Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-2378-905/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
e2-2378-905/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30724-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
L. K.
Kategorijos
Bylos Nr. e2-2378-905/2020Proceso Nr. 2-68-3-30724-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,teismo posėdžio sekretorė Arūnė Bernatonytė,šalims nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei L. K. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 182,27 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, žala atsirado dėl atsakovės, vairavusios automobilį Mercedes Benz, kaltės 2018 m. spalio 16 d. eismo įvykio metu apgadinus automobilį Volvo S60. Ieškovas atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio, išmokėdamas 182,27 Eur, ir taip įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę, kuri pasišalino iš įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė, kad ji suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir, žinodama apie pareigą sustoti bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba iškviesti policiją, sąmoningai šios pareigos nevykdė. Atsakovė pažymėjo, kad ji neturėjo jokio objektyvaus motyvo šalintis iš įvykio vietos ir (ar) kažkaip mėginti jį nuslėpti.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (el. b. p. 32). 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovas gavo transporto priemonės Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo prašymą išmokėti draudimo išmoką. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog transporto priemonė buvo apgadinta atsakovės 2018 m. spalio 16 d. apie 16 val., kai ji važiuodama atbula eiga kliudė transporto priemonę Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sulaužė priekines groteles (p. 23-24). Iš policijos komisariato 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, matyti, jog 2018 m. spalio 16 d. apie 16 val. 12 min. Vilniuje, Arklių g. 18C, atsakovė, vairuodama automobilį Mercedez Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula eiga, kliudė stovintį automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (p. 30-31). Nutarime taip pat nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė žinojo apie dėl jos kaltės įvykusį eismo įvykį, dėl kurio buvo atsiradusi prievolė sustoti, pildyti eismo įvykio deklaraciją ar apie eismo įvykį pranešti policijai. Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui 182,27 Eur.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebūtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-650-686/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybė nenustatyta administracinio teisės nusižengimo byloje, ši aplinkybė nėra preziumuojama, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad būtent ieškovui tenka įrodinėjimo našta įrodyti šiuos atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Vykdydamas šią procesinę pareigą, ieškovas apeliavo į tai, kad atsakovė eismo įvykio metu važiavo atbuline eiga, t. y. „atliko pavojingą manevrą, kurio metu turėjo būti itin atidi ir atsargi, privalėjo vertinti jos vairuojamo automobilio judėjimo kryptyje esančias kliūtis, <...> atlikusi manevrą, atsakovė privalėjo įsitikinti, kad toliau važiuoti yra saugu“ (p. 54). Vertindamas šiuos ir su jais susijusius ieškovo argumentus, teismas atkreipia dėmesį į nedidelį, netgi ne iš karto pastebimą eismo įvykio metu padarytų automobilio Volvo S60 apgadinimų mastą-pobūdį, t. y. įskeltas-įlaužtas priekines groteles (p. 28, 29). Toks vizualiai vos pastebimas apgadinimų mastas-pobūdis neleidžia teigti, kad atsakovė net ir šviesiu paros metu (t. y. esant geram matomumui) galėjo ir turėjo pastebėti-suvokti (be kita ko, išgirsti) įvykusį automobilių kontaktą. Tokių aplinkybių (kad atsakovė pastebėjo (ar bent galėjo ir turėjo pastebėti) automobilių kontaktą) neįrodinėjo ir ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo nurodomi argumentai šiame kontekste yra abstraktaus-apibendrinto pobūdžio ir todėl nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. būtent suvokimo, kad įvyko eismo įvykis (automobilių kontaktas) ir kad dėl to atsirado pareiga sustoti bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba iškviesti policiją. Dėl nurodytų konkrečių ieškovo argumentų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktai neįtvirtina vairuotojo pareigos po kiekvieno manevro pavažiavus atgaline eiga sustoti, išlipti ir įsitikinti, jog neįvyko eismo įvykis. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kuriais (neįrodžius atsakovės suvokimo-sužinojimo apie eismo įvykį) apeliuojama į atsakovės nepakankamą atidumą-atsargumą atliekant, anot ieškovo, „pavojingą manevrą“. Taip, viena vertus, nagrinėjami ieškovo argumentai patvirtina atsakovės nepakankamą atidumą-atsargumą važiuojant atgaline eiga (nes eismo įvykis vis dėlto įvyko), tačiau šioje byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės ne už automobilio apgadinimą, kaip tokį, bet už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad ieškovo nurodomi argumentai, kuriais apeliuojama į atsakovės atidumą vairuojant (o ne į suvokimą-sužinojimą apie eismo įvykio faktą), neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakomybės už pasišalinimą iš įvykio vietos. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų pagrindų leidžiančių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti reikalavimą į atsakingą už žalos padarymą asmenį, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl netenkinamas jos prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo. Valstybei iš ieškovo priteisiama 6,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo išvada

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 6,92 Eur (šešis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius