- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- e1-449-1139/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24921-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Sedoje, Mažeikių r. sav., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomeny sneskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2020 metų birželio 24 dieną, apie 07.30 val., (duomeny sneskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.39 promilių neblaivumas), keikė necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę G. K., spjovė jai į veidą bei dešine koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai G. K. į sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona G. K. yra išsiskyrę prieš penkis metus, tačiau ir toliau kartu gyvena. Vasaros metu jis su G. gyvena sode (duomenys neskelbtini), o žiemą gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 24 d. ryte, jis vienas gėrė degtinę, išgėrė vieną 0,5 l talpos degtinės butelį. Ar konfliktavo su savo buvusia žmona, dabar sugyventine G. K., negali pasakyti, nes nepamena dėl išgerto alkoholio kiekio. Pamena, kad buvo išėjęs pasivaikščioti į mišką, kai jam į telefoną paskambino G. K. ir pasakė, kad į namus yra atvykę policijos pareigūnai ir grįžtų namo. Jam grįžus nustatė girtumą ir sulaikė bei patalpino į areštinę. Paties įvykio kaip įspyrė į sėdmenis žmonai G. nepamena dėl girtumo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, jei G. sako, kad įspyrė, tai taip ir galėjo būti, grįžęs jos atsiprašys ir susitaikys. Jei jam bus paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium, jis gyvens bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61).
Kaltinamojo kaltė be jo pačio asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2020 m. balandžio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad G. K. parodė, kad nuo 2020 m. birželio 21 d. iki šiandien t. y. 2020 m. birželio 24 d., jos vyras V. K. namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartoja alkoholinius gėrimus. Kai jis vartoja alkoholinius gėrimus tampa agresyvus. Vakar, t. y. 2020 m. birželio 23 d. apie 18 val., ji su vyru tuo pačiu minėtu adresu, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdėjo namo terasoje, baigus vartoti alkoholinius gėrimus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio. V. K. pradėjo jai priekaištauti, kad jam trūksta alkoholinių gėrimų, jai pasakius, kad daugiau jų nebeturi, šis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, ji bandė nekreipti dėmesio ir išėjo miegoti. 2020 m. birželio 24 d. apie 07.30 val., ją pažadino sugyventinis ir pradėjo reikalauti iš jos alkoholinių gėrimų, jai pasakius, kad jų neturi, šis pradėjo ieškoti jų po visus namus. Ieškant alkoholio šis kambaryje priėjo prie jos, kai ji gulėjo lovoje ir visą burnos turinį (seiles) spjovė ant jos, taip pataikydamas jai į veidą bei toliau vadino necenzūriniais žodžiais. Tada ji atsikėlė iš lovos ir norėjo eiti į kiemą, tačiau ją pradėjo vytis sugyventinis, vydamasis vėl kartojo visus necenzūrinius žodžius bei dešine koja spyrė jai į užpakalį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Po viso šio konflikto jos vyras išėjo iki savo automobilio iš kurio pasiėmė 1 l degtinės butelį. Kol jis nepastebėjo, ji bandė paslėpti, jis pamatęs, kad paslėpė, priėjo prie jos, pasiėmė paslėptą minėtą degtinės butelį ir užsimojo laikydamas jį dešinėje rankoje. Ji išsigandusi jo tokių veiksmų pabėgo nuo jo ir iškvietė policiją. Bijo savo sugyventinio, smurtavęs prieš ją yra ne kartą (b. l. 1-10).
Informaciniu pranešimu ROIK 0120000333504, iš kurio matyti, jog 2020 m. birželio 24 d., 15.06 val. buvo gautas pranešėjos G. K. pranešimas, kad neblaivus vyras ją įžeidinėja, daužo duris, šūkauja. Pokalbio metu pasiėmė butelį ir išbėgo link miško. Pranešėja bijo, kad nevažiuotų su automobiliu. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia prie savo namo (b. l. 21-23).
Asmens blaivumo testo rezultatu, kuriuo prietaisu „Drager“, patikrinimo Nr. 14140, V. K. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (b. l. 24).
Nukentėjusiosios G. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. ryte apie 07.30 val., kai vyras ieškojo ir reikalavo jos alkoholinių gėrimų ir priėjęs prie jos gulinčios lovoje spjovė jai į veidą bei keikė necenzūriniais žodžiais, ji buvo labai išsigandusi ir norėjo išeiti į kiemą, kad su juo nekonfliktuoti, tada vyras V. K. vijosi ją iš paskos ir dešine koja spyrė jai į sėdmenis, ji net suklupo ant grindų atsiremdama rankomis. Atsistojo, skausmą 10 balų skalėje įvertino 7. Policijos iš karto nekvietė, nes bijojo, kai pamatys, kad kviečia policiją, kad daugiau nepradėtų smurtauti, o kai pamatė, kad dar parsinešė degtinės butelį iš automobilio, bandė jį paslėpti, jis pamatęs užsimojo buteliu, tada ji išsigando, suprato, kad vyras nenurims ir dar išgėręs, pradės smurtauti ir iškvietė policijos pareigūnus, pranešė apie smurtą prieš ją. Kai kvietė policijos pareigūnus iš streso pamiršto paminėti, kad jai vyras spyrė, kalbėjo bijodama, kad nesugrįžtų vyras ir nesumuštų, o kai atvyko policijos pareigūnai iš karto apie tai pranešė, kad spyrė. Smurto požymių iš karto ir po spyrio praėjus kažkuriam laikui, nebuvo matyti, bet fizinis skausmas buvo sukeltas, nes spyris buvo stiprus. Degtinės butelis 1 1, talpos „Lithuanian vodka“ buvo pirktas iš bendrų pinigų, jis man grąžintas, pasižada jį saugoti iki kol bus priimtas procesinis sprendimas byloje (b. l. 27-28).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam V. K. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo prieš sugyventinę.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. birželio 24 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikė necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę G. K., spjovė į veidą bei dešine koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai G. K. į sėdmenis ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusios duotais parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma viešųjų darbų bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skiriama viešųjų darbų bausmė 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d. 15.24 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 13.58 val. (b. l. 70), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, jog V. K. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tirs) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Kardomoji priemonė paskirta V. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 71-72).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti sumažintą viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d. 15.24 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 13.58 val., vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, jog V. K. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tirs) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. K., jog nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Išaiškinti V. K., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.