- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1368-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07095-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., A. Š., BKB „Nacionalinė kredito unija“, K. L. K., AB „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2014 m. spalio 30 d. patvarkymą parduoti hipoteka įkeistą turtą iš pirmųjų varžytinių ir atlikti reikiamus veiksmus, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui būtų tinkamai įteiktas antstolio 2014 m. spalio 2 d. patvarkymas bei išaiškintos jų teisės. Nurodė, jog antstolis pareiškėjai nepranešė apie turto įkainojimą, nors iki tol siųsti pranešimai skolininkui visuomet būdavo įteikiami. Todėl skolininkė negalėjo pateikti prieštaravimų dėl eksperto išvados. Antstolis pažeidė skolininko teises, apribodamas jam pasiūlyti savo pirkėją. Anksčiau turtas buvo įkainotas žymiai didesne suma. Kadangi varžytynės paskelbtos netinkamai įvertinus turtą, jos turi būti pripažintos neteisėtomis.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog gavęs eksperto išvadą, paskelbė turto pardavimo pirmąsias varžytines. Antstolis pareiškėjai dokumentų negalėjo įteikti jos žinomais adresais, pareiškėja nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, nedirbo, todėl 2014 m. balandžio 11 d. specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbta apie vykdymo veiksmus. Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo pareiškėjai įteiktas 2014 m. gegužės 19 d. turto vertinimas atliktas dalyvaujant pareiškėjos tėvui. Pagal teisės aktų nuostatas visi dokumentai laikytini tinkamai įteiktais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nustatė, kad pareiškėja apie skirtiną ekspertizę žinojo jau 2014 m. pavasarį. Be to, apžiūrint turtą vietoje dalyvavo ir pareiškėjos tėvas. Todėl daryti išvadą, kad pareiškėjai nebuvo žinomos visos aplinkybės apie vykdymo veiksmus būtų neteisinga. Priešingai CPK 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šiuo atveju skolininkui niekas netrukdė per ekspertizės atlikimą ar vasaros-rudens metu surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis veiksmų, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, t. y. realizuoti skolininkui įstatyme (CPK 706 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintą tokią diskrecijos teisę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad skolininkas būtų ėmęsis minėtų veiksmų.
Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis), o įstatymai suteikia teisę skolininkui pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnis). Šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis pareiškėja ar kiti asmenys nepasinaudojo.
Teismas pažymėjo, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė, kurią atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, pateikęs į bylą ekspertizės aktą. Areštuoto turto vertė laikytina eksperto nustatyta turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis), tačiau turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių vykdymo metu. Jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Šia teise pareiškėja per visą vykdymo procesą nepasinaudojo. Todėl teismas konstatavo, kad varžytynės paskelbtos laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, pareiškėjai dokumentai buvo įteikiami tinkamai, antstolis, priimdamas patvarkymą nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. K. 2014 m. spalio 30 d. patvarkymą ir atlikti visus reikiamus veiksmus, kad skolininkei ir suinteresuotajam asmeniui, A. Š., būtų tinkamai įteiktas antstolio 2014 m. spalio 2 d. patvarkymas bei išaiškintos ir užtikrintos galimybės disponuoti visomis tokio pobūdžio patvarkymui aktualiomis įstatymų numatytomis teisėmis.
1) Teismas neatsižvelgė į skolininkės interesus, o veikė išimtinai antstolio naudai. Teismas visiškai ignoravo skolininkės skunde nurodytus argumentus. Taip buvo pažeistos CPK 17 ir 329 straipsnių reikalavimai, šalių lygiateisiškumo principas. Teismas neanalizavo skolininkės nurodyto argumento, jog nekilnojamasis turtas turi būti vertinamas gerokai dilesne vertė. Pavyzdžiui, analogiškas kaimo turizmo objektas yra parduodamas AB DNB bankas dukterinėje bendrovėje „DNB Būstas“ už 1.448.100,09 €. Pagal 2009 m. vertintojo UAB „Turto spektras“ pateiktą pažymą turtas buvo įvertintas 1.600.000,00 Lt. Vykdomosios bylos objektas yra didelės vertės, turintis ypatingą reikšmę skolininkei, todėl turėjo būti atsižvelgta į jos nuomonę vien tik dėl objektyvumo. Teismas neanalizavo skolininkės nurodytų aplinkybių dėl papildomos ekspertizės būtinumo. Teismas nevertino aplinkybių, kad turto vertintojas turi tik statinių vertės nustatymo ir vertinimo kvalifikaciją, todėl nebuvo atsižvelgta į unikalų verslą, vykdomą objekte ir atitinkamai sukurtą (kuriamą) pridėtinę vertę.
2) Teismas deklaratyviai nurodė, jog skolininkė vykdymo procese turi būti aktyvi, domėtis bylos eiga. Tačiau visiškai buvo nevertinamas antstolio galimas neveikimas arba netinkamas veikimas. Antstoliui taip pat turi būti keliami tam tikri reikalavimai. Antstolis neatliko jokių logiškų ir protingų veiksmų, kad galėtų įteikti skolininkei patvarkymą. Antstolis galėjo pats pasiteirauti skolininkės telefonu ar elektroniniu paštu, kodėl tam tikrų dokumentų nepavyksta įteikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo BKB „Nacionalinė kredito unija“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog antstolio paskirta ekspertinė įstaiga atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Eksperto nustatyta kaina yra tik pradinė (žemiausia) varžytynėse parduodamo turto kaina. Todėl pareiškėjos argumentai, kad varžytynėse nustatyta nepagrįstai maža kaina, yra nepagrįsti. Pareiškėjos argumentai dėl turto vertės yra pagrįsti tik jos subjektyvia nuomone, nepateikiant jokių objektyvių kitokios kainos nustatymo įrodymų. Pareiškėjos pateikta 2009 m. turto vertintojo išvada nėra objektyvus įrodymas, kadangi yra 6 metų senumo, o nekilnojamojo turto rinka yra itin dinamiška.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimo bei turto įvertinimo institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje nustatyta, jog antstolis vykdo 2014 m. vasario 11 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 163.604,68 € negrąžinto kredito, 27.951,92 € nesumokėtų palūkanų, 56.233,58 € delspinigių, 11 % dydžio sutartinių metinių palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų ir 346,36 € už vykdomojo įrašo išdavimą išieškojimo iš skolininkės A. Š. ir subsidiariai iš hipotekos davėjo, A. Š., hipotekos kreditoriaus BKB „Nacionalinės kredito unijos“ naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: miškų ūkio paskirties žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą kaimo turizmui ir pirtį. Antstolis 2014 m. kovo 4 d. patvarkymu priėmė minėtą vykdomąjį įrašą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0174/14/00341. Tą pačią dieną skolininkei buvo surašytas raginimas įvykdyti sprendimą ir išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkė nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, VSDFV neturėjo duomenų apie skolininkės darbo vietą, todėl pareiškėjai raginimas buvo paskelbtas ir įteiktas 2014 m. balandžio 11 d. pagal CPK 660 straipsnyje nustatytą tvarką specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt.
Antstolis 2014 m. gegužės 15 d. patvarkymu skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Negrita“. Minėtas patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas 2014 m. gegužės 19 d. jai asmeniškai, adresu (duomenys neskelbtini). Ekspertinė įstaiga 2014 m. birželio 27 d., dalyvaujant pareiškėjos įgaliotam asmeniui, jos tėvui, atliko areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. surašė ekspertizės aktą, kuriuo turtą įvertino 174.930,00 €. Antstolis 2014 m. spalio 2 d. patvarkymu įkainojo hipoteka įkeistą turtą 174.930,00 €. Šis patvarkymas buvo išsiųstas skolininkei tuo adresu, kuriuo jai buvo įteiktas ankstesnis patvarkymas, tačiau dokumentas grįžo neįteiktas, su žyma „neatsiėmė“. Todėl pagal CPK 604 straipsnį pripažintina, kad patvarkymas yra įteiktas 2014 m. spalio 8 d. Antstolis 2014 m. spalio 30 d. patvarkymu paskelbė nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes, kuriose pradinė pardavimo kaina nustatyta 139.944,00 €. Šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas asmeniškai, adresu (duomenys neskelbtini).
CPK 17 straipsnis nustato, jog šalių procesinės teisės yra lygios. Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Antstolis šiuo atveju nėra vykdymo proceso šalimi, o yra viešosios teisės subjektas, vykdantis teismų ir kitų institucijų sprendimus pagal jam įstatymo suteiktus įgalinimus. Todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad pirmos instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
Hipotekos lakšte skolininkės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), vykdomajame įraše papildomai nurodytas ir adresas (duomenys neskelbtini). Antstolis nuo vykdomosios bylos pradžios savo patvarkymus siuntė visais žinomais skolininkės adresais, kartu ir adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųsti dokumentai taip pat grįždavo neįteikti, su žyma „neatsiėmė“. Pažymėtina, kad CK 2.17 straipsnio 3 dalis nustato pareigą fiziniam asmeniui pranešti visiems savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. CPK 644 straipsnio 2 punktas taip pat nustato, jog skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Būtent šiuo būdu antstolis ir įteikė skolininkei raginimą vykdyti notaro vykdomąjį įrašą. Pažymėtina, kad turto apžiūros metu, kartu su ekspertu dalyvavo ir pareiškėjos įgaliotas asmuo, tai yra jos tėvas, kuris pasirašė 2014 m. birželio 27 d. apžiūros akte. Taigi, pripažintina, kad skolininkė tiek pagal CPK nuostatas, tiek faktiškai buvo tinkamai informuota apie vykdomąją bylą bei apie tai, kad joje yra atliekama turto vertinimo ekspertizė, yra paskirtas ekspertas. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė būtų tinkamai įgyvendinusi CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taip pat vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkė būtų nurodžiusi antstoliui savo telefono numerį arba elektroninio pašto adresą. Todėl skolininkės argumentas, jog antstolis galėjo pasiteirauti skolininkės minėtais ryšio būdais, kodėl dokumentai grįžta neįteikti, yra nepagrįstas. Aukščiau nurydotos vykdomosios bylos aplinkybės patvirtina, jog skolininkė turėjo žinoti apie nuo 2014 m. kovo 4 d. antstolio vykdomą išieškojimą bei apie antstolio patvarkymų įteikimo jai sunkumus. Vertinamo turto apžiūros metu kartu su ekspertu dalyvavo ir skolininkės atstovas, todėl pareiškėja turėjo žinoti apie atliekamą ekspertizę turto vertei nustatyti, domėtis, kada ji gali būti atlikta. Taip pat, žinodama, kad procesinių dokumentų jai nepavyksta įteikti gyvenamosios vietos adresu, galėjo ir privalėjo pranešti antstoliui apie kitas galimas ryšio priemones. Tačiau skolininkė šios savo pareigos nevykdė.
UAB „Negrita“ ekspertizės akte objekto vertė buvo nustatoma, atsižvelgiant į 2014 m. birželio 27 d. būklę. Ekspertas nurodė naudojamus informacijos šaltinius ir metodiką, taip pat lygino vertinamą turtą su analogiškais ir panašiais objektais. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktoje UAB „Turto spektras“ pažymoje nekilnojamasis turtas 1.600.000,00 Lt (463.392,03 €) buvo įvertintas 2009 m. vasario 6 d. Taigi nuo šio vertinimo yra praėję daugiau kaip penkeri metai, todėl pripažintina, kad mediniai statiniai galėjo būti būti paveikti gamtinių sąlygų. Be to, per tokį laiko tarpą yra įvykę nemažai pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje. Vertinime nėra pateikta nei naudojamos metodikos, nei lyginamosios panašių objektų analizės. Skolininkės pateiktame UAB „DNB būstas“ parduodamo poilsio centro įvertinime nėra nurodyta šio vertinimo atlikimo data. Pateiktos turto nuotraukos bei jo aprašymas neleidžia šio vertinimo objektyviai palyginti su UAB „Negrita“ ekspertizės aktu. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Pripažintina, kad skolininkė atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių motyvų dėl UAB „Negrita“ atlikto turto vertinimo nepagrįstumo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nepasisakė apie papildomos ekspertizės skyrimo būtinumą. Taip pat skolininkė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji pagal CPK 704 straipsnį būtų siūliusi antstoliui iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, ar toks pageidaujantis įsigyti turtą pirkėjas egzistuotų atskirojo skundo padavimo metu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.