- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-78-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Edita Šinkūnienė
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- M. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos ir delspinigių už šilumos energiją priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2008-07-11 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 327,27 Lt skolos už šilumos energiją, 42,33 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 61 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją atsakovui priklausančioms patalpoms, esančioms Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovo bendrove nesudarė individualios sutarties, todėl jų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Mokesčiai už šilumos energiją buvo apskaičiuoti Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos komisijos 2007-06-29 nutarimu Nr. 03-46 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio energija“ valdybos 2007-06-29 sprendimu. Per laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-05-01 už suvartotą šilumos energiją atsakovas neapmokėjo 1 327,27 Lt skolos, be to, pagal Vyriausybės 1995-01-25 nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ ieškinio senaties ribose atsakovui priskaičiuota 42,33 Lt delspinigių. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.384 str. 1 d., nuo to momento, kai prie šilumos energijos tiekimo tinklų yra prijungti atsakovo šilumos vartojimo įrenginiai, yra sudaryta atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją sutartis. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 str. 1 ir 2 dalis, sutartys sudaromos laikantis standartinių sąlygų, kurios galioja sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 1 327,27 Lt skolos, 42,33 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui. Iš byloje esančio 2008-05-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys pastato – mokyklos, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kad pastatas šildomas centriniu šildymu iš kvartalinės rajoninės katilinės. Teismas nusprendė, kad, nors ir nepateikta rašytinė ieškovo ir atsakovo sudaryta šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tarp šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos pirkimo - pardavimo santykiai, o šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.), dėl ko atsakovas įgijo prievolę atsiskaityti su ieškovu už į jam priklausančias patalpas tiekiamą šilumos energiją (CK 6.383 str.). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad jis turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau pažymėjo, jog ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis nustatytos tvarkos. Nurodė, kad 2003-06-30 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“ nustatyta, kad atsijungus nuo šildymo sistemos nesilaikant nustatytos tvarkos, patalų savininkas išlieka šilumos vartotojas. Šiuo atveju, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis faktiškai atsijungė nuo šildymo sistemos laikydamasis nustatytos tvarkos (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad byloje esantis atsakovo pranešimas AB „Panevėžio energija“ apie vienašališkai nutraukiamą šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį nepatvirtina faktinio atsijungimo nuo šildymo sistemos. Iš 2007-09-27 raštų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos architektų tarnybai „Dėl šilumos tiekimo nutraukimo techninių sąlygų M. D. priklausančioms patalpoms (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose“ ir „Dėl šilumos tiekimo nutraukimo techninių sąlygų“ teismas nustatė, kad buvo pradėti derinti šildymo sistemos atjungimo darbai atsakovui priklausančiose patalpose, tačiau pastarasis nepateikė jokių dokumentų (projektų, techninių sąlygų, leidimų, atjungimo akto), kurie patvirtintų, jog jis faktiškai ir laikydamasis nustatytos tvarkos atliko atsijungimo nuo šilumos tinklų darbus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas yra ieškovo tiekiamos šilumos energijos vartotojas ir turi prievolę mokėti už ieškovo teikiamas paslaugas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. D., jo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių teisinį santykį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str., LR Konstitucijos 7, 18 str., Civilinio kodekso nuostatas bei LR Konstitucinio Teismo nutarimus, nes:
1. bylos iškėlimo metu apeliantui priklausiusios patalpos negali būti priskiriamos daugiabučių namų kategorijai, todėl ir negalėjo būti taikomi 2003-06-30 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ reikalavimai, kuriuose nustatyta atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarka (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 2 p., Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d.);
2. ieškovui apie atsijungimą nuo šilumos energijos tiekimo tinklų buvo žinoma jau nuo 2007-07-25, t. y. atsakovui išsiuntus registruotą laišką, todėl prašymas priteisti skolą visiškai nepagrįstas;
3. pagal Civilinio kodekso 6.199 str. bet kuri šalis gali nutraukti sutartį apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį (kaip šiuo atveju atsakovas ir padarė). Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad ieškovo teikiamų paslaugų atsisakymas pažeistų kieno nors interesus. Kadangi tarp šalių nebuvo nustatytos kitos sutarties nutraukimo sąlygos, todėl sutartį būtina aiškinti sąžiningai (CK 6.193 str.);
3. teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 6.383, 6.388 str. nuostatas, kadangi abonentas moka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, o šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų apie atsijungimą nuo ieškovo teikiamų paslaugų, ką faktiškai pripažino ir ieškovo atstovas. Tokiu būdu, teismas ne tik kad nevertino pateikto antro pastato savininko sutikimo apie atsijungimą nuo ieškovo tinklų, bet ir neteisėtai perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą;
4. nepagrįstas reikalavimas priteisti delspinigius, kadangi ieškovas nepateikė jokio rašytinio susitarimo tarp šalių, todėl tokiu būdu pažeidžiamas Civilinio kodekso 6.72 str., nustatantis, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, t. y. imperatyvinė norma.
Ieškovo AB „Panevėžio energija“ atstovas apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad atsakovas M. D. turi teisę atsisakyti ieškovo AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šiluminės energijos, tačiau nustatyta tvarka, nes patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose“ nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitam asmeniui, kuris yra šiluminės energijos vartotojas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d.1p.).
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl šiluminės energijos pirkimo-pardavimo. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso 7skirsnio normos bei Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 „Dėl šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinių sąlygų patvirtinimo“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui M. D. nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys pastato – mokyklos, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, o likusios 37/100 dalys pastato dalys nuosavybės teise priklauso UAB „Kėdainių optika“. Pastatas šildomas centriniu šildymu iš kvartalinės rajoninės katilinės (2008-05-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l. 30), t.y. ieškovo AB Panevėžio energija“ tiekiamos šiluminės energijos atsakovui M. D. priklausančiai pastato daliai tiekimas buvo faktiškai susiformavęs dar iki atsakovas 2005-03-24 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastato dalį, nes turto pardavėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2007-05-02 raštu prašė AB „Panevėžio energija“ performinti savivaldybės abonentą naujam savininkui M. D. (b.l.46). Atsakovas M. D. turėjo tikslą atsisakyti ieškovo teikiamos šiluminės energijos į jam priklausančių patalpų dalį Smilgos g.7, Kėdainiuose ir to prašė 2005-04-16 prašyme AB „Panevėžio energija“ (b.l.43). M. D. iniciavo 2007-09-17 Kėdainių r. sav. administracijos Ekonomikos ir finansų departamento Architektų tarnybos prašymą AB „Panevėžio energija“ dėl projektavimo sąlygų šildymo sistemos rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., išdavimo (b.l.49), o AB „Panevėžio energija“ 2007-09-27 išdavė „Šilumos nutraukimo technines sąlygas“ M. D. priklausančioms ginčo patalpoms (b.l.50). M. D. 2007-07-27 pranešimu informavo AB „Panevėžio energiją“ apie vienašalį šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, nutraukimą (b.l. 44).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas nėra viso ginčo pastato savininkas, o tuo pačiu ir vienintelis šilumos energijos vartotojas, o jam priklausančių patalpų šildymo sistema yra bendra su kito bendraturčio UAB „Kėdainių optika“ patalpų šildymo sistema, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas M. D. galėtų atsijungti nuo bendros (centrinės) pastato šildymo sistemos, tačiau jis turėtų pertvarkyti pastate esančią inžinerinę įrangą jam priklausančiose patalpose, tačiau tokie rekonstrukcijos darbai tai turi būti atliekami pagal suderintą projektą bei gavus leidimą, o atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos turi būti nustatyta tvarka priimtas. Atsakovas M. D. nepateikė įrodymų, kad jis įstatymų nustatyta tvarka atsijungė nuo ieškovo AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šiluminės energijos sistemos, nes byloje nėra tai patvirtinančio kompetentingų institucijų akto, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad tarp ieškovo ir atsakovo tęsiasi ankščiau susiklostę faktiniai šiluminės energijos tiekimo santykiai, nes įstatymo nustatyta tvarka atsakovas M. D. nenutraukė šiluminės energijos tiekimo santykių su AB „Panevėžio energija“.
Apeliacinio skundo motyvai pripažintini teisiškai nepagrįstai jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes:
apeliantas nėra vienas ginčo pastato savininkas, todėl pastatas priskirtinas daugiabučių namų kategorijai, kuriai turi būti taikomi 2003-06-30 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ nustatyta atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarka; įvertinus, kad ginčo pastate ieškovas šiluminę energiją tiekia ir pastato bendraturčiui UAB „Kėdainių optika“, atsakovo 2007-07-25 vienašalis pranešimas apie šiluminės energijos pirkimo nutraukimą negali būti pripažįstamas tinkamu ir galinčiu sukelti teisines pasekmes šio sandorio šalims; kaip jau buvo aptarta, atsakovas M. D., būdamas pastato, į kurį ieškovas tiekia šiluminę energiją vienas iš bendraturčių, įstatymų nustatyta tvarka neatliko atsijungimo nuo ieškovo tiekiamos šiluminės energijos sistemos, todėl jam yra pareiga sumokėti už pateiktą šiluminę energiją. šiluminės energijos tiekimo teisinis reguliavimas yra specifinio pobūdžio, todėl šiems santykiams taikyti bendruosius civilinės teisės principus (pvz. teisė vienašališkai be jokių sąlygų nutraukti sutartį) nėra negalima, o tik įvykdžius specialiuose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus dėl šildymo sistemos atjungimo.
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai 500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovas pateikė ieškovo sumokėtus 1 190 Lt už paslaugas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinant, kad ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, kad bylos nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme neviršijo 1 valandos bei aplinkybė, kad ieškovo šioje byloje turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija ieškinio sumą, teismas, taikydamas Civilinio kodekso 5str.1d. įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus, prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme mažina iki 350 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Lt advokato pagalbai apmokėti AB „Panevėžio energija“ bei , 10,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.