Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-3097-553/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-03-16
Bylos Nr.: 2-3097-553/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: E. A.
Trečiasis asmuo: R. V., M. V., A. U., G. A., UAB „Mibarsas“, UAB „Armovila“
Advokatai: Remigijus Rinkevičius, Viktoras Onačkas

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
40.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Nuorašas: Civilines bylos Nr. 2-3097-553/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 40.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teiseja Aldona Tilindiene,sekretoriaujant Virginijai Kostenko,ieškovui A. M.,ieškovo atstovui advokatui Remigijui Rinkeviciui,atsakovui E. A.,atsakovo atstovui advokatui Viktorui Onacko,tretiesiems asmenims R. V., M. V., A. U.,treciojo asmens A. U. atstovui advokatui A. Š.,

viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo A. M. ieškini atsakovui E. A., tretieji asmenys R. V., M. V., A. U., G. A., UAB „Mibarsas“ ir UAB „Armovila“, del skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu praše teismo priteisti iš atsakovo E. A. 364 174,69 Lt, penkiu procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurode, kad 2004-11-08 jis kartu su treciaisiais asmenimis iš vienos puses – M.V., R.V. ir A. U. (šalis „B") bei E. A. (šalis „A") iš kitos puses, sudare susitarima (toliau - Susitarimas), kurio esme buvo „bendrai veikti vystant nekilnojamojo turto projekta žemes sklype Buivydiškia k.v. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)". 2004-11-08 d. susitarimo šalys ketino kooperuojant savo lešas, žinias ir pinigus igyti nurodyta žemes sklypa (sudaryti prielaidas jo igijimui) bei sukurus pridetine verte, gauta pelno dali pasidalinti pagal atitinkama proporcija. Susitarimu buvo numatyta, jog šaliu gautas pelnas bus dalinamas sekanciomis proporcijomis - 70 proc. šaliai A (t.y. E. A. - atsakovui) ir 30 proc. - šaliai B (t.y. ieškovui A. M. bei tretiesiems asmenims M. V., R. V. ir A. U.). Kadangi kiekviena Susitarimo šalis operavo skirtingais resursais (žiniomis, dalykinemis pažintimis, reputacija, kontaktais ir t.t.), dar iki jo pasirašymo buvo sutarta, jog ieškovo asmeniniu ryšiu deka pažistami bei pritraukti žemes sklypo, esancio Buivydiškiu k.v., Vilniaus rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai sutiks ir pasirašys su atsakovu E. A. preliminariaja bei pagrindine pirkimo pardavimo sutartis, deka kurio butu kryptingai bei planingai sudarytos prielaidos susitarimo igyvendinimui.

Ieškovo teigimu, jo, kaip Susitarimo šalies isipareigojimu tinkamo vykdymo fakta irodo sekancios aplinkybes: 2004-08-17 dvi busimo 2004-11-08 d. susitarimo šalys - atsakovas E. A. ir tretysis asmuo M.V. su busimaisiais pardavejais – M. K., B. N., T. K., L.N. ir K.S. sudare preliminariaja sutarti, pagal kuria šalys susitare pagrindine pirkimo-pardavimo sutarti del 6,93 ha ploto žemes sklypo, esancio Vilniaus raj. Raišiu k., Buivydiškiu k.v., pirkimo-pardavimo sudaryti iki 2004-11-15. Ivykus šiai 2004-08-17 d. sutarciai, ieškovas A. M., atsakovas E. A. bei suinteresuoti asmenys M. V., R.V. ir A. U. itvirtino tarpusavio santykius lakonišku 2004-11-08 susitarimu.

2004-11-15 diena atsakovas E. A., jau be treciojo suinteresuoto asmens M.V., kuris dalyvavo preliminariosios sutarties pasirašyme, su nekilnojamojo daikto - žemes sklypo, esancio Buivydiškiu k.v., Raišiu kaime, Vilniaus rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - pardavejais M.K. B. N., T.K., L. N. ir K. S., Vilniaus rajono 1-ajame notaru biure sudare pagrindine pirkimo-pardavimo sutarti, pagal kuria E. A. igijo nuosavybes teises i nurodyta žemes sklypa. Ieškovo nuomone, akivaizdu, jog tarp šaliu buvo susikloste jungtines veiklos požymius turintys tarpusavio santykiai, kuriu pasekoje, padidinus igyto daikto verte, gautas pelnas turejo buti dalinamas pagal sutartas proporcijas. Ieškovas nurodo, kad prieš 2004-08-17 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyma, Susitarimo šalys jau senai veike kartu bei planavo ateityje iš šitu veiksmu gauti visapuse nauda. Tuo tikslu, dar iki 2004-11-08 susitarimu užfiksuojant šaliu tarpusavio isipareigojimus, A. M., kartu su tuometiniu UAB „Armovila" akcininku, faktiniu vadovu ir direktoriumi bei dabartiniu suinteresuotu asmeniu M. V., su UAB „Milbarsas" susitare del busimu projektavimo darbu atlikimo minetame žemes sklype. 2004-05-17 UAB „Armovila" (užsakovas) ir UAB „Milbarsas" (vykdytojas) pasiraše tarpusavio projektavimo darba sutarti Nr. 04-05-03, pagal kuria vykdytojas isipareigojo atlikti aptarto žemes sklypo priešprojektinius pasiulymus detaliajam planui rengti, išeities duomenu projektavimui surinkima ir detaluji plana". Darbams pradeti UAB „Armovila" sumokejo UAB „Milbarsas" 10 000 Lt dydžio avansa. Nors ši sutartis, del sunkiai prognozuojamu Vilniaus rajono savivaldybes administracijos valdininku veiksmu bei po 2004-11-15 atsakovo sudaryto sandorio iš esmes pasikeitusio jo elgesio ir noru nebuvo ivykdyta iki galo, taciau, ieškovo manymu, tai patvirtina šaliu atliktus darbus, valia ir siekius, itvirtintus 2004-11-08 Susitarimu. Ieškovas nurodo, kad 2004-11-15 d pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovui igijus žemes sklypa ir sudarius visas prielaidas jo tolesniam vystymui, jis staiga iš esmes eme elgtis visai priešingai nei prieš tai su juo buvo tartasi - faktiškai nušalino ieškova A. M. bei treciuosius asmenis M.V. ir R.V. nuo tolesnio projekto vystymo bei pletojimo, paslapcia pradejo veikti su kitu treciuoju asmeniu - A. U..

Nors pastarieji atsakovo ir treciojo asmens A. U. santykiai išsivyste i baudžiamaja byla, pasibaigusia 2007-06-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, taciau butent joje užfiksuoti šaliu paaiškinimai bei surinkti rašytiniai irodymai, ieškovo vertinimu, patvirtina šio ieškinio pagrinda bei teisetuma. 2005-04-28 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas prieš penkerius menesius už 4 184 136 Lt isigyta sklypa perpardave AB „Viti" jau už 13 000 000 Lt, iš kuriu 8 400 000 Lt atsakovas gavo sudares žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, o likusia dali – 4 600000 Lt atsakovas turejo gauti veliau. Ieškovo nuomone, atsakovas gavo 4 215 864 Lt dydžio gryna pelna, kuris pagal 2004-11-08 Susitarima turejo buti padalintas pagal sutarta proporcija. Kadangi ieškovas su kitais Susitarimo dalyviais nebuvau sukonkretines savo gautos pelno proporcijos, jis vertina, kad atsakovui gavus 4 215 864 Lt pelna, ieškovui priklauso viena ketvirtoji dalis nuo 30 procenta pelno, t. y. 316 189,80 Lt. Atemus atsakovo iš tikruju patirtas išlaidas notarams, galutine ieškovo pretenzijos suma – (4 215 864-(21210,70+32657) / 100 * 30 / 4 = 312 149,72 Lt, nuo kurios jis yra pasiruošes savarankiškai susimoketi valstybei atitinkamus mokescius. Ieškovas atkreipe demesi i atsakovo ir treciojo asmens A. U. santykius - atsakovas 2005-05-12 visiškai svetimam asmeniui A. U. padovanojo 5.4900 ha ploto žemes sklypa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kartu su visais ant jo buvusiais pastatais - gyvenamuoju namu, viraline, ukio pastatu, kletimi, pirtimi bei kitais pastatais. Ieškovo nuomone, akivaizdu, jog tokiu dideles vertes dovanojimo sandoriu atsakovas paprasciausiai atsiskaite su viena iš 2004-11-08 Susitarimo šaliu, sumokedamas jai priklausytino pelno dali natura. Kadangi nuo sandorio, kuomet atsakovas gavo pelna, praejo daugiau kaip treji metai, ieškovas prašo penkiu procentu dydžio palukanu už naudojimasi jo pinigais – 52 024,97 Lt (t. 2, b. l. 15-19).

Šalies argumentai

A. E. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurode, kad ieškinys yra pagristas prasimanymais, prielaidomis, samoningai neteisingu faktiniu aplinkybiu traktavimu, bandant suklaidinti teisma ir pasiekti nepagristo ir neteiseto sprendimo. Atsakovas nurode, kad 2004 metu pavasari i ji kreipesi A. U. ir papasakojo, kad keli asmenys, ir jis tame tarpe, surado pirkimui žemes sklypa prie Vilniaus Raišiu kaime, kuriam jau rengiamas detalusis planas, siekiant pakeisti žemes sklypo paskirti iš žemes ukio i gyvenamuju namu statyba, tuo žymiai padidinant jo kaina. Kadangi tie asmenys neturejo pakankamai pinigu sumoketi visa kaina, del to pasiule atsakovui prisideti prie šio sandorio, sumokant dali kainos. Atsakovui buvo parodyta Projektavimo darbu sutartis Nr. 04-05-03, pagal kuria šiam žemes sklypui iki 2004-11-17 Vilniaus rajono savivaldybeje turejo buto patvirtintas detalusis sklypo planas. Pasak atsakovo, pasiulymas ji sudomino ir jis sutiko. 2004-08-17 jis ir M. V. sudare su busimais pardavejais preliminaria sutarti, kuria isipareigojo iki 2004-11-15 sudaryti pagrindine sutarti - nupirkti su M. V. lygiomis dalimis mineta žemes sklypa, sumokant bendra 4 1841 36 Lt kaina. Šio isipareigojimo užtikrinimui atsakovas asmeniškai sumokejo busimiems pardavejams 600 000 Lt avansa. M. V. dalyvavo preliminarioje sutartyje ir ketino tapti su atsakovu sklypo bendrasavininku, užtikrindamas kitu asmenu – R. V., A. U. ir paties ieškovo interesus. Preliminarioji sutartis numate, kad jeigu pirkejai atsisakys iki nurodyto termino sudaryti pagrindine sutarti, sumoketas avansas kaip netesybos lieka pardavejams. Nuo tada prasidejo visos problemos ir paaiškejo, kad nurodyti asmenys net visi kartu neturi tiek pinigu, kad galeta lygia dalimi su atsakovu sudaryti pagrindini sandori. Iškilo reali perspektyva, kad nesudarius pagrindines žemes sklypo pirkimo sutarties, pagal preliminariosios sutarties salyga atsakovas asmeniškai praras sumoketus 600 000 Lt, nes šia pinigu suma buvo užtikrines ne tik savo, bet ir M. V. prievole. Siekdamas gelbeti padeti atsakovas buvau priverstas skubiai ieškoti pinigu, kad vienas galetu sudaryti sutarti ir sumoketi visa kaina. Tam jis privalejo pasiskolinti likusia kainos dali – 3 584 136 Lt. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant i tai, kad planuotas uždarbis iš šios operacijos turejo atsirasti ne iš paprasto sklypo perpardavimo, o iš jo naudojimo paskirties pakeitimo per tam tikras proceduras, kas tikrai butu padidine jo verte, buvo sudarytas 2004-11-08 Susitarimas, kuriuo aiškiai atskiriami asmenys pagal savo atliekamas funkcijas, pasiekiama rezultata ir numatyta to pasiekto rezultato išdavoje gauto pelno pasidalinimo budas ir daliu dydis. 2004-11-15 atsakovas vienas savo vardu sudare pagrindine sutarti ir tapo sklypo savininku, tuo paciu vienas prisiimdamas ir visa rizika del šio sandorio, t.y. vienasmene atsakomybe prieš savo kreditorius ir rizika del susitarimo dalyviu netinkamo arba visiško nevykdymo savo isipareigojimu, o tuo paciu ir negautino pelno. Nerimas netrukus pasitvirtino. Suejus pagal mineta projektavimo darbu sutarti terminui pateikti patvirtinta detaluji plana, t.y. 2004-11-17 detalusis planas nebuvo pateiktas, paaiškinant tai Vilniaus rajono savivaldybes delsimu ji patvirtinti. Taciau atsakovas esa buvo patikintas, kad detalusis planas bus parengtas, o iki to laiko ir R. V. pateiks parengta ir patvirtinta specialuji plana del keliu ir komunikaciju. Laikas ejo, taciau jokiu rezultatu iš susitarimo dalyviu veiklos, vystant projekta, pateikiama nebuvo. Tada, 2005 metu pavasari A. U. papraše sumoketi jiems avansu dali pinigu pagal Susitarima, nurodydamas, kad jie neturi iš ko apmoketi atliktu projektavimo darbu. Atsakovo teigimu, per kelis kartus jis sumokejau 140 000 Lt. Po to atsakovas eme dometis bei gilintis i detaliojo planavimo proceduras ir suprato, kad projektavimo sutartis del detaliojo plano parengimo yra niekine, nes prieštarauja istatymams, reguliuojantiems teritorija planavima. Tuo metu galiojusio LR teritoriju planavimo istatymo pakeitimo istatymo 20 str. numate, kad detaliojo teritoriju planavimo organizatoriai yra tik savivaldybes administracijos direktorius arba valstybines žemes valdytojai. Savivaldybe galejo nustatyta tvarka ir salygomis sudaryti sutarti del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisu ir pareigu perdavimo žemes savininkui, valdytojui ar naudotojui. Nuo 2004-05-13 (dar prieš sudarant projektavimo sutarti isigaliojo Aplinkos ministro 2004-05-03 isakymu Nr.DI-239 patvirtintos ,,Detaliuju planu rengimo taisykles", kurios aiškiai reglamentavo detaliojo plano rengimo veiksmu eiliškuma. Žemes sklypo savininkas arba naudotojas turejo kreiptis i savivaldybes direktoriu del detaliojo planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu igijimo sutartimi, po to kreiptis i savivaldybes vyriausiaji architekta del planavimo salygu išdavimo, ju pagrindu sudaryti planavimo užduoti ir tik tada su plano rengeju sudaryti sutarti detaliojo planavimo darbams atlikti. Nei vienas iš šitu veiksmu atliktas nebuvo, nekalbant apie tai, kad nei viena iš projektavimo sutarties šaliu nebuvo planuojamo žemes sklypo savininke ar naudotoja. Minetu taisykliu 21 p. numate, kad detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti, rengiami tik pritarus savivaldybes tarybai, o 22 p. numate papildomai, kad keisti pagrindine žemes naudojimo paskirti, planuojant teritorijoje gyvenamuju nama kvartalus ar grupes, galima tik tais atvejais, kai tai numatyta rajono bendrajame plane, kurio Vilniaus rajonas neturi pasitvirtines iki šiol. Nupirkto žemes sklypo pagrindine naudojimo paskirtis buvo žemes ukio, kurioje negalima gyvenamuju nama kvartalu ar grupiu statyba . Šiam tikslui pasiekti reikejo pakeisti jos paskirti i gyvenamosios teritorijos, kas galejo buti pasiekta tik aukšciau išvardintu veiksmu seka, o ne sutarties sudarymu tarp privaciu asmenu, net nedalyvaujant žemes savininkui ir be savivaldybes pritarimo. Todel iškilo reali gresme, kad suejus atsakovo kredito sutarciu padengimo terminui jis netures pinigu ir išieškojimas bus nukreiptas i atsakovo šeimos turta. Tai esa priverte atsakova skubiai ieškoti žemes sklypo pirkejo. Susitarimo dalyviai apie tai žinojo ir atsakovas, paisydamas ju interesu bei lukesciu, sudare tokia žemes pirkimo-pardavimo sutarti, kuria viso sandorio kaina buvo padalinta i dali, tenkancia betarpiškai apmoketi žeme tokiu pavidalu, kokiu ji yra registruota, t.y. žemes ukio paskirties, ir i dali, kuri bus pirkejo primoketa, jam pateikus parduoto žemes sklypo detaluji plana. Atsakovas nurodo, kad tokiu budu jis sudare galimybe susitarimo dalyviams ivykdyti savo isipareigojimus ir gauti sandorio kainos dali už pateikta detaluji plana, t.y. uždirbti planuota pelna iš veiksmu, kuriuos jie buvo apsieme atlikti. Pagal 2005-04-28 d. sutarti su firma VITI visa sandorio kaina buvo 13 000000 Lt., iš kuriu 8 400 000 Lt - žemes kaina be detaliojo plano. Jeigu iki 2005-12-20 buta buves pateiktas detalusis planas, pirkejas buta privalejes primoketi dar 4600 000 Lt, t.y. tarp susitarimo dalyviu dalintina suma, atskaiciavus atsakovo sumoketus privalomus mokescius. Taciau nei atsakovas nei jo partneriai nustatytu terminu neivykde savo isipareigojimu. Atsakovas keleta kartu keite su firma VITI sutarti, pratesdamas detaliojo plano pateikimo termina, paskutinis iš kuriu buvo nustatytas iki 2007-01-01, taciau jis parengtas ir pavirtintas nebuvo. Todel firma VITI 2007 m. gegužes men. kreipesi i notare del pažymos apie galutini atsiskaityma išdavimo ir atsakovas privalejo patvirtinti, kad sandoris užbaigtas nepateikus detaliojo plano. Taigi ieškovas ir tretieji asmenys turejo 3,5 metu termina ivykdyti savo isipareigojimus, kurie salygotu ju reikalavimo teises atsiradima i minetu susitarimu aptarta atlyginima. Atsakovas nurode, kad jis neradau ieškinyje nei vieno irodymo, kad ieškovas butu atlikes tokius veiksmus, del kuriu padidejo žemes sklypo verte, bei nei vieno irodymo, kad atsakovas butu trukdes tai daryti. Atsakovo nuomone, jo gautas pelnas iš žemes pardavimo yra tik jam priklausantys pinigai, kuriais jis neprivalo dalintis su kitais susitarimo dalyviais. Tik atsakovas rizikavo savo turtu, imdamas paskola ir finansuodamas susitarima, kurio dali, t.y. žemes pirkimo apmokejima, ivykde tik atsakovas - Šalis A. Šalies B dalyviai neivykde ir net nepradejo vykdyti savo isipareigojimu, o galimai ir klaidino atsakova nuo pat pradžiu del galimumo pasiekti aptarta rezultata. Iki šios dienos mineto žemes sklypo paskirtis yra žemes ukio ir net firma VITI, budama senbuve statyba versle, to negali padaryti. Tai reiškia, kad atsakovas tik deka rinkos teigiamu pokyciu sandorio sudarymo metu, gavo didesne kaina, nei sumokejo. Taciau šis veiksnys nepriklause nei nuo atsakovo, nei nuo kitu susitarimo dalyviu valios ir veiksmu. Šiu dienu situacija akivaizdžiai rodo, kad jeigu atsakovas nebutu tuo metu žemes pardaves, šiandien už ja negautu nei puses sumoketos kainos arba iš viso negaletu jos parduoti. Paskolos padengimo ir palukanu mokejimas tektu tik atsakovui. Atsakovo nuomone, tuo atveju, jeigu ieškovo teise gauti atlygi butu pagrista tik paprastu tarpininkavimu, jis galetu pretenduoti tik i 207 579 Lt suma, nes privalu butu ivertinti visas patirtas išlaidas (t. 1, b. l. 113-117).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo R. V. ieškini palaike ir atsiliepime nurode, kad byloje esantis Susitarimas negincijamai irodo, kad penki asmenys, koordinuodami savo lešas, žinias ir pinigus, ketino sudaryti prielaidas nurodyto žemes sklypo igijimui ir vystymui, o sukurus bendrosios jungtines veiklos objektui pridetine verte, gauta pelna pasidalinti pagal sutartas proporcijas. Pasak treciojo asmens, jau iki 2004-11-08 kiekviena Susitarimo šalis operavo skirtingais resursais – žiniomis, pažintimis ir pan. Ieškovo A. M. asmeniniu ryšiu ir pažinciu deka buvo sutarta su žemes sklypo savininkais, jog jie sutiks ir pasirašys su E. A. preliminariaja bei pagrindine pirkimo-pardavimo sutarti. Nurode, kad esa Susitarimo šalys kartu veike daug anksciau, nei buvo raštu itvirtinti tarpusavio santykiai: M. V., vadovaudamas UAB „Armovila“, veikdamas kartu su ieškovu, R. V. bei A. U., dave nurodyma statybos direktoriui J. Pikeliui pasirašyti su UAB „Milbarsas“ projektavimo darbu sutarti Nr. 04-05-03,kurios pagrindu turejo buti atliekami ginco žemes sklypo priešprojektiniai pasiulymai detaliajam planui rengti, išeities duomenu projektavimui surinkimas ir detaliojo plano parengimas. Paminetos sutarties pagrindu UAB „Armovila“ netgi sumokejo UAB „Milbarsas“ 10 000 Lt avansa. Kad Susitarimo šaliu pareigos buvo pradetos vykdyti dar iki Susitarimo pasirašymo, patvirtina ir tai, kad Mindaugas V.ius su ginco sklypo savininkais 2004-08-17 pasiraše preliminariaja sutarti. Tretysis asmuo nurode, kad atsakovas E. A. pasinaudojo ju patiklumu ir sažiningumu, jo elgesys po 2004-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties pasikeite, venge susitikineti, pradedavo užsiminti apie detalaus plano paruošimo nereikalinguma, o Vilniaus rajono savivaldybes administracijos valdininku veiksmai del detalaus planavimo visai sustojo, detalusis planas nera nei paruoštas, nei patvirtintas (t. 1, b. l. 103-105).

Tretysis asmuo M. V. patektame atsiliepime taip pat išreiške sutikima su ieškiniu ir išdeste treciojo asmens R.V. nurodytiems analogiškus motyvus (t. 1, b. l. 106-108).

Tretysis asmuo A. U. ieškinio reikalavimus palaike, taciau atsiliepime nurode, kad su E. A. po 2004-11-08 Susitarimo ir 2004-11-15 Sutarties sudarymo jokiu atskiru susitarimu nei žodžiu, nei raštu nera sudares, nera atlikes jokiu Susitarimui prieštaraujanciu veiksmu, E. A. žemes sklypo dovanojimas neturi nieko bendro su nagrinejamuoju gincu, o baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad neteisetus savavaldžiavimo veiksmus atsakovo atžvilgiu jis atliko butent todel, kad pastarasis nera atsiskaites pagal 2004-11-08 Susitarima (t. 1, b. l. 10-110).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo G. A. praše ieškini atmesti ir atsiliepime nurode, kad E. A., prieš isigydamas žemes sklypa, sieke gauti banko kredita sandorio apmokejimui ir kredito sutarties užtikrinimui buvo ikeistas sutuoktiniams priklauses nekilnojamasis turtas: vienas žemes sklypas Raišiu kaime ir keturi sklypai Kuprijoniškiu kaime, be to G. A. asmeniškai laidavo savo dalimi kitame sutuoktiniams jungtines nuosavybes teise priklausanciame turte – namu valda Papikeliškiu kaime. Tretysis asmuo nurodo, kad ji asmeniškai jokiose derybose nedalyvavo, bylos dalyviu nepažista ir jokio asmeninio turtinio intereso del minimo sandorio neturejo. Kadangi žemes sklypas buvo igytas G. A. esant santuokoje su E. A., todel ji i šio žemes sklypo pardavimo UAB „Viti“ sandori buvo itraukta kaip viena iš pardaveju. Taciau jokios turtines naudos G. A. teigia neturejusi ir nesiekusi. 2007 metais Vilniaus apylinkes rajono teismo sprendimu santuoka nutraukta, turtas padalintas, kiekvienas sutuoktiniu prisieme asmenine atsakomybe pagal prievoles, kylancias iš sandoriu, sudarytu ne šeimos interesams. Tretysis asmuo nurode, kad palaiko atsakovo pozicija, nes ieškovas neivykde 2004-11-08 Susitarimu prisiimto isipareigojimo ir nesukure pagrindo savo reikalavimui. Kiti Susitarimo dalyviai nepadidino sklypo vertes ta dalimi, kuri galejo buti dalinama – gautas pelnas iš sklypo vystymo. Jeigu butu tartasi ir del sklypo pabrangimo be jokio jo vystymo, vien del rinkos pokyciu, dalies pasidalijimo, butu atsiradusi ir salyga apie E. A. praradimu kompensavima, jeigu žemes sklypo kaina del rinkos butu sumažejusi. Todel akivaizdu, kad sklypo isigijimas buvo pilna E. A. rizika, ir ne tik asmenine, taip pat ir G. A.. Ieškovas ir ji palaikantys tretieji asmenys neprisieme jokios rizikos, taciau siekia gauti turtines naudos, kurios atsiradimo jie jokiu budu nesalygojo (t. 2, b. l. 106-107).

Tretieji asmenys UAB „Mibarsas“ ir UAB „Armovila“ atsiliepimu nepateike.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. M. ieškinys netenkintinas.

Šaliu ir treciuju asmenu paaiškinimais bei byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad 2004-11-08 E. A. (šalis A) ir M. V., R. V., A. M. bei A. U. (šalis B) susitare bendrai veikti, vystant nekilnojamojo turto projekta žemes sklype Vilniaus rajone Buivydiškiu kaime, unikalus Nr. 4400-0082-6660. 2004-11-08 Susitarime numatytas itvirtintas sekantis pareigu paskirstymas: „detalaus plano paruošimas (A. M.), keliai ir komunikacijos (R. V.), žemes sklypo isigijima finansuoja E. A. nuosavomis lešomis, tolimesnis projekto finansavimas bus derinamas Šaliu papildomai. Gautas pelnas bus dalinamas: šaliai A – 70%, šaliai B - 30%“ (t. 1, b. l. 13).

Civiliniu teisiniu santykiu dalyviai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalyje itvirtintu sutarties laisves principu, turi teise laisva valia susitarti del tarpusavio teisiu ir pareigu. Nagrinejamuoju atveju gincas kyla iš sutarties savo turiniu artimos jungtines veiklos sutarciai, kuria šalys, kooperuodami savo lešas, darba ir žinias, isipareigojo veikti bendrai, vystant nekilnojamojo turto projekta (CK 6.969 str.). Taciau nagrinejamu susitarimu šalys aiškiai detalizavo, kuo turi pasireikšti kiekvieno iš partneriu indelis jungtineje veikloje, ir susitare, kokiu budu bus dalijamas iš veiklos gautas pelnas. Atsižvelgiant i tai, kad Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalies bei 6.976 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia partneriams teise susitarti del pelno pasidalijimo budo, ginco esmes nustatymui lieka aktualus tik šaliu tikrosios valios del bendros veiklos, vystant nekilnojamojo turto projekta žemes sklype, bei pelno sampratos atskleidimas. Ieškovas A. M. laikosi pozicijos, kad tokia veikla apima ir prielaidu žemes sklypo igijimui sudarymas, pasireiškes jo pažintimis, reputacija ir kontaktais, ir pelno nesieja su bendros veiklos rezultatu, o atsakovas teigia, kad šalys aiškiai susitare isigyti žemes sklypa, pakeisti jo paskirti ir organizuoti detaliojo plano patvirtinima, susitare apie funkciju pasiskirstyma ir pelno, gauto kaip atitinkamos bendros veiklos rezultato, paskirstyma.

Civilinio kodekso 6.193 straipsnis ipareigoja teisma aiškinant sutarti, pirmiausia nagrineti tikruosius šaliu ketinimus, o negalint ju nustatyti, sutarti aiškinti atsižvelgiant i tai, kokia prasme jai tokiomis pat aplinkybemis butu suteike analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgti i sutarties salygu tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, sudarymo aplinkybes, šaliu derybas, ju elgesi po sutarties sudarymo.

Atsakovas pripažista, kad jis iš 2004-08-17 Susitarimo šalies A. U. gavo pasiulyma dalyvauti jungtineje veikloje dar iki Susitarimo pasirašymo, taciau teigia, kad pasiulymo metu busimo susitarimo šalies B siulomos salygos buvo visiškai kitokio turinio - E. A. buvo siuloma tik iš dalies finansuoti žemes sklypo pirkima. Tokia atsakovo pozicija iš esmes patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai. Nustatyta, kad 2004-08-17 atsakovas E. A. ir tretysis asmuo M. V. su busimaisiais pardavejais – M. K., B. N., T. K., L. N. ir K. S. sudare preliminariaja sutarti, pagal kuria E. A. ir M. V. isipareigojo lygiomis dalimis nupirkti 6,93 ha ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), ir pagrindine pirkimo-pardavimo sutarti del šio sklypo pirkimo-pardavimo sudaryti iki 2004-11-15. Preliminariosios sutarties pagrindu E. A. sumokejo pardavejams 430 000 Lt avansa ir isipareigojo iki 2004-08-25 pardavejui B. N. sumoketi dar 170 000 Lt dydžio avansa. Šalys susitare, kad pirkejams atsisakius sudaryti pagrindine pirkimo-pardavimo sutarti, sumoketas avansas lieka pardavejams (t. 1, b. l. 37-39).

Taciau 2004-11-15 Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad aptarta žemes sklypa nuosavybes teise nupirko, t. y. preliminariaja sutarti ivykde, tik atsakovas E. A., atsiskaitydamas su pardavejais tik savo lešomis. Tokiu budu, atsakovas E. A. pardavejams už žemes sklypa bendrai sumokejo 4 184 136 Lt (t. 1, b. l. 40-44, 45-47).

Iš nurodytu aplinkybiu akivaizdu, kad 2004-11-08 Susitarima ginco šalys pasiraše laikotarpiu tarp preliminariosios ir pagrindines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarciu sudarymo, kuomet jau buvo aišku, kad busimi jungtines veiklos partneriai, Susitarime apibrežti kaip šalis B, neturi objektyviu galimybiu prisideti prie žemes sklypo isigijimo finansavimo. Tokiu aplinkybiu nei ieškovas, nei tretieji asmenys nepaneige. Teismas vertina, kad busimo Susitarimo šalys, budamos sažiningos ir protingos, aiškiai suvoke galimos rizikos paskirstymo pasikeitimus, atsakovui E. A. sutikus vienasmeniškai finansuoti žemes sklypo pirkima. Toks šaliu suvokimas apie savo galimybes, poreikius ir interesus suponavo vidine sutarties dalyviu valia, kuri buvo išreikšta 2004-11-08 Susitarimu. Juo šalys apibreže rezultata, kurio bus siekiama jungtine veikla, suprantama kaip visuma baigtiniu veiksmu (žemes sklypo isigijimas, detalaus plano paruošimas, keliu ir komunikaciju projektavimas, pelno realizavus projekta gavimas) bei atribojo kiekvieno iš jungtines veiklos dalyviu funkcijas, kurios apibrežia bendro siektino rezultato turini. Tokiu budu šalys atribojo ir atsakovo inašo nuosavybe ir galimu nuostoliu, nesusijusiu su projekto vystymu, našta. Šiuo aspektu yra svarbu tai, kad ieškovas ieškinio pareiškime pripažino, jog pelnas turejo atsirasti iš sukurtos pridetines vertes. Pagal tai, koks galejo buti šaliu objektyvus suvokimas Susitarimo metu apie aplinkybes (faktorius), nuo kuriu priklauso žemes ukio paskirties žemes sklypo pridetine verte, teismas sprendžia, kad tikroji Susitarimo šaliu valia – pagal nustatyta proporcija padalinti pelna, gauta padidinus žemes sklypo verte jo paskirties pakeitimu, keliu ir komunikaciju suprojektavimu bei detaliojo plano patvirtinimu. Aplinkybes, kad Susitarimo šalys pelno atsiradima siejo tik su nekilnojamojo turto rinkos teigiamais pokyciais, ieškovas nepagrinde ir neirode, kaip ir ieškinio pareiškime nurodytu teiginiu apie nekilnojamojo turto kainu spartu augima 2004 metais. Todel teismas vertina, kad 2004-11-08 Susitarimo pasirašymo metu šalys neturejo pagrindo tokiems lukesciams susiformuoti ir atitinkamai išreikšti valia pasirašytame Susitarime. Pažymetina, kad Susitarimo šalys projekto finansavima buvo numaciusios derinti tarp šaliu papildomai, kas taip pat atskleidžia, jog šalys suvoke pridetines vertes kurimo esme.

Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis ipareigoja šalis sutarti vykdyti tinkamai ir sažiningai, o šio kodekso 6.205 straipsnis reglamentuoja, kad sutarties neivykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievoles neivykdymas, iskaitant netinkama vykdyma ir ivykdymo termino praleidima. Byloje nera ginco ir visos šalys pripažista aplinkybe, kad 6.93 ha žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas nepatvirtintas iki šiol, todel konstatuotina, kad Susitarimo šalis B prisiimtu sutartiniu isipareigojimu neivykde.

Ieškovas A. M. ieškinio pareiškime nurodyta teigini, kad Susitarimo šalis B tinkamai vykde sutartinius isipareigojimus, irodineja 2004-05-17 UAB „Armovila“ (užsakovas) ir UAB „Milbarsas“ (vykdytojas) sudaryta Projektavimo darbu sutartimi Nr. 04-05-03, kuria užsakovas užsake, o vykdytojas isipareigojo atlikti 6.93 ha žemes sklypo (duomenys neskelbtini), priešprojektinius pasiulymus detaliajam planui rengti, išeities duomenu projektavimui surinkima ir detaluji plana. Šioje sutartyje numatyta parengta detaluji plana patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybes taryboje iki 2004-11-17 (t. 1, b. l. 32-35). 2005-05-09 susitarimu šalys 2004-05-17 Projektavimo darbu sutarti Nr. 04-05-03 nutrauke, toki susitarima motyvuodamos tuo, kad ginco žemes sklypas netapo UAB „Armovila“ nuosavybe (t. 2, b. l. 54). Pastaroji aplinkybe patvirtina, kad UAB „Armovila“ ir UAB „Milbarsas“ sutarties sudarymo aplinkybes yra visiškai kitokios, nei nurodo ieškovas bei tretieji asmenys. Galima spresti, kad UAB „Armovila“ (tuometinis jos vadovas M.V.) planavo savarankiškai ar kartu su A. M., kaip pastarasis nurodo ieškinyje, vystyti ginco žemes sklypo projekta ir tuo tikslu sudare sutarti su UAB „Milbarsas“ priešprojektiniu pasiulymu parengimui. Tokias aplinkybes logiškai paaiškina ir 2004-08-17 Preliminarioji žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaip potencialus pirkejas figuruoja ir M. V. Taciau del neatskleistu aplinkybiu tokie planai liko nerealizuoti. Todel aptarto UAB „Armovila“ ir UAB „Milbarsas“ sandorio vertinti kaip 2004-11-08 Susitarimo šalies B isipareigojimu vykdyma (sieki juos vykdyti) nera jokio pagrindo ne tik todel, kad žemes sklypo detalusis planas nebuvo patvirtintas, bet ir todel, jog ieškovas neirode aplinkybiu, kad UAB „Armovila“ veike 2004-11-08 Susitarimo šalies B vardu ir jungtines veiklos partneriu sutartais tikslais.

Jungtines veiklos partneriu susitarimo teisini ir ekonomini pagristuma patvirtina realus sandoris. Nustatyta, kad 2005-04-28 E. A. ir AB firma VITI sudare Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, kuria E. A. pardave AB firmai VITI aukšciau minima žemes sklypa už 13 000 000 Lt. Taciau sutartyje šalys numate, kad 8 400 000 Lt pirkejas sumoka už žemes sklypa be detaliojo plano, o like 4 600 000 Lt sumokami po detaliojo plano pateikimo. Šalys sutarties 2.5. punktu susitare, kad iki 2005-12-20 nepatvirtinus detaliojo plano, parduoto turto kaina nustatoma 8 400 000 Lt (t. 1, b. l. 121-128). Šios sutarties salygos akivaizdžiai parodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje jungtines veiklos partneriu sutartas siekti tikslas turi realia verte ir kad atsakovas E. A. turejo ekonomini suinteresuotuma pasiekti toki tiksla bei stengesi sudaryti tam prielaidas, nes tokiu atveju jis butu gaves ženklia dali bendros veiklos pelno, t. y. 70 proc. nuo 4 600 000 Lt Ieškovas neirodinejo aplinkybiu, kad jo prisiimtu sutartiniu isipareigojimu vykdymui atsakovas butu dares kokius nors trukdžius, todel pripažinti, kad atsakovas elgesi nesažiningai, nera pagrindo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad Susitarimo šaliai B buvo suteiktas pakankamas ir protingas terminas detaliojo plano patvirtinimo organizavimui.

Nustatyta, kad terminas detaliajam planui pateikti buvo pratestas net keleta kartu, o 2006-11-29 pasirašytu 2005-04-28 Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3695, susitarimu Nr. 5 šalys nustate galutini termina - 2007-01-01, iki kurio turi buti patvirtintas detalusis planas. Priešingu atveju šalys susitare, kad turto kaina yra lygi 8 400 000 Lt ir AB firma VITI neprivalo moketi E. A. sutarties 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nurodytos turto kainos, o E. A. praranda reikalavimo teise i nurodyta suma (t. 1, b. l. 144-145). Taciau, nepaisant nustatyto termino, žemes sklypo detalusis planas liko neparengtas ir nepatvirtintas. 2006-01-13 pareiškimu E. A. ir G. A. patvirtino, kad AB firma VITI 2005-04-28 Žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 punktus ivykde, t. y. sumokejo už žemes sklypa bendra 8 400 000 Lt suma (t.1, b. l. 150). Iš 2007-05-04 AB firmos VITI rašto Nr. 0424-J-388 notarei S. B. bei 2007-05-09 šios notares rašto Nr. 07/05/09-0525-1 E. A. ir G. A. turinio matyti, kad aptariamu laikotarpiu buvo sprendžiamas klausimas del pažymos apie galutini atsiskaityma išdavimo ir atsakovas privalejo patvirtinti, kad sandoris užbaigtas nepateikus detaliojo plano (t. 1, b. l. 147-149, 151-152).

Teismas vertina, kad aplinkybes apie 2004-11-08 Susitarimo šalies B prisiimtu isipareigojimu ivykdymo galimybes ginco išsprendimui reikšmes neturi, nes skirstytinas tarp šaliu pelnas galejo buti sukurtas tik projekta igyvendinus iki galo, o kiekvienos šalies prisiimta rizika (nagrinejamuoju atveju bendradarbiavima pasiuliusios šalies) tenka jai paciai. Svarbu pažymeti, kad atsakovo valios susiformavima ženklia dalimi itakojo susiklosciusios aplinkybes po Preliminariosios žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuomet M. V. atsisakius vykdyti prisiimtus isipareigojimus, atsakovui kilo reali gresme prarasti jau investuotus 600 000 Lt. Teismas sutinka su atsakovo išdestytais motyvais, kad jo gautas pelnas del teigiamu pokyciu nekilnojamojo turto rinkoje yra susijes tik su jo asmeniniu indeliu ir rizika, kaip ir realiai galeje atsirasti nuostoliai, jeigu žemes sklypas butu neparduotas iki nekilnojamojo turto rinkos krizes.

Aplinkybes, susijusios su E. A. ir A. U. santykiais, nenustacius ju sasajos su ieškinio faktiniu pagrindu, detaliau neanalizuotinos, kaip neturincios itakos ginco esmes atskleidimui ir jo išsprendimui.

Tokiu budu, atsižvelgdamas i visas išdestytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovas neirode aplinkybiu, kuriomis grinde savo reikalavimus, todel jo ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.).

A. E. A. patyre 2400 Lt atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 119) ir 40 Lt dydžio irodymu rinkimo išlaidas (t. 1, b. l. 120).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todel iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 40 Lt suma irodymu rinkimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 str.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padejejo, dalyvavusio nagrinejant byla, pagalba, taip pat už pagalba rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, atsižvelgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darba ir laiko sanaudas, yra priteisiamo ne didesnes, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del užmokescio dydžio. Todel teismas, atsižvelgdamas i Rekomendacijos del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas, kad byla iš esmes nebuvo sudetinga, nereikalavo išskirtiniu specialiu žiniu, buvo nagrinejama teisme, esanciame toje pacioje vietoveje, kaip ir advokato darbo vieta, i tai, kad joje nekonstatuotas teisiniu klausimu naujumas, ir suteiktu paslaugu pobudi (paruoštas atsiliepimas i ieškini, teiktos konsultacijos ir suteiktos atstovavimo paslaugos rengiantis ir nagrinejant byla iš esmes, posedžiu bendra trukme siekia 6 valandas), sprendžia, kad 2400 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrista ir protinga. Todel iš ieškovo A. M. atsakovo E. A. naudai priteistini 2400 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti(CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-10-20 nutartimi atidejo ieškovui A. M. dalies žyminio mokescio sumokejima iki sprendimo priemimo (t. 1, b. l. 88). Ieškovui A. M. sumažinus ieškinio reikalavimus, teismas nagrinejo ieškini, kurio suma siekia 364 174,69 Lt (privalomas moketi žyminis mokestis – 7642 Lt). Atsižvelgiant i tai, kad ieškovas yra sumokejes 1200 Lt žyminio mokescio (t. 1, b. l. 80), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, teismui atsisakius patenkinti ieškini, likusi žyminio mokescio dalis - 6442 Lt iš ieškovo A. M. priteistina i valstybes biudžeta.

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybes naudai iš ieškovo priteistina 92 Lt suma teismo išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprende:

Ieškovo A. M. ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovo E. A. naudai iš ieškovo A. M. 2440 Lt (du tukstancius keturis šimtus keturiasdešimt litu) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškovo A. M. 6442 Lt (šešis tukstancius keturis šimtus keturiasdešimt du litus) žyminio mokescio ir 92 Lt (devyniasdešimt du litus) teismo išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybes naudai.

2008-10-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinasias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo. Sprendimui isiteisejus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.

Teiseja (parašas) Aldona TilindieneNuorašas tikras:TeisejaTeiseja Aldona Tilindiene