, su teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis, o taip pat galimai prokurorės pateiktu suklastotu pakvitavimu bei nuteistojo parašu, be to, neleisdama susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolo parašu patvirtintu originalu, apelianto manymu taip pat suvaržė jo teises. Mano, jog teismo posėdyje liudytojų, gynėjo pasisakymai surašyti chaotiškai, neteisingai, todėl prašo teismo perklausyti teisiamojo posėdžio garso įrašą. Neteisingai užrašyti liudytojo V. J. parodymai dėl kratos ir vaizdajuosčių supakavimo. Liudytojas A. G. parodė, jog kratos metu paimti daiktai nebuvo supakuoti ir užantspauduoti. Analogiškai parodė ir liudytoja R. R., jog daiktai nebuvo supakuoti, antspauduoti, tačiau sudėti į maišą ir per kelis kartus išvežti į policijos komisariatą. Taip pat nuteistasis teigia, jog liudytojo D. D. parodymai protokole užrašyti tendencingai ir netiksliai.
Be to, apeliantas nurodo, jog jo teisė į gynybą buvo pažeista ir todėl, kad nuosprendžio paskelbime gynėjas nedalyvavo, o teisėja šio pažeidimo nepašalino. Buvo pažeistas rungimosi principas, nes teisėja netyrė nuteistąjį teisinančių aplinkybių, tik kaltinančias, slėpdama suklastotą dokumentą-pakvitavimą.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistojo skundo argumentai iš esmės susiję su 1) teisės į gynybą pažeidimu (apribota teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisminio nagrinėjimo medžiaga, teisiamojo posėdžio protokolu, neišspręstas skundas dėl prokurorės nutarimo atmesti skundą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga), 2) su kratos protokolo kaip įrodymo šaltinio teisėtumo principo pažeidimu, 3 ) su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teismo šališkumu.
Nuteistasis skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jam buvo apribota galimybė susipažinti su bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, nuteistajam buvo įteikta ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija, 2010-06-02 E. Č. buvo pateiktos susipažinti tyrimo medžiaga ir 7 vaizdajuostės. Su šiomis vaizdajuostėmis E. Č. susipažinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nėra susipažinęs su medžiaga ir nežino, kokius epizodus jis turėtų žiūrėti, prašė pratęsti susipažinimo terminą, prašymas iš dalies buvo patenkintas, nustatytas ilgesnis susipažinimo su byla terminas – iki 2010-06-07, 2010-06-07 su vaizdajuostėmis teigė negalintis susipažinti, nes yra pateiktos medžiagos techniniai trūkumai.(t2, b.l. 8,12,14,17) Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, jam buvo pateiktas ir ikiteisminio tyrimo medžiagos originalas. (t2, b.l.10) Esant šiom aplinkybėm Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-06-09 nutarimu pagrįstai atmetė E. Č. prašymus pašalinti trukdžius susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog E. Č. pabaigus ikiteisminį tyrimą buvo sudaryta reali galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o taip pat ir su pateiktomis 7 vaizdajuostėmis, tačiau jis šios galimybės neišnaudojo. Kaip matyti iš bylos duomenų su 7 vaizdajuostėmis susipažino E. Č. gynėjas V.Karpovas (t2, b.l. 9). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. Č. buvo sudarytos realios galimybės per protingą laiką susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tuo buvo sudarytos realios galimybės tinkamai pasiruošti gynybai teisme, todėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodytos suimtojo teisės, susijusios su pasiruošimu gynybai pažeistos nebuvo. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog liko neišspręstas jo skundas dėl prokurorės 2010-06-09 nutarimo, kuriuo atmesti prašymai pašalinti trūkumus dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau kaip jau minėta aukščiau, faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog nuteistajam buvo suteikta reali galimybė ir pakankamas laikas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o pateiktos nuteistojo pastabos dėl trukdžių, nesusijusios su vaizdajuosčių peržiūros kokiais nors trukdžiais, kad būtų techninių trukdžių susipažinti su vaizdajuostėmis savo prašymuose, skunduose nenurodo ir pats nuteistasis, o rašytinės medžiagos techniniai trūkumai negali būti laikomi trukdžiais peržiūrėti ir susipažinti su vaizdajuostėmis. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo E. Č. skundo turinio (t2, b.l. 30), su minėtu prokurorės nutarimo turiniu E. Č. buvo susipažinęs, tačiau argumentų, susijusių su šio nutarimo motyvais nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad E. Č. buvo suteikta reali galimybė per protingą laiką tiek pačiam asmeniškai, tiek ir jo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, apribojusiu E. Č. teisę į gynybą ir sutrukdžiusiu teismui priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį.
Nuteistojo skundo argumentas, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą taip pat ir dėl to, kad jam teismo posėdyje buvo pažadėta leisti susipažinti su visa prokurorės teismui pateikta medžiaga, tačiau tai teismo posėdžio protokole neužfiksuota, ir šis pažadas nebuvo įvykdytas, neleista susipažinti su visa bylos medžiaga tuo pagrindu, kad supažindintas gynėjas, nepagrįstas ir yra atmetamas. Teisėjų kolegija atsakydama į skundo argumentą pažymi, jog vien skundo argumentas yra prieštaringas, nes nuteistasis teigia, jog jam buvo pažadėta leisti susipažinti su bylos medžiaga, tačiau kartu teigia, jog jo prašymas atmestas motyvuojant tuo, jog su visa bylos medžiaga susipažinęs gynėjas. Teismas atsakydamas į šį argumentą pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog E. Č. buvo pareiškęs teisme prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jo prašymas atmestas protokoline nutartimi, nurodyti jos motyvai, kad su visa medžiaga yra susipažinęs E. Č. gynėjas ir jis gali ginamąjį informuoti LR BPK 237 str. 2 d. tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remdamasi aukščiau pateiktais argumentais dėl E. Č. teisės į gynybą užtikrinimo, prašymas susipažinti su bylos medžiaga netenkintas pagrįstai. Teismas nurodė trumpus, tačiau konkrečius tokio prašymo atmetimo motyvus, šie motyvai argumentuoti ir pagrįsti bylos duomenimis, todėl teisėjų kolegija laiko juos pagrįstais. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo susipažinti su bylos medžiaga, nesudaro teismo šališkumo pagrindų, nurodytų LR BPK 58 str, taip pat dėl šios aplinkybės negali būti laikoma, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas E. Č. bylą, nes kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, teismas tyrė ir nagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo sudarytos galimybės savo argumentus bei klausimus užduoti tiek kaltinančiai pusei, tiek ir gynybai. Nebuvo užkirstas kelias gynybai pareikšti prašymus, dalis jų buvo tenkinti, buvo prijungta prie bylos prokurorės pateiktas pakvitavimas, kuriuo vaizdajuostės grąžintos E. Č. su E. Č. pastabomis, todėl skundo argumentai dėl šališko teismo ir rungtyniškumo principo pažeidimo nepagrįsti ir turi būti atmetami. Nors nuteistasis skunde teigia, jog jam nebuvo leista susipažinti su prokurorės pateiktu pakvitavimu, galimai suklastotu, tuo pažeidžiant nuteistojo teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau šis skundo argumentas prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog šis dokumentas buvo apžiūrėtas, pagarsintas, jo kopija prijungta prie bylos (t2, b.l. 98), E. Č. papildomų prašymų, susijusių su įrodymų, o kartu ir šio dokumento tyrimu, nepateikė. (t2, b.l. 98-99) Nuteistasis pateikė pastabas dėl protokolo, iš kurių matyti, jog šis dokumentas buvo pagarsintas, perskaitytas, nuteistasis su jo turiniu buvo supažindintas, kas atitinka protokole nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog E. Č. pastabose dėl protokolo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pastabos atmestos pagrįstai. Nepagrįstas taip pat ir skundo argumentas, jog pažeista nuteistojo teisė susipažinti su bylos medžiaga, gauta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis buvo suimtas, jo interesus atstovavo gynėjas V. Karpovas, nuteistasis sutiko, kad šis gynėjas gintų jį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LR BPK 237 str. 2 d. numato, jog, jeigu kaltinamasis suimtas, su bylos medžiaga, gauta po kaltinamojo akto, susipažįsta jo gynėjas, taigi pažymėtina, jog šis straipsnis reglamentuoja proceso dalyvių teisę susipažinti su ta medžiaga, kuri gauta po kaltinamojo akto teisme iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pradžios, nes bylą nagrinėjant teisme kita bylos medžiaga renkama kaltinamajam dalyvaujant teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylą perdavus į teismą, iki jos nagrinėjimo pradžios, t.y. iki 2010-07-14 posėdžio, byloje buvo gauti tik A. Č. skundai, kitų duomenų, įrodymų dėl veikos, kuria kaltinamas E. Č., negauta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundo argumentas dėl pažeistos teisės susipažinti su bylos medžiaga ir pažeistos teisės į gynybą laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Nepagrįstas ir atmetamas skundo argumentas, jog nedalyvaujant gynėjui V.Karpovui nuosprendžio paskelbimo metu buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Nors LR BPK 308 str. numato, jog nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, tačiau gynėjo nedalyvavimas nėra kliūtis skelbti nuosprendį. Be to, nuosprendis skelbiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus ir nustačius visas faktines bylos aplinkybes, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog kaltinamasis nuosprendį suprato, pastabų nei posėdžio metu dėl pastabose dėl protokolo šios aplinkybės nenurodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad nuosprendžio paskelbimo metu E. Č. teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl nepagrįstai netenkinto nuteistojo atsisakymo nuo gynėjos L.Daukšienės ikiteisminio tyrimo metu ir juos atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išaiškinus E. Č. teisę turėti gynėją, įtariamasis raštu patvirtino, jog apklausos metu, jam esant įtariamajam pageidauja ir neprieštarauja, kad dalyvautų tyrėjos pakviesta advokatė L.Daukšienė (t1, b.l. 104). Pareiškus įtarimą ir apklausus E. Č. įtariamuoju E. Č. dėl pastabų gynėjai nepateikė (t1, b.l. 106-108) 2009-11-12, vėliau pareiškus E. Č. prieštaravimą dėl L.Daukšienės dalyvavimo, atliekant procesinius veiksmus su E. Č. dalyvavo gynėjas advokatas V.Karpovas, E. Č. sutiko, kad jo interesus atstovautų šis gynėjas, jis dalyvavo apklausiant E. Č. įtariamuoju. Ta aplinkybė, kad iš bylos neišimtas L.Daukšienės orderis, negali būti laikoma nuteistojo teisės į gynybą pažeidimu, nes ši gynėja dalyvavo E. Č. apklausiant įtariamuoju 2009-11-12, E. Č. neprieštaravo, jog ši gynėja dalyvautų atliekant šį procesinį veiksmą, todėl jos orderis byloje turi būti saugomas. (t1, b.l. 113-117)Atsižvelgiant į šias aplinkybes atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad nepagrįstai netenkinus jo atsisakymo nuo gynėjo buvo pažeista teisė į gynybą.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas LR BPK 20 str. 5d. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų analize.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog E. Č. kaltę neteisėtai disponavus pornografinio turinio audiovizualiniais kūriniais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, patvirtina liudytojų V. J., A. G., R. R., K. R., A. U. D. D. parodymai, kiti bylos duomenys - 2009-07-01 kratos protokolas, 2009-12-23 Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertizės aktas Nr. EA-88, valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-O 22/10 (01), 2009-04-20 Kauno miesto apylinkės prokuratūros pakvitavimas, 2003-02-03 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro D. D. nutarimas, iš dalies Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-09-08 nutartis. Teismas pateikė išsamią, argumentuotą ir pagrįstą bylos duomenimis šių įrodymų analizę ir teisingai juos įvertino.
Byloje 2009-07-01 kratos protokolu, 2009-12-23 Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertizės aktu Nr. EA-88 nustatyta, jog penkiose vaizdajuostėse, paimtose iš E. Č. buto, yra pornografinio turinio audiovizualiniai kūriniai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Nors nuteistasis nesutinka, jog kratos protokolas atitinka įrodymų leistinumo požymį, t.y. mano, jog kratos protokolas surašytas pažeidžiant kratai keliamus reikalavimus, t.y. paimtos vaizdajuostės nebuvo užantspauduotos ir nenurodyti individualūs požymiai, todėl kratos protokolo duomenys negali būti laikomi kaip gauti teisėtais būdais, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BPK 149 str. nenumato būtino paimamų daiktų privalomo užantspaudavimo bei jų tikslių individualių požymių nurodymo, t.y. individualūs požymiai turi būti nurodyti tiek, jog būtų pakankama daiktus atskirti nuo kitų tos pačios rūšies daiktų, šiuo atvejų vaizdajuosčių. Kaip matyti iš kratos protokolo, šis reikalavimas nepažeistas, nurodytas kiekvieną vaizdajuostę individualizuojantis požymis- užrašas ant jos, kurie yra visi skirtingi. Tuo tarpu antspauduojami, supakuojami turėtų būti tik tie daiktai, kurie neturi individualių požymių ir dėl to juos gali būti lengva pamesti, arba jie gali būti sugadinti, pakeisti. Vaizdajuostės, kaip matyti ir kratos protokolo, turėjo individualius požymius- individualų užrašą, pavadinimą ir šie požymiai buvo nurodyti kratos protokole, tokiu būdu nelaikytina, jog šias vaizdajuostes buvo būtina antspauduoti. Esant šioms aplinkybėms skunde nurodyti liudytojų V. J., A. G., R. R. parodymai, kad jie nurodė, jog vaizdajuostės nebuvo supakuotos, antspauduotos neturi esminės reikšmės pripažįstant kratos protokolo teisėtumą, o taip pat ir esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės, padarius LR BK 309 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių atmetami ir skundo argumentai, jog šių liudytojų parodymai surašyti neteisingai, chaotiškai, nes nuosprendyje turi būti išdėstyti parodymai kuo įmanoma glausčiau ir tik tie, kurie reikšmingi bylos teisingam išsprendimui. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaizdajuostės, dėl kurių neteisėto disponavimo E. Č. nuteistas, paimtos būtent iš nuteistojo E. Č. namų.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kuriais atmetama E. Č. versija, kad minėtos kratos metu paimtos vaizdajuostės galimai buvo anksčiau grąžintos prokuroro D. D., nes ši versija paneigta ne tik liudytojų V. J., A. G., R. R., A. U. parodymais, jog 2009-07-01 kratos metu iš E. Č. namų buvo paimta 63 vaizdajuostės, kurios identifikuotos pagal pavadinimus, tarp jų ir vaizdajuostė „Scooter‘ įrašas Nr. 29, „Kašmyro lobis“ įrašas Nr. 30, „Pinigų žūtis“ įrašas Nr. 45, „Brolis palaidūnas“, įrašas Nr. 46 ir „Sunkus gyvenimo kelias“ įrašas Nr. 47, bet ir liudytojo D. D. parodymais, jog 11 vaizdajuosčių, paimtų 2002-01-30 kratos metu kaltinamojo namuose, turintys buvo ištrintas kaip pornografinio pobūdžio, ką patvirtina 2003-02-03 nutarimas, kuriame nurodyti ištrintų vaizdajuosčių pavadinimai, o taip pat ir kaltinamojo veiksmai (kreipimasis į teismą dėl prokurorų veiksmais ištrinant vaizdajuostes padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-09-08 nutartis). Be to, kaip matyti iš 2003-02-03 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro D. D. nutarimo, nuspręsta iš E. Č. buto paimtų vaizdajuosčių turinį, kurios pripažintos pornografinėmis, ištrinti (t2, b.l. 78). Kaip matyti iš teismui pateikto pakvitavimo 2009-04-20, kuriuo patvirtinama, jog E. Č. grąžinamos paimtos vaizdajuostės 20 vienetų, nurodyti jų pavadinimai, dalis jų – vienuolika, sutampa su tų vaizdajuosčių pavadinimais, kurių turinys buvo ištrintas. Be to, tiek nutarime ištrinti pornografinio turinio vaizdajuostes, tiek ir pakvitavime, kuriuo grąžintos vaizdajuostės E. Č. nėra nei vienos vaizdajuostės tais pavadinimais, dėl kurių neteisėto disponavimo E. Č. nuteistas. Be to, E. Č. versiją, kad vaizdajuostės, už kurių disponavimą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, galėjo atiduoti D. D., paneigiama taip pat ne tik aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tačiau ir 2009-04-20 pakvitavimu, kuriame E. Č. nurodė prierašą, jog dalis 11 vaizdajuosčių yra ne jo, tačiau pavadinimų, kurios būtent atiduodamos pagal pakvitavimą vaizdajuostės, ne jo, nenurodė. Šios aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad liudytojo D. D. parodymai teisingi ir jais teismas vadovavosi pagrįstai, neprieštarauja bylos duomenims, t.y. kitais objektyviais įrodymais nustatytoms aplinkybėms, tačiau patvirtina ir tą aplinkybę, kad vaizdajuostės, už kurių disponavimą nuteistas E. Č., tikrai rastos ir paimtos iš E. Č. namų.
E. Č. neigia žinojęs šių vaizdajuosčių turinį, tačiau šis motyvas grindžiamas tik tuo, jog minėtas vaizdajuostes jam atidavė D. D.. Aukščiau aptartais duomenimis ši aplinkybė paneigta, taip pat įrodyta, jog minėtos vaizdajuostės tikrai rastos ir paimtos iš E. Č. namų, tarp kitų 63 vienetų vaizdajuosčių. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis galėjo nežinoti šių vaizdajuosčių turinio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas išvadą dėl to, kad vaizdajuostėse vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai, pagrįstai grindė specialisto R. J. išvada bei jo paaiškinimais. Nors nuteistasis nesutinka su pateiktu R. J. vertinimu, nes jis nėra ekspertas ir gali nustatyti tik lytinį brendimą, nenustatytas konkretus, konkretaus asmens biologinis amžius, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir yra atmetami. Pažymėtina, jog nors R. J. ir nėra ekspertas, neįtrauktas į ekspertų sąrašą, tačiau jis pagal savo išsilavinimą ir profesiją turi tam tikslui reikalingų žinių, turi medicininį aukštąjį išsilavinimą, profesorius, med. m. daktaras, todėl laikytina, jog R. J. atitinka LR BPK 89 str. 1 d. numatytus reikalavimus specialistui ir turi pakankamai reikiamų žinių ir įgūdžių atsakyti į pavestą atlikti tyrimą bei klausimus, be to, įrodomosios informacijos atžvilgiu specialisto išvada nėra menkesnė už ekspertizės aktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pagrįstai laikė specialisto pateiktą išvadą (t1, b.l. 40-42) įrodymu. Nors R. J. nenurodė kiekvieno konkretaus asmens konkretaus amžiaus, tačiau pateikė išvadą, jog vienoje vaizdajuostėje vaizduojami vaikai iki 14 m. amžiaus, keturiose vaizdajuostėse vaizduojami vaikai arba pateikiami asmenys kaip vaikai (iki 18 metų). Teismas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė numatyta ne tik už disponavimą pornografinio turinio vaizdajuostėmis, kuriose vaizduojami vaikai, tačiau ir už disponavimą tokiomis pornografinio turinio vaizdajuostėmis, kuriose asmenys pateikiami kaip vaikai, t.y. tas asmuo gali būti ir akivaizdžiai pilnametis, tačiau jam pagal kūrėjų sumanymą skirtas vaiko vaidmuo ir toks asmuo dalyvauja seksualinėse scenose. Iš byloje esančios ekspertizės matyti, jog specialistas davė kategorišką išvadą, jog vienoje vaizdajuostėje dalyvauja vaikai iki 14 metų, kitose keturiose, nepilnamečiai , t.y. vaikai nuo 14 metų iki 18 metų. Teismo posėdžio metu R. J. specialisto išvadą patvirtino, nurodė, jog davė kategorišką išvadą, tiek kad dalyvauja vaikai iki 14 metų, tiek ir kad vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai (iki 18 metų). Pažymėtina, jog specialistas tiek išvadoje, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė seksualinėse scenose dalyvaujančių asmenų būtent biologinio amžiaus kategoriją, t.y. iki 18 metų, specialisto išvadoje nurodyta tyrimo metodika bei medžiaga, kuria remiantis ši specialisto išvada duota, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai rėmėsi šia išvada kaip įrodymu ir pagrįstai sprendė, jog E. Č. disponavo pornografinio turinio audiovizualiniais kūriniai, kuriuose vaizduojami vaikai iki 14 metų ir vaikai iki 18 metų. Tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš R. J. paaiškinimo matyti, jog išvada duota remiantis jų biologiniu amžiumi, t.y. iki 18 metų, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad vaizduojami nepilnamečiai, todėl teismas pagrįstai laikė šią aplinkybę įrodyta ir tenkinti prašymą skirti ekspertizę šiuo klausimu nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir E. Č. pagrįstai pripažino kaltu, neteisėtai disponavus pornografinio turinio audiovizualiniais kūriniais, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai. Nuteistojo veika atitinka LR BK 309 str. 2 d. ir kvalifikuota teisingai.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmę E. Č. teismas bendrųjų bausmė skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, jo pobūdį (nesunkus nusikaltimas, tačiau disponuota ne vienu kūriniu, 5, viename vaizduojami vaikai iki 14 metų), kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), asmenybę (anksčiau teistas, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui) į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių . Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę skiriant bausmę ir nustatant jos dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į visas kitas aukščiau paminėtas ir tinkamai įvertintas aplinkybes, atitinka padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumą ir yra teisinga bei tinkama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.