- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- I2-1485-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01661-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ atstovams Ž. P., advokatui R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ pareiškimą dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ (toliau – ir UAB „Petro medis“, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, 10260,30 Eur turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-866-674/2020 Šiaulių apylinkės teismas nusprendė priteisti iš UAB „Petro medis“ D. V. naudai 9 441,00 Eur nuostolių, 819,30 Eur būsimų nuostolių susijusių su miško atsodinimu, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 10260,30 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 881,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, UAB „Petro medis“ siekdamas atlikti plyną ir atvejinį kirtimą, turėjo būti itin atidus ir rūpestingas, dėti maksimalias pastangas, kad nenukentėtų gretimų žemės sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai. Taip pat teismas nurodė, kad UAB „Petro medis“ pirkdamas sklypą 2018 m. pasitikėjo 1998 m. darytu žemės sklypo preliminariu planu ir žmogaus parodytomis ribomis, be to ir iki šios dienos dar neatlikęs geodezinių matavimų. 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. E2A-420-569/2020 Šiaulių apygardos teismas nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymais nustatyta, kad D. V. priklausančioje miško valdoje iškirsti medžiai, kuriuos iškirto UAB „Petro medis“. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Petro medis“, pirkdamas sklypą 2018 m. pasitikėjo 1998 m. darytu žemės sklypo preliminariu planu ir žmogaus parodytomis ribomis, be to ir iki šios dienos dar neatlikęs geodezinių matavimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepaisant valstybės tarnautojų veiksmų, prieš pradėdamas organizuoti miško kirtimo darbus, t. y. dar prieš leidimo kirsti mišką gavimą, UAB „Petro medis“ privalėjo įsitikinti, kad jis nepažeis gretimų miško sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų.
UAB „Petro medis“ yra miško paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. UAB „Petro medis“ priklausančio žemės sklypo planas 2007 m. vasario 1 d. buvo pažymėtas kadastro žemėlapyje, ką patvirtina plane esantis VĮ Registrų centro spaudas. 2007 m. vasario 1 d. pažymėtas kadastro žemėlapyje žemės sklypo planas parengtas pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 8 priede numatytą formą. Metodikoje toks planas nelaikomas preliminariu, jo galiojimo terminas neribojamas. Remiantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799,9 p. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų administracijos pagal bendruosius arba individualius miškotvarkos projektus gali išduoti leidimus kirsti mišką; nesant bendrojo arba individualaus miškotvarkos projekto, pagrindiniai ir atkuriamieji kirtimai privačiose valdose draudžiami. T. y. leidimą kirsti mišką UAB „Petro medis“ galėjo gauti tik esant paruoštam miškotvarkos projektui. UAB „Petro medis“ užsakė miškotvarkos projektą, kurį parengė miškotvarkos specialistas A. B.. Miškotvarkos projektas buvo parengtas remiantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406. Taisyklių 1 p. numatyta, kad vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusias galios. Sutinkamai su Taisyklių 27, 27.1, 27.2 punktais Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai; tvirtina ir registruoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinė miškų tarnyba. T. y. UAB „Petro medis“ priklausančio žemės sklypo ribas vietoje apžiūrėjo miškotvarkos specialistas, o šių ribų teisingumą tikrino ir įregistravo Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai. Jei žemės sklypo ribos, jų ženklinimas vietoje būtų neatitikusios Nekilnojamojo turto registro ir Miškų valstybės kadastro duomenų, UAB „Petro medis“ užsakytas miškotvarkos projektas nebūtų patvirtintas ir leidimas kirsti mišką nebūtų išduotas. Be to, Taisyklių 3.2 punkte pateiktas „aiškios ribinės linijos“ apibrėžimas – tai miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1-1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai, pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad vidinės miškotvarkos projektai privačioms miško valdoms ar jų grupėms rengiami, kai šių valdų nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o miško valdos vietoje pažymėtos aiškiomis ribinėmis linijomis. T. y. miškotvarkos projektas galėjo būti parengtas tik esant aiškioms ribinėms linijoms bei žemės sklypo riboms. Aiškių ribinių linijų ir žemės sklypų ribų faktą konstatavo ne tik UAB „Petro medis“ pagal sutartį paslaugas teikęs miškotvarkos specialistas A. B., bet ir Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 12 p. numatyta, kad atribotų ir apmatuotų biržių kampai pažymimi gairėmis arba stulpeliais, arba dažais, arba ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis. UAB „Petro medis“ pasirinko kirstinus medžius ne savo nuožiūra, bet vadovavosi aukščiau nurodytu biržės ženklinimu. Taisyklių 28 p. numatyta, kad paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją gali miško savininkai ir jų artimieji giminaičiai, jei jie turi aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba turi būti baigę specialius miško savininkų mokymo kursus, taip pat valstybiniai miškų pareigūnai ir miškininkai specialistai, turintys aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės krypties išsilavinimą. Biržę pažymėjo miškininkas specialistas, o atitikimą miškotvarkos projektui ir žemės sklypo riboms patikrino Valstybinės miškų tarnybos valstybinis miškų pareigūnas. UAB „Petro medis“ veiksmai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Valstybinei miškų tarnybai suderinus miškotvarkos projektą ir UAB „Petro medis“ gavus leidimą kirsti mišką, UAB „Petro medis“ pagrįstai galėjo manyti, kad jo veiksmai yra visiškai teisėti, o kirtimas atliekamas UAB „Petro medis“ priklausančio žemės sklypo ribose. Leidimu kirsti mišką, miškotvarkos projektu, biržės atrėžimu, leidimo kirsti mišką gavimu ir miško kirtimu, UAB „Petro medis“ įvykdė visus norminių teisės aktų (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių normų) reikalavimus ir sąlygas, bei iškirto atrėžtą biržę valstybinių miškų pareigūnų patvirtintoje vietoje. Norminių teisės aktų ir valstybinių miškų pareigūnų nurodymų vykdymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „Petro medis“ veiksmai buvo teisėti. Kirtimo metu 2018 m. kovo 6 d. UAB „Petro medis“ vadovavosi teisėtai remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos parengtu ir patvirtintu žemės sklypo planu, 2007 m. vasario 1 d. pažymėtu kadastro žemėlapyje. Kirtimo metu kitokio plano neturėjo ir pati D. V., kadangi D. V. iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai buvo įregistruoti tik 2019 m. kovo 8 d. Žemės sklypo ribos rengiant miškotvarkos projektą ir atrėžiant biržę buvo nustatytos ne tik remiantis galiojančiu žemės sklypo planu, bet ir riboženkliais, kaupais, ribinėmis linijomis, o sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 21 str. 2 d. atliekant tikslesnius matavimus žemės sklypo ribos nekeičiamos ir vadovaujamasi žemės sklypo riboženkliais.
UAB „Petro medis“ negalėjo pateikti arba nepateikti duomenų, parodyti arba neparodyti žemės sklypo ribų miškotvarkos specialistui, Valstybinės miškų tarnybos valstybiniams miškų pareigūnams, kurie patys apžiūrėjo žemės sklypą vietoje, patys vertino ir konstatavo žemės sklypo ribų akivaizdumą. Minėti valstybiniai miškų pareigūnai vadovavosi ne UAB „Petro medis“ nurodymais, bet Valstybinės miškų tarnybos vidiniais teisės aktais ir vadovo nurodymais. Atitinkamai, nėra jokių duomenų apie UAB „Petro medis“ veiksmų neteisėtumą vykdant Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo normas.
UAB „Petro medis“ 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą įvykdė ir patyrė 10260,30 eurų žalą. 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad miško paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo neaiškios, todėl vidinės miškotvarkos projektas miško valdai, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto autorius A. B., suderintas 2018-02-20, patvirtintas Valstybinėje miškų tarnyboje 2018-02-21, reg. Nr. 59958), negalėjo būti įregistruotas, nes neatitiko reikalavimų. Taip pat esant neaiškioms miško paskirties žemės sklypo riboms negalėjo būti išduotas 2018 m. kovo 2 d. leidimas kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, kadangi pažeidė aukščiau nurodytas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo normas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad UAB ,,Petro medis“ nuosavybės teise nuo 2018-02-08 (2018-02-07 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. NM-757) priklauso 6,9700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vidinės miškotvarkos projektas ginčo sklypui patvirtintas 2018-02-21 Nr. 59958. Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui UAB ,,Petro medis“ išduotas 2018-03-02, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė Valstybinės miškų tarnybos vyriausias specialistas I. J.. Vidinės miškotvarkos projektas patvirtintas ir leidimas kirsti išduotas vadovaujantis preliminariu žemės sklypo planu. D. V. priklausančioje miško valdoje buvo iškirsti medžiai, kuriuos iškirto gretimo sklypo savininkė UAB „Petro medis”, iškirsta 14 vnt. žalių medžių (likvidinis tūris 38,859 m³), iš kurių 13 vnt. ąžuolų (38,422 m³), 1 vnt. liepų (0,437 m³), iškirsta 46 vnt. žalių medžių (likvidinis tūris 7,944 m³), iš kurių 21 vnt. beržų (3,124 m³), 23 vnt. eglių (3,878 m³), 2 vnt. drebulių (0,942 m³), iškirsta 69 vnt. žalių medžių (likvidinis tūris yra 56,829 m³): 15 vnt. beržų (3,977 m³), 3 L vnt. eglių (20,579 m³), 18 vnt. drebulių ( 25,01 m³), 3 vnt. ąžuolų 6,639; 2 vnt. juodalksnių (0,624 m³). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė iš UAB „Petro medis“ D. V. naudai: 9 441,00 Eur nuostolių; 819,30 Eur būsimų nuostolių, susijusių su miško atsodinimu; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 10260,30 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 881,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Petro medis“, ieškovei D. V. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Vidinės miškotvarkos projekto rengimo taisyklių 3.2. punktą aiški ribinė linija –miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai, pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu 1P-209 ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Už teisingų miško sklypo ribų parodymą ir Vidinės miškotvarkos projekto teisingumą at-sako miško sklypo savininkas. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, civilinės bylos Nr. e2-866-674/2020) UAB „Petro medis“ atstovas M. P. ir Vidinės miškotvarkos projektą rengęs A. B. patvirtino, kad rengiant Vidinės miškotvarkos projektą nebuvo pakviesti gretimų miško sklypų savininkai, nebuvo apžiūrėtos ir nustatytos ribos. Pareiškėjas, kaip savo srities profesionalas, matydamas, kad tam tikrose žemės sklypų vietose ribos neaiškios ir suprasdamas, kokias pasekmes gali sukelti pagal netinkamas sklypo ribas sudarytas Vidinės miškotvarkos projektas, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, parengė Vidinės miškotvarkos projektą nesant aiškių miško valdos ribinių linijų. Pirkdamas ginčo sklypą 2018 m. pasitikėjo 1998 m. darytu žemės sklypo preliminariu planu ir žmogaus parodytomis ribomis, be to ir iki šios dienos dar neatlikęs geodezinių matavimų. UAB „Petro medis“ priklausantis sklypas buvo suformuotas ir valdomas atliekant preliminarius matavimus, kas tikėtina ir lėmė Vidinės miškotvarkos projekto, o kartu ir pareiškėjo atlikto kirtimo netikslumus. Tarnybos įsitikinimu nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi nenurodė kokį konkrečiai neteisėtą veiksmą ar teisės akto pažeidimą atsakovė yra padariusi.
Tarnybos vertinimu, prieš pradėdama organizuoti miško kirtimo darbus, t. y. dar prieš leidimo kirsti mišką gavimą, pareiškėja privalėjo įsitikinti, kad ji nepažeis gretimų miško sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Tačiau Pareiškėja medžius kirto neįsitikinusi sklypo ribų tikslumu ir nesi-imdama veiksmų joms išsiaiškinti. Šioje detaliai reglamentuotoje Vidinės miškotvarkos projektų derinimo ir tvirtinimo, leidimų kirsti mišką išdavimų procedūroje Tarnyba negalėjo atlikti veiksmus ar įtakoti procesus, išskyrus savo teises ir pareigas, numatytas ankščiau išvardintuose teisės norminiuose aktuose. Tarnybai pasisakius, kad šiuo atveju neegzistuoja neteisėti atsakovės veiksmai yra labai sunku spręsti ir dėl priežastinio ryšio, tačiau vis dėlto, būtina atkreipti dėmesį, kad atsakovės civilinė atsakomybė galima tik įrodžius kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus, susijusius su miško kirtimu atliko Tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Petro medis“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos UAB „Petro medis“ reikalavimo priteisti 10260,30 Eur turtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos.
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Petro medis“ nuosavybės teise nuo 2018 m. vasario 8 d. (2018-02-07 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. NM-757) priklauso 6,9700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vidinės miškotvarkos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sklypui patvirtintas 2018 m. vasario 21 d. Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui UAB ,,Petro medis“ išduotas 2018 m. kovo 2 d., serijos (duomenys neskelbtini), išdavė Valstybinės miškų tarnybos vyriausias specialistas. Vidinės miškotvarkos projektas patvirtintas ir leidimas kirsti išduotas vadovaujantis preliminariu žemės sklypo planu.
Gretimame sklype, D. V. priklausančioje miško valdoje buvo iškirsti medžiai, kuriuos iškirto UAB „Petro medis”: iškirsta 14 vnt. žalių medžių (likvidinis tūris 38,859 m³), iš kurių 13 vnt. ąžuolų (38,422 m³), 1 vnt. liepų (0,437 m³), iškirsta 46 vnt. žalių medžių (likvidinis tūris 7,944 m³), iš kurių 21 vnt. beržų (3,124 m³), 23 vnt. eglių (3,878 m³), 2 vnt. drebulių (0,942 m³), iškirsta 69 vnt. žalių medžių (likvidinis tūris yra 56,829 m³): 15 vnt. beržų (3,977 m3), 18 vnt. drebulių ( 25,01 m³), 3 vnt. ąžuolų 6,639; 2 vnt. juodalksnių (0,624 m³). Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, kad UAB „Petro medis“ dėl savo neatsargių veiksmų gretimame sklype iškirto 129 medžius ir 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš UAB „Petro medis“ D. V. naudai: 9 441,00 Eur nuostolių; 819,30 Eur būsimų nuostolių, susijusių su miško atsodinimu; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 10 260,30 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 881,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Petro medis“, ieškovei 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėja, prašydama priteisti turinę žalą šioje byloje, nurodo, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai; tvirtina ir registruoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinė miškų tarnyba. UAB „Petro medis“ priklausančio žemės sklypo ribas vietoje apžiūrėjo miškotvarkos specialistas, o šių ribų teisingumą tikrino ir įregistravo Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai. Leidimai kirsti mišką išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, privačių miškų savininkams išduodami Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikus Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. Dl-577, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 12 p. numatyta, kad atribotų ir apmatuotų biržių kampai pažymimi gairėmis arba stulpeliais, arba dažais, arba ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis, tai reiškia, kad UAB „Petro medis“ pasirinko kirstinus medžius ne savo nuožiūra, bet vadovavosi aukščiau nurodytu biržės ženklinimu – biržę pažymėjo miškininkas specialistas, o atitikimą miškotvarkos projektui ir žemės sklypo riboms patikrino Valstybinės miškų tarnybos valstybinis miškų pareigūnas. Atsižvelgiant į tai UAB „Petro medis“ pagrįstai galėjo manyti, kad jo veiksmai yra visiškai teisėti, o kirtimas atliekamas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribose. UAB „Petro medis“ įvykdė visus norminių teisės aktų (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių normų ) reikalavimus ir sąlygas bei iškirto atrėžtą biržę valstybinių miškų pareigūnų patvirtintoje vietoje. Norminių teisės aktų ir valstybinių miškų pareigūnų nurodymų vykdymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „Petro medis“ veiksmai buvo teisėti. Pareiškėja teigia, kad 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad miško paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo neaiškios, todėl vidinės miškotvarkos projektas miško valdai, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto autorius A. B., suderintas 2018-02-20, patvirtintas Valstybinėje miškų tarnyboje 2018-02- 21, reg. Nr. 59958), negalėjo būti įregistruotas, nes neatitiko reikalavimų. Taip pat esant neaiškioms miško paskirties žemės sklypo riboms negalėjo būti išduotas 2018-03-02 leidimas kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos šios aplinkės patvirtina, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, kadangi pažeidė aukščiau nurodytas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo normas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nenustačius bent vienos iš aukščiau minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-284-822/2017). Atsižvelgiant į minimą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti – t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).
Taigi, nagrinėjamu atveju, visų pirma, yra būtina nustatyti, ar Valstybinė miškų tarnyba konkrečioje situacijoje atliko neteisėtus veiksmus, bei nustatyti kitas Tarnybos civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (priežastinį ryšį bei patirtą žalą).
Miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintos Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusias galios. Vidinės miškotvarkos projekto rengėjas (toliau – Rengėjas) – fizinis asmuo, turintis miškininkystės išsilavinimą ir pateikęs dokumentus apie įgytą išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka, arba juridinis asmuo, valstybės narės kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jų padaliniai, jeigu jų darbuotojas arba savininkas turi miškininkystės išsilavinimą ir yra pateikęs dokumentus apie įgytą išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo užsakymu vidinės miškotvarkos projektą parengė A. B.. Rengėjas supažindina užsakovą su naujausios valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, galiojančiomis miškų tvarkymo schemomis, šiomis taisyklėmis, išklauso užsakovo pageidavimų. Jei po valstybinės miškų inventorizacijos atlikimo nebuvo vykdomi pagrindiniai miško kirtimai ar miškų nesudarkė stichiniai veiksniai, šie duomenys gali būti naudojami vidinės miškotvarkos projekto rengimui. Kitais atvejais arba užsakovo pageidavimu Rengėjas atlieka naują miškų inventorizaciją privačios miško valdos ribose. Atlikus miškų inventorizaciją ir surinkus naujos informacijos apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes, šie duomenys turi būti pateikti į Saugomų rūšių informacinę sistemą. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai, tvirtina ir registruoja Kadastre Valstybinė miškų tarnyba. Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Apie priimtą sprendimą rengėjas informuojamas interneto svetainėje arba rengėjo pageidavimu raštu. Pateikti tvirtinti vidinės miškotvarkos projektai atrenkami patikrai vietoje vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtinta rizikos vertinimo metodika. Atrinktų tikrinti vietoje vidinės miškotvarkos projektų sklypinė miškų inventorizacija tikrinama vadovaujantis Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-499 „Dėl Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, tvirtinama Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu. Apie priimtą sprendimą atlikti sklypinės miškų inventorizacijos tikrinimą skelbiama Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje.
Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, prieš patvirtinant pareiškėjos vidinės miškotvarkos projektą buvo atliekama patikra vietoje, t. y. atsakovo darbuotojai apžiūrėjo pareiškėjos sklypą, vietoje patikrino miškotvarkos projektą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, tikrinant miškotvarkos projektą miškų tarnybos specialistai vertina suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumą, jų atitiktį ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, informaciją apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, šių rūšių apsaugos reikalavimai ir pateiktos saugomų teritorijų direkcijos ar institucijos atsakingos už kultūros paveldo apsaugą išvados. Jokie teisės aktai neįpareigoja Valstybinės miškų tarnybos tikrinti privataus sklypo ribų, už teisingai parodytas, sužymėtas sklypo ribas yra atsakingas sklypo savininkas. Būtent asmuo, rengiantis miškotvarkos projektą, patikrina sklypo ribas.
Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjos atstovas, miškotvarkos projektas buvo rengiamas remiantis preliminariu žemės sklypo planu, buvo vadovaujamasi seniai pažymėtomis ribomis. Liudytojas A. B. taip pat nurodė, kad jis vizualiai, niekuo nematuodamas, įvertino sklypo ribas, nustatė, kad jos atitinka preliminarų sklypo planą. Nurodė, kad iš vienos sklypo pusės riba buvo aiški, ten eina kelias. Kitoje pusėje, kur upelis, tiksliai negalėjo apžiūrėti, nurodė, kad buvo lyg apsemta, upelis išsiliejęs.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pažymėtina, kad jau Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-866-674/2020) buvo konstatuota, kad būtent „UAB „Petro medis“ buvo naujas savininkas, todėl jis nusistovėjusių, ilgai trunkančių žinių apie savo žemės sklypo ribas neturėjo, tikėjo nenustatyto asmens parodytomis ribomis ir 1998 m. sudalytu preliminariu planeliu, kas neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartų. Be to, atsakovas UAB „Petro medis“ yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai.“ Taip pat minėtame sprendime nustatyta, kad atlikus geodezinius matavimus ir nustačius, kad buvo iškirsti medžiai iš kitų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nei UAB „Petro medis“ išduotas leidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad šioje byloje neįrodyti neteisėti Valstybinės miškų tarnybos veiksmai (ar neveikimas). Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokį teisės aktą, įstatymo reikalavimą pažeidė atsakovas. Pareiškėjas tik įvardino, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio taisyklę elgtis rūpestingai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiu aukščiau minėtu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad būtent UAB „Petro medis“, iškirtęs ne savo sklype augusius medžius, elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai. Kaip konstatavo Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje, nagrinėdamas UAB „Petro medis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje, prieš pradėdamas organizuoti miško kirtimo darbus, t. y. dar prieš leidimo kirsti mišką gavimą, UAB „Petro medis“ privalėjo įsitikinti, kad jis nepažeis gretimų miško sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, jog pareiškėja yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Tačiau UAB „Petro medis“ medžius kirto neįsitikinęs sklypo ribų tikslumu ir nesiimdamas veiksmų joms išsiaiškinti. Už teisingų miško sklypo ribų parodymą ir miškotvarkos projekto teisingumą atsako miško sklypo savininkas.
Papildomai teismas pažymi, kad būtent pareiškėja turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė ir jos prašomos priteisti žalos dydžio. Pareiškėja prašė priteisti 10260,30 Eur turtinės žalos, būtent tiek, kiek iš jos priteista gretimo sklypo savininkei už iškirstus medžius. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip ūkio subjektas, realizavo iškirstus medžius ir iš to gavo atitinkamas pajamas, vertintina, kad toks pareiškėjos nurodomas žalos dydis yra nepagrįstas.
Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėja patyrė jos nurodomą turtinę žalą, todėl pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.