Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-317-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-26
Bylos Nr.
1A-559-317-2011
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00400-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. P.
Civilinis ieškovas
L. J., N. J.
Kategorijos
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-559-317/2011

Teisėja: Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00400-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgiui Kiškiui, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, gynėjui Valerijui Karpovui, nuteistajam R. P., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams - L. J. bei N. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. bei N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. K. sodo namelio) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (pasikėsinimas apvogti H. P.) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. K. sodo namelio) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. R. sodo namelio) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. V. – O. sodo namelio) – laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 187 str. 1 d. (V. V. – O. turto sugadinimas) – laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš L. J. ir N. J. gyvenamojo namo) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 187 str. 1 d. (L. J. ir N. J. turto sugadinimas) – laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (vagystė iš V. V. – O. sodo namelio ir jo turto sugadinimas), subendrinta apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (vagystė iš L. J. ir N. J. gyvenamojo namo ir jų turto sugadinimas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 (dviems) metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis ir neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo H. P. ieškinys atmestas.

Civiliniams ieškovams L. J. ir N. J. pripažinta teisė į ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, jog 2007 metų vasarą, liepos mėnesio viduryje, apie 13-14 val., pritaikęs raktą ir atsirakinęs A. K. priklausančio sodo namelio, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ 21 takas, sklypo Nr. 211, (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į sodo namelį, kur išardė ir pasiėmė bendros 12 litų vertės dvejų lauko durų ir trejų namo antro aukšto vidinių durų spynų šerdeles ir rankenas, pagrobė bendros 15,00 litų vertės dėžėse laikomus 10 vienetų jungiklius, 10,00 litų vertės rūsyje dėžėje laikomą šviestuvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 37,00 litų turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, jog 2007 metų liepos mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, atlenkęs vinį, kuriuo buvo užkabintos namelio lauko durys, įsibrovė į nukentėjusiajam H. P. priklausantį sodo namelį, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, 11 take, sklypo Nr. 103, (duomenys neskelbtini), iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – nerado grobtinų daiktų.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog 2007 metų liepos mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, pro atvirą orlaidę ranką atidaręs langą, įsibrovė į A. K. priklausantį sodo namelį, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, 24 take sklypo Nr. 255, (duomenys neskelbtini), iš kur išsukęs iš durų pagrobė nenustatytos vertės senovinę durų rankeną, padarydamas nukentėjusiajam A. K. turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog 2008 metų balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, atidaręs orlaidę, pro kurią ranka atkabindamas lango kabliuką, įsibrovė į A. R. priklausantį sodo namelį, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, 15 take sklypo Nr. 147, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė 10,00 litų vertės vyriškas kelnes, 15,00 litų vertės vyriškas kelnes, 20,00 litų vertės moterišką rusvos spalvos švarkelį ir 30 litų vertės vyrišką pilkos spalvos švarką, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. 75,00 litų turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog 2010 metais, naktį iš balandžio trečios dienos į ketvirtą dieną, išlaužęs vidinį durų užraktą įsibrovė pro duris į V. V. – O. priklausantį sodo namelį, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, 24 take sklypo Nr. 249, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė kambaryje buvusią 329,00 litų vertės belaidžio interneto pakuotę įrangos modelis CP0734KTG0A, 50 litų vertės vyrišką švarką, 245,42 litų vertės daugiakanalės televizijos priedėlį MOTOROLA VIP1920 TDB, priklausantį AB TEO LT, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. O. 379,00 litų turtinę žalą bei AB TEO LT padarė 245, 42 litų turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra SB „(duomenys neskelbtini)“, 24 take, sklypo Nr. 249, (duomenys neskelbtini), prakirpo 250 vertės V. V.- O. priklausančio sodo sklypo vidinės kiemo tvoros tinklą, išlaužė bendros 500,00 litų vertės šarvuotų durų užrakto sistemą ir išorinę durų panelę, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. V. – O. 750,00 litų turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog 2010 metais, naktį iš birželio 16 į 17 dieną, išlaužęs N. J. ir L. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, 22 take, sklypo Nr. 227, (duomenys neskelbtini), rūsio langą, įsibrovė į N. J. ir L. J. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė 4 000,00 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „APPLE AIR“, 5 000,00 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „MacBoocAir“, serijos Nr. 88022YRY51“, 500,00 litų vertės stacionaraus kompiuterio kietąjį diską, 500 litų vertės vyrišką skrybėlę, 500 litų vertės mokyklinės uniformos kostiumą, šiais veiksmais padarė nukentėjusiems N. J. ir L. J. 10 500,00 litų vertės turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra SB „(duomenys neskelbtini)“, 22 take, sklypo Nr. 227, (duomenys neskelbtini), prakirpo ir atlenkė 500,00 litų vertės gyvenamojo namo kiemo tvoros tinklą, nulaužė bendros 400 litų vertės dviejų tujų viršūnes, išlaužė 500,00 litų vertės gyvenamo namo rūsio langą, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiesiems N. J. ir L. J. 1 400,00 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. J. ir N. J. apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., priimti naują nuosprendį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti: paskirti nuteistajam R. P. realias laisvės atėmimo bausmes už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tame tarpe jų epizode; atitinkamai paskirti ir galutinę realaus laisvės atėmimo bausmę bei visiškai patenkinti jų pareikštą civilinį ieškinį.

Skunde nurodo, jog nuteistajam R. P. bausmės už atskirus nusikalstamų veikų epizodus, o taip pat ir galutinė bausmė, yra neteisingos, aiškiai per švelnios, neatitinkančios LR BK Bendrosios dalies normų, nes R. P. tik iš dalies prisipažino kaltu, iki šiol neatlygino net dalies jo nusikalstamais veiksmais jiems padarytos žalos, nesigaili nusikaltęs, jų neatsiprašė. Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad R. P. nusikalstamas veikas darė sistemingai, jų padarė ne vieną, todėl paskyrus jam nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, nebus realizuotas nei vienas iš LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Apeliantams abejones kelia ir apylinkės teismo pritaikytas nuteistajam R. P. bausmių subendrinimas. Skundo autorių manymu, būtų teisinga R. P. skirti tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantai nesutinka ir su teismo padarytomis išvadomis dėl jų pareikšto civilinio ieškinio. Jų teigimu, R. P. nusikalstamais veiksmais jiems buvo padaryta ne tik 10820 Lt turtinė žala, bet ir 30 000 litų neturinė žalą, nes buvo sunaikinta trijuose kompiuteriuose saugoma įvairi informacija, nuotraukos iš įvairių kelionių, su darbu susijusi informacija. Be to, nebuvo išspręstas klausimas ir dėl išlaidų už advokato pagalbą.

Apeliantai pažymi, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai jų civilinio ieškinio neišsprendė net iš dalies. Jie nesutinka su teismo išvada, kad dėl kaltininko veiksmais padarytos turtinės žalos nėra pakankamai įrodymų. Jų nuomone, apylinkės teismas neįvykdė savo pareigos išspręsti jų ieškinį ir nepelnytai juos apsunkino busimu bylinėjimusi civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. J. ir N. J. prašė jų apeliacinį skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Prokurorė, nuteistasis R. P. bei jo gynėjas V. Karpovas prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. bei N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. bei N. J. apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, nes apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė R. P. pritaikyti tinkamai. Tačiau teismas netinkamai išsprendė kitus-su bausme nesusijusius klausimus, todėl nuosprendis keistinas LR BPK 326 str. 1d. 3p. numatyta tvarka, nustačius LR BPK 328 str. 4p. numatytą pagrindą.

Kadangi apeliantai nesutinka su nuosprendžiu tik dėl paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimu, todėl kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl klausimų, kurie keliami apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Teismas bausmes skiria sankcijos ribose LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.). Skiriant bausmę nepilnamečiui, be minėtų aplinkybių, atsižvelgiama ir į nepilnamečio gyvenimo, auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (LR BK 55 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatose išvardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas laikėsi paminėtų įstatymo reikalavimų ir motyvuotai paskyrė bausmę. Parinkdamas sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, teismas motyvavo, kodėl skyrė būtent tokią, o ne kitą įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teismas, skirdamas bausmę, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus bei stadiją, anksčiau taikytų poveikių priemonių veiksmingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nors R. P. padarė penkis apysunkius, du nesunkius bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimus, tačiau jis teisiamas primą kartą, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, kaltu iš esmės prisipažino, daliai nukentėjusiųjų atlygino žalą. Tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu jis mokosi Kauno ryšininkų mokykloje, charakterizuojamas teigiamai.

Nepagrįstai skunde nurodoma, jog R. P. neatsiprašė nukentėjusiųjų, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog kaltinamasis paskutiniojo žodžio metu atsiprašė visų nukentėjusiųjų (t. 3 b. l. 52).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir nustatytas jos dydis gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Paskirtos bei subendrinta bausmės nėra aiškiai per švelnios, jos neprieštarauja teisingumo principui, todėl jas griežtinti nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (LR BPK 112 str.), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas.

Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą, apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą.

LR BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bei kitose bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d.. Pagal šią normą, turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji L. J. ir N. J. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo jie patyrė 10820 Lt turtinę žalą, kurią sudaro - 500 litų dėl atplėšto namo rūsio lango, 1220 litų dėl sugadinto nešiojamo kompiuterio (buvęs pavogtas, po ko grąžintas), 5000 litų dėl pavogto nešiojamojo kompiuterio, 2700 litų dėl pavogto stacionaraus kompiuterio kietojo disko, 500 litų dėl sukarpytos gyvenamojo namo kiemo tinklinės tvoros, 400 litų dėl nulaužtų dviejų tujų viršūnių, 500 litų dėl pavogtos mokyklinės uniformos. Be to, jie tvirtino, jog dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė dar ir 30 000 litų neturinę žalą, nes buvo sunaikinta trijuose kompiuteriuose saugoma įvairi ir jiems svarbi informacija, nuotraukos, su darbu susiję duomenys, nebuvo išspręstas klausimas dėl išlaidų už advokato pagalbą. Nors tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir skundo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme jie prašė priteisti skunde nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, tačiau objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie pagrobto turto vertę jie nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant LR BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - LR BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 str. nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą- tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-29/2009). Būtent tokio pagrįstumo nebuvimą šioje byloje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pakankamai motyvuotas, tačiau kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiųjų L. J. ir N. J. civilinis ieškinys nėra pagrįstas objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Nagrinėjamų atveju, nepateikus ieškinius įrodančius dokumentus, kitus įrodymus, tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra galimybės. Surinkti byloje aptariamus duomenis, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nėra galimybės. Aptariami civiliniai ieškiniai negalėjo būti patenkintas net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 str. 2 d. išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teisme negalėjo priimti sprendimo ne tik dėl turtinės, bet ir dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nustatant neturtinės žalos dydį bei priimant sprendimą dėl civilinio ieškinio, būtina atskirai apskaičiuoti turtinę žalą ir atsižvelgti į ją.

Pažymima, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas pagal CPK taisykles. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, be to, teismas negali ieškinio atmesti. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusiems bus apsunkinta būsimo bylinėjimosi civilinio proceso tvarka.

Kadangi nukentėjusieji prašė priteisti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo pasisakoma ne tik dėl turtinės, bet ir neturtinės žalos, tačiau jo rezoliucinėje nebuvo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas netinkamai išsprendė L. J. ir N. J. civilinio ieškinio klausimą.

Kadangi apylinkės teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog civiliniams ieškovams L. J. ir N. J. pripažįstama teisė tik į civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl nuosprendis keistinas. Jo rezoliucinėje dalyje pripažintina nukentėjusiųjų teisė ne tik į turtinės žalos atlyginimą, bet ir į civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau klausimas dėl ieškinio dydžio, perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 328 str. 4p.

nutarė:

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. J. bei N. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. J. bei N. J. teisę ir į civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Algerdas UrbšysJurgis Kiškis