- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- eI-1230-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03961-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2016-09-05 sprendimą nurodytame rašte Nr. A33(1)-5929-(422) (toliau – Raštas) dėl žemės sklypų kadastro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje „Odininkas” (toliau – Sklypai), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo; 2) įpareigoti Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suderinti nedelsiant ir be pastabų.
Paaiškino, kad yra atliekamas žemės Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas), kurio tikslas yra sujungti bendrą ribą turinčius tos pačios žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Administracija šio Projekto nederino, kadangi žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir nurodė, kad Projektas galės būti derinamas tik atlikus kadastrinius matavimus, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Atliekant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ne visada reikalingi žemės sklypo kadastriniai matavimai, norint užtikrinti atitiktį Taisyklių reikalavimams. Rengiant Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kai sklypai yra sujungiami, atsakovės nurodyti Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimai yra neaktualūs. Išorinės sklypų ribos negali skirtis atlikus sklypų kadastrinius matavimus prieš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (sujungimą). Kai bus patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (sujungimas), tuomet bus atliekami sklypo kadastriniai matavimai, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – Kadastro nuostatai). Administracija, pateikdama Sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, žinojo, kad Sklypai yra suformuoti, atliekant preliminarius matavimus ir nenurodė, kad turi būti atlikti sklypų kadastriniai matavimai bei, kad Projektas bus derinamas, tik atlikus sklypų kadastrinius matavimus.
Siekdama išsiaiškinti, ar yra būtini kadastriniai žemės sklypų matavimai prieš rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, 2016-09-12 pareiškėja išsiuntė paklausimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašydama pateikti išaiškinimą, ar atliekant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, reikalingi sklypų kadastriniai matavimai. NŽT, atsakydama į paklausimą, nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra nuostatos, įpareigojančios žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikti prieš rengiant Projektą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėja vykdo Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį pateikė derinti Administracijai. Išnagrinėjus Projektą, nustatyta, kad Sklypai yra suformuluoti tik atlikus preliminarius matavimus. Neatlikus Sklypų kadastrinių matavimų, nėra galimybės garantuoti Sklypų racionalių ribų, kurios privalo būti suderintos su natūraliomis gamtinėmis sklypo ribomis ir su statinių išdėstymu, pagal Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimus. Preliminarūs matavimai gali būti netikslūs, o tai, vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypų sujungimą daro negalimą.
Remiantis Taisyklių nuostatomis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, tiesiogiai susiję su projekto tikslais ir teritorija. Projektai rengiami pagal tikslius reikalavimus. Tikslių kadastrinių matavimų duomenys leidžia abejoti, ar nebuvo pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės bei įstatymo saugomi interesai. Taigi, pareiškėja privalo atlikti tikslius Sklypų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tada teikti Projektą pakartotiniam derinimui.
Ginčijamas Raštas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei specialiųjų teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2016-09-05 rašto Nr. A33(1)-5929-(422), kuriuo buvo atsisakyta derinti Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Administracija 2015-03-15 raštu Nr. FP-180-16, kurį pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui, nurodė ginčui aktualių Sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
2016-09-05 Raštu Administracija nurodė NŽT Vilniaus rajono skyriui, kad negali derinti Projekto, kol nebus atlikti Sklypų kadastriniai matavimai. Šiuo atveju buvo atlikti tik Sklypų preliminarūs matavimai.
Ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. To paties straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 63 punkte nustatyta, jog Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos.
Administracija skundžiamu Raštu atsisakė derinti Projektą, motyvuodama tuo, jog Sklypams nėra atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovė vadovavosi Kadastro nuostatų 15.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Minėta teisės nuostata turi būti aiškinama kartu su Žemės įstatymo 40 straipsnio ir jį įgyvendinančių Taisyklių, kuriose įtvirtinti detalūs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo etapai, nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju, ginčijamas Raštas buvo priimtas Projekto derinimo stadijoje, kurią reglamentuoja Taisyklių 62–64 punktai. Pagal Taisyklių 62 punktą, organizatorius Projektą teikia derinti be kita ko institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. To paties teisės akto 65 punkte nustatyta, jog suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti. Šiam ginčui aktualus Taisyklių 81 punktas, kuriame įtvirtinta, jog pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su aukštesnės galios Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, jog patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai. Taigi, imperatyvūs reikalavimai atlikti kadastrinius matavimus yra numatyti patvirtinus Projektą, o ne jo derinimo stadijoje.
Pažymėtina, kad Taisyklių IV dalyje įtvirtinti reikalavimai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų turiniui. Taisyklių 51 punkte nustatyta, jog Projekto grafinė dalis rengiama vadovaujantis Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacija, patvirtinta NŽT vadovo įsakymu. Minėta specifikacija patvirtinta NŽT direktoriaus 2014-12-17 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-489. Taisyklių 53 punkte nustatyti reikalavimai Projekto sprendinių brėžiniams ir jų priedams: pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo ir t. t. Nei minėtose Taisyklių nuostatose, nei nurodytoje specifikacijoje nėra įtvirtinta reikalavimo vadovautis išimtinai kadastriniais matavimais. Todėl teismas nesutinka, kad Kadastro nuostatų 15.1 papunktis turi būti aiškinamas, kaip įpareigojantis rengiant ar derinant Projektą būti atlikus kadastrinius matavimus.
Atsakovė skundžiamame Rašte nurodė, jog neatlikus kadastrinių matavimų, nėra galimybės užtikrinti Projekto atitikties Taisyklių 32 ir 36 punktuose įtvirtintiems sklypų formavimo ir pertvarkymo principams. Minėtame Taisyklių 32 punkte nustatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). To paties teisės akto 36 punkte įtvirtinta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu. Teismo vertinimu, nurodytos teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos, kaip įpareigojančios atlikti kadastrinius matavimus Projekto derinimo stadijoje. Minėti principai taikomi visose sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto stadijose. Rengiant Projektą turi būti laikomasi imperatyvių Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų ir vadovaujamasi minėtais principais. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių IV dalyje įtvirtinti reikalavimai Projektų turiniui, tame tarpe ir Projekto sprendinių brėžiniui su priedais. Teismas nesutinka, kad įgyvendinus minėtoje Taisyklių dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau neatlikus būtent kadastrinių Sklypų matavimų Projekto derinimo stadijoje, negali būti užtikrinama Projekto atitiktis minėtiems principams.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija, atsisakymą derinti Projektą, motyvuodama tuo, jog nebuvo atliktas Sklypų kadastrinis matavimas, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Raštas naikintinas, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę suderinti Projektą nedelsiant ir be pastabų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog administracinis teismas neturi viešojo administravimo įgaliojimų, nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Teismas tik vertina, ar viešojo administravimo subjektas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų (2011-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1000/2011, 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-349/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovės įpareigojimas be pastabų suderinti Projektą, prilygintinas Projekto vertinimui ir konkretaus sprendimo dėl jo suderinimo priėmimui, t. y. Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų vykdymui. Kadangi teismas nėra įgaliotas visapusiškai vertinti Projekto ir nuspręsti dėl jo derinimo, pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę suderinti Projektą nedelsiant ir be pastabų atmestinas, o Administracija įpareigotina pakartotinai svarstyti dėl Projekto derinimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus išaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-09-05 raštą Nr. A33(1)-5929-(422).
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypų kadastro (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrijoje „Odininkas”, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Kitą pareiškėjos I. K. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.