Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-12 · Byla Nr. A2.6.-7142-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
A2.6.-7142-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05649-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Julita Dabulskytė
Pažeidėjas
Kęstučiui J
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7142-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05649-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Kęstučiui J. Z., išnagrinėjusi Kęstučio J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kęstutis J. Z. 2016 m. balandžio 2 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais K. J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas Kęstutis J. Z. pripažino savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, tačiau neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodytą dieną galėjo važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netoliese yra turgavietė, buvo atvykęs nusipirkti gėlių, kurias ketino vežti į kapines. Nurodyta gatvė yra siaura, buvo pristatyta daug automobilių, jis iš po lėto pro juos pravažiavo. Tikina jokio kontakto nejutęs, priešingu atveju tikrai būtų sustojęs ir niekur neišvažiavęs. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo automobilis draustas, techniškai tvarkingas, teisę vairuoti turi, alkoholio nevartoja jau daug metų. Grįžęs automobilį pastatė, dėl prastos sveikatos kurį laiką juo nevažiavo. Daugmaž po savaitės gavo pranešimą iš policijos ir tik tada, įdėmiai apžiūrėjęs automobilį, pamatė šone įbrėžimus, kurie atrodė lyg atsiradę prabraukus švitriniu popieriumi. Neneigia surinktų įrodymų ir pripažįsta, kad tai jis apgadino nukentėjusiosios automobilį „VW Passat“, tačiau to įvykio metu tikrai nepajuto. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos.

Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja J. C. parodė, kad 2016-04-02, apie 14.00 val., eidama į Naujosios Vilnios turgavietę, pastebėjo baltos spalvos „Mercedes“, kuris važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi užkabino šalikelėje stovėjusį mėlynos spalvos „VW Passat“. Genių gatvė yra labai siaura, joje būna priparkuota labai daug automobilių, dėl ko reikia važiuoti itin atsargiai ir dėmesingai. Kontaktas įvyko pravažiavimo metu, pasigirdo vibracija, suveikė „VW Passat“ signalizacija. Kliudęs automobilį, „Mercedes“ vairuotojas nesustojo (nematė, kad būtų bent stabtelėjęs) ir nuvažiavo tolyn. Iš pradžių dar pagalvojo, kad vairuotojas pavažiuos tolyn ir, radęs laisvą vietą, sustos, tačiau taip neatsitiko. Be jos įvykį matė ir daugiau žmonių (iš skirtingų pusių), jie sakė, kad už vairo sėdėjo pagyvenęs vyriškis. Kartu apžiūrėję nukentėjusį automobilį pastebėjo ant jo šviežius apgadinimus – purvo dėmes, taip pat įbrėžimą ant sparno, dėl ko nukentėjusios transporto priemonės savininkui paliko raštelį.

Rašytiniame K. J. Z. paaiškinime taip pat nurodoma nepajutus jokio kontakto (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

K. J. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pilnai patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Iš K. J. Z. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-57861291-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų 3 skyriaus tyrėjos N. P. 2016-04-02 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-04-02, apie 15.22 val., patruliuojant gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), apgadintas automobilis (b. l. 3). Nukentėjusios transporto priemonės savininkė V. M. parodė, kad 2016-04-02, apie 07.00 val., atvažiavusi į darbą, paliko savo automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo. Darbo metu pastebėjo ant stiklo popieriuką, nuėjusi pažiūrėti, pamatė, kad mašina yra subraižyta, o ant lapelio buvo užrašytas automobilio valst. Nr. ir laikas, taip pat buvo nurodytas įvykį mačiusio liudininko numeris. Paskambinusi nurodytu numeriu, sužinojo, kad jos automobilį apgadino baltos spalvos „Mercedes Benz“ (b. l. 9, 8). Tiesiogiai įvykį mačiusi J. C. parodė, jog 2016-04-02, apie 14.00 val., eidama link Naujosios Vilnios turgavietės Genių gatve, pastebėjo keliu atvažiuojantį baltą „Mercedes Benz“ automobilį, kuris važiuodamas kliudė (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „Eurokos“, priparkuotą automobilį „VW Passat“, dėl ko buvo apgadintas kliudyto automobilio sparnas, matėsi įbrėžimai, šviežios purvo žymės. Po smūgio suveikė „VW Passat“ signalizacija. Po kontakto vairuotojas nesustodamas nuvažiavo tolyn (b. l. 10). Analogiškai aplinkybes liudytoja J. C. nurodė ir apklausiama teismo posėdyje. Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio schemoje (b. l. 6-7), o transporto priemonių apgadinimai – transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole (b. l. 6-7, 15-17).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. J. Z., vairuodamas automobilį nebuvo pakankamai atidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „VW Passat“, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Mercedes Benz 200“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso K. J. Z. ir nelaikytina svetimu turtu nurodyto straipsnio prasme).

Surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu K. J. Z. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinęs nukentėjusios automobilį „VW Passat“, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog K. J. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Viso proceso metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. Z. nuosekliai tvirtino jokio kontakto nejutęs, pabrėžė neturėjęs jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Pastarasis neneigė nurodytą dieną ir laiku važiavęs Genių gatve, nurodė joje buvus daug automobilių, tačiau jis pravažiavo sėkmingai, nepajuto nei kontakto, nei kitokių neįprastų aplinkybių. Automobilio apgadinimus pamatė tik tada, kai gavo iš policijos šaukimą. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. C. parodė, jog vieta, kurioje kilo eismo įvykis, yra siaura gatvė, kurioje pristatyta daug automobilių, eismas intensyvus, judėjimas gana sudėtingas. Dėl nuodytų priežasčių akivaizdu, jog gatvė yra pakankamai triukšminga, dėl ko nepaneigtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, esantis vyresnio amžiaus, galėjo įsijungusios „VW Passat“ signalizacijos ir neišgirsti, juolab, jei nejuto paties kontakto ir neturėjo įtarimų, jog kliudė kitą transporto priemonę. Vertinimas, ar asmuo galėjo ir turėjo pajusti, kontaktą, yra gana sudėtingas. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, jog po įvykusio kontakto administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nė nestabtelėjo, o iš karto nuvažiavo tolyn, taip pat atsižvelgia į tai, kad padaryti apgadinimai yra iš esmės slystamojo pobūdžio, dėl ko nėra galimybės kategoriškai paneigti, jog asmuo išties nepajuto kliudęs šalikelėje pastatytą transporto priemonę. Tokį manymą dar labiau sustiprina tai, jog nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų nulėmusios asmens tyčią pasišalinti. Kaip matyti, teisę vairuoti K. J. Z. turi, jo automobilis draustas, techninė apžiūra atlikta, jokių duomenų, kad nurodytą dieną galėjo būti vartojęs alkoholį, nėra. Pastarasis per ilgametį 54 metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas vos vieną kartą (2000 metais), dėl savo pobūdžiu nešiurkštaus pažeidimo, dėl ko iš esmės nėra pagrindo pastarąjį laikyti kaip esantį linkusį pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Įvertinama ir tai, jog asmuo nesiėmė jokių veiksmų apgadinimams pašalinti (pastarieji konstatuoti praėjus daugiau nei 2 savaitėms po sukelto eismo įvykio). Teismo vertinimu, K. J. Z. iš įvykio vietos pasišalino ne sąmoningai, tokiu būdu tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tokiai situacijai susidaryti galimai įtakos turėjo ir pastarojo amžiaus. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas teisės pažeidimas eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami K. J. Z. asmenybę charakterizuojantys duomenys (aukštesniojo išsilavinimo, našlys, pensinio amžiaus, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus K. J. Z. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kęstutį J. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 28 eurų dydžio baudą.

Kęstučiui J. Z. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė