Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-392-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
1-392-169/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Nukentėjusysis
I. Š.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,nukentėjusiajai I. Š.,nukentėjusiosios atstovei Ž. Š.,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Liatukienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Status“ betonuotoju, 2012-06-20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, 2013-11-07 teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėn., bausmę atlikęs, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2014 m. lapkričio 7 d. apie 17.20 val. Mažeikių mieste, Sodų g. 11 namo pirmo aukšto laiptinėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 1,66 promilių girtumas) tris–keturis kartus kumščiu sudavė sugyventinės mažametei dukrai I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidą bei pilvą ir taip mušdamas jai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 m. lapkričio 7 d. grįžęs iš darbo ir neradęs namuose sugyventinės dukros išėjo jos ieškoti. Dukrą pamatęs Sodų g. 11 namo laiptinėje su draugėmis išeinančią iš lifto. Kadangi žinojo, jog dukra rūko, nenuėjo į būrelį, susikaupus pykčiui supurtė ją ir sudavė delnu per sėdmenis. Patvirtino, jog buvo neblaivus. Nurodė anksčiau dukters niekada nemušęs, ją myli, augina nuo trejų metų amžiaus, dukra jį taip pat myli, po įvykio dukters atsiprašęs, ji jam atleidusi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios I. Š. parodymais, jog 2014 m. lapkričio 7 d., penktadienį apie 17.30 val. ji su drauge ėjusi iš būrelio, palydėjo draugę iki Sodų g. 11 namo ir išeidama iš lifto pamatė tėtį, kuris paklausęs, kur buvusi ir jai nespėjus nieko paaiškinti, kumščiu kelis kartus sudavė jai į veidą ir į pilvą;

nukentėjusiosios I. Š. atstovės Ž. Š. parodymais, jog grįžusi dukra sakė, kad tėvas ją pagavo ir trenkė. Kadangi netrukus atvažiavo policija, daugiau nieko nespėjusi sužinoti. Kitą dieną dukrai grįžus ant jos kaklo matėsi dvi mėlynės;

liudytojos J. Ž. parodymais, jog 2014 m. lapkričio 7 d. apie 17.15 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo mergaitės riksmą. Išbėgusi į laiptinę prie lifto pamatė nepažįstamą vyriškį, kuris mušė, kaip jai pasirodė, moterį. Vyras rankos kumščiu apie tris–keturis kartus jai sudavė į veidą, pilvą. Jai pradėjus šaukti, vyriškis atsisuko ir ji pamatė, kad ten mergaitė. Mergaitė pribėgo prie jos ir pasislėpė jai už nugaros, bet vyriškis ją už striukės rankovės išsitempė į lauką ir prie namo kampo dar kartą kumščiu trenkė į pilvą. Jai bandant mergaitę atitraukti nuo vyriškio, šis ją nustūmė ir ji negalėjo mergaitės apginti. Po to vyriškis mergaitę nusivedė į (duomenys neskelbtini), namo antrą laiptinę. Sodų g. 11 namo laiptinėje buvusi mergaitės draugė davė savo mobiliojo ryšio telefoną ir ji paskambino į policiją;

2014-11-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK Nr.0114000723326, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnus Sodų g. prie 11 namo pasitiko įvykio liudininkė J. Ž., kuri patvirtino, jog prieš mažametę buvo panaudotas smurtas. Taip pat nurodoma, kad buvo nuvykta į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur rasta I. Š. Ant jos veido smurto žymių nesimatė, tačiau mergaitė buvo susijaudinusi, sutrikusi ir verkė (5–6 b. l.);

2014-11-07 17:48:46 alkotesterio „lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18783 asmens blaivumo testu Nr.5580, kuriame užfiksuotas A. J. girtumo tikrinimo rezultatas 1,66 ‰ (7 b. l.).

2014-11-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Sodų g. 11 namo, Mažeikiuose, laiptinės pirmas aukštas (9–11 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu – nukentėjusiosios I. Š., jos atstovės Ž. Š. parodymais bei juos patvirtinančiais liudytojos J. Ž. parodymais, tarnybiniu pranešimu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. J. ne mažiau tris kartus kumščiu suduodamas mažametei I. Š. į veidą ir į pilvą sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino ne visas pranešime apie įtarimą suformuluotas jam inkriminuoto nusikaltimo esmines aplinkybes, t. y. jis pripažino sugyventinės dukrai sudavęs delnu per sėdmenis ir purtęs, t. y. pripažino kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – smurtą mažametės dukters atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu.

Atsižvelgiant į paminėtas bylos aplinkybes ir į susiformavusią teismų praktiką, kaltinamojo A. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – yra teistas už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, dirba.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino, kritiškai vertino savo elgesį, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, jog nukentėjusiosios atstovės nuomone nereikia kaltinamojo bausti laisvės atėmimo bausme, nes tai neigiamai įtakotų jos ir dukters gyvenimą, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vienintelę BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos vykdymą atidedant, nes aptarti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo A. J. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kelis įpareigojimus, ribojančius kaltinamojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Kaltinamasis smurtavo prieš savo artimąjį – sugyventinės mažametį vaiką, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, jam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 54, 55 ir 75 straipsniai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę A. J. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. (31–32 b. l.), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas sudaro 80 litų (23,17 EUR) dydžio advokato užmokestis). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šeimoje vienintelis dirba, darbą pradėjo neseniai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą bausmę A. J. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d., vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Išaiškinti A. J., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Netenkinti prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė