- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2286/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litectus“, V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Draudimo
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litectus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4789-464/2013 pagal šios bendrovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Litectus“ ir V. B., tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Garliavos kranai“, akcinė bendrovė SEB bankas, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-06-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Litectus“ ir V. B. solidariai 770 301 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB „Litectus“ priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, iš atsakovo V. B. priteisti 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir solidariai iš abiejų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Litectus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakakamai – jam priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad vienas iš solidarių atsakovų yra fizinis asmuo, neturintis jokio nekilnojamojo turto, todėl ieškinio tenkinimo atveju išieškojimas iš jo, tikėtina, bus negalimas. Ieškinys pareikštas dėl didelės sumos, todėl yra pagrindas šias priemones taikyti (CPK 144 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, patenkindamas ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo solidariam reikalavimui užtikrinti, areštavo atsakovo UAB „Litectus“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, neviršijant
bendros 770 301 Lt sumos. Minėto turto nesant ar esant nepakankamai nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis. Nurodė, jog areštuotas atsakovo UAB „Litectus“ turtas ar pinigų sumos, esančios pas jį, perduotinos saugoti šio asmens administracijos vadovui, areštuotas atsakovui priklausantis turtas ar lėšos, esančios pas kitus asmenis, perduotini saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jos yra, jog areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba vertės sumažėjimo, leistina naudotis; jog piniginėmis lėšomis uždraustina naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus darbo užmokesčio darbuotojams, ieškovui bei privalomų įmokų į valstybės ir SODROS biudžetą mokėjimą.
Teismas konstatavo, jog atsakovams pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio – dėl priteisimo didelės pinigų sumos – 770 301 Lt ieškovo trečiajam asmeniui BUAB „Garliavos kranai“ išmokėtos draudimo išmokos bei išlaidų, susijusių su žalos ir jos dydžio įvertinimu, jog vienas iš atsakovų – V. B. pagal pridedamus dokumentus nekilnojamojo turto neturi, yra bedarbis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, o kito atsakovo – juridinio asmens UAB „Litectus“ turtinė padėtis nežinoma, jo mokumas neaiškus. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 str., 147 str.). Kartu, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas atsakovo UAB „Litectus“ kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos (CPK 147 str. 6 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Litectus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Skundą grindžia iš esmės teigdamas, kad teismas be pagrindo šį prašymą tenkino, nes nėra įrodymų, jog galimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes atsakovas yra stabiliai, sėkmingai, pelningai veikianti įmonė, turi daug nekilnojamojo turto, neturi skolų valstybės biudžetams, todėl jai ieškinio suma nėra didelė (CPK 178 str., 144 str. 1 d.); kad tokiu būdu teismo nutartis pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principų reikalavimus (CPK 145 str. 2 d.); kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė piktnaudžiaudamas proceso teisėmis, todėl šiam skirtina bauda (CPK 7 str., 95 str.). Apeliantas nurodo taip pat ir kitus argumentus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Litectus“ atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog nepagrįsti skundo argumentai dėl to, kad nėra grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, nes pagal 2012 m. balanso duomenis apeliantas dirbo nuostolingai, be to, skundžiama nutartimi teismas areštą taikė ne visam, o tik 770 301 Lt vertės turtui, tai yra apsaugos priemonės yra proporcingos, nepažeidžia protingumo principo. Nesutinka su apelianto teiginiais dėl piktnaudžiavimo proceso teisėmis, baudos skyrimo (CPK 7 str., 95 str.).
Trečiasis asmuo BUAB „Garliavos kranai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Litectus“ atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Kaip ir ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ teigia, kad nepagrįsti skundo argumentai dėl to, kad nėra grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, nes nėra pateikta duomenų apie realią apelianto finansinę padėtį, buvusią šio klausimo nagrinėjimo laikotarpiu nepateiktas visas finansinės atskaitomybės rinkinys; kad turto turėjimas pats savaime negarantuoja minėtos grėsmės nebuvimo; kad pagal 2012 m. rezultatus per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo beveik 1,5 karto ir daugiau nei 45 kartus viršijo nuosavo kapitalo vertę, skolos kredito įstaigoms bei kitos finansinės skolos sudarė 385 751 000 Lt, kai turto balansinė vertė sudarė 474 785 000 Lt; kad pagal duomenis išrašų iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apeliantui priklauso 1 115 vnt. nekilnojamojo turto objektų, tačiau nėra duomenų apie jų įvertinimą. Todėl teigia, kad turto balansinė vertė, jo likvidumas, turimų apyvartinių lėšų dydis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkoje susidariusią situaciją, kelia abejonių. Be to, teismas pritaikė proporcingas priemones, kurios nagrinėjant bylą gali būti keičiamos, o bylos baigčiai esant nepalankiai ieškovui, gali būti keliamas klausimas dėl nuostolių, susijusių su šių priemonių taikymu, atlyginimo (CPK 148 str. 1 d., 2 d., 146 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atsakovo UAB „Litectus“ atskirąjį skundą palaiko jame išdėstytus argumentus ir prašo tenkinti. Be to, nurodo, jog yra nepagrįsti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimai, pareikšti atsakovui UAB „Litectus“, nes draudiminis įvykis – gaisras, galimai kilo dėl veiksmų atsakovo V. B., kuris neturėdamas patalpų savininko atsakovo UAB „Litectus“ leidimo naudojosi šiuo turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinia, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas ir nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu, tokiu būdu siekiant užtikrinti jo privalomumą.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis paminėta CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, konstatuoja, kad priešingai nei teigia savo atskirajame skunde atsakovas UAB „Litectus“, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ prašymo patenkinimo, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Tuo tarpu atskirajame skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Pasisakydamas dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų teismas pirmiausiai pažymi tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo įvertinti tiek teisinę, tiek faktinę bylos pusę (CPK 320 str. 1 d.), o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl skunde nurodomų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, kaip žinia, pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas savo atskirajame skunde reikalaudamas panaikinti šią teismo nutartį ir teigdamas, jog nurodytos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neteisėtai, nes nenustatyta grėsmė, kad galimai patenkinus ieškinį būtų neįmanoma ar keblu iš jo turto išieškoti ieškovui priteistas lėšas, – privalo pateikti jų dispozicijoje esančius įrodymus, leidžiančius apibūdinti bendrovės turtinę padėtį būtent nagrinėjamu laikotarpiu, kuri leistų sutikti su šiais teiginiais ir paneigtų skundžiamos teismo nutarties argumentus (CPK 178 str.).
Apeliantas atsakovas UAB „Litectus“, siekdamas paneigti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties motyvų pagrįstumą, pateikė įmonės balansą už 2012 m. veiklos metus, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie jam priklausančius nekilnojamojo turto objektus, duomenis apie atsiskaitymą su valstybės biudžetais, išrašus iš UAB ,,Creditreform Lietuva“ duomenų bazės bei AB SEB banko ir paties apelianto interneto svetainių. Tačiau pabrėžtina tai, kad keldamas klausimą dėl esminių civilinio proceso principų (teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo, etc.), jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, tvirtindamas, jog bendrovė dirba stabiliai, sėkmingai ir pelningai – apeliantas iš viso nepateikia duomenų apie faktinę bendrovės, kuri užsiima nekilnojamojo turto valdymu ir kurioje dirba 12 darbuotojų, būklę nagrinėjamu laikotarpiu, kurie leistų spręsti, jog, priešingai nei teigė ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ bei sprendė teismas, galimo teismo sprendimo dėl daugiau nei 700 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo įvykdymui nėra jokios grėsmės (CPK 12 str., 13 str.). Akivaizdu, kad tokie duomenys yra paties apelianto dispozicijoje. Tuo tarpu iš bendrovės ūkinės finansinės veiklos rodiklių, užfiksuotų 2012 metų balanse (pelno (nuostolių) ataskaita, visas finansinės atskaitomybės rinkinys nepateiktas) be kita ko seka, kad tiek 2011 m., tiek 2012 m. bendrovė dirbo nuostolingai ir šie nuostoliai tik didėjo, kad 2012 m. beveik 1,5 karto išaugo per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie daugiau nei 45 kartus viršijo nuosavo kapitalo vertę, skolos kredito įstaigoms bei kitos finansinės skolos sudarė 385 751 000 Lt, kai turto balansinė vertė sudarė 474 785 000 Lt.
Esant tokiems duomenims, teismo įsitikinimu, nepaneigti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ bei trečiojo asmens BUAB „Garliavos kranai“ argumentai, jog apelianto UAB „Litectus“ pateiktų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko itin lakoniški duomenys, patvirtinantys, jog jam priklauso 1 115 vnt. nekilnojamojo turto objektų, esančių visoje Lietuvoje, o taip pat turto balansinės vertės bendra suma, priešingai nei tvirtina apeliantas, patys savaime jokiu būdu nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, nes visų pirma, nepateikta duomenų, leidžiančių bent preliminariai spręsti apie šio turto rinkos vertę bei likvidumą, antra, nepateikta duomenų, ar šis turtas/jo dalis nėra apsunkinta hipoteka. Šių išvadų nepaneigia nei faktas, jog apeliantas tinkamai atsiskaito su valstybės biudžetais (CPK 185 str.). Taigi konstatuotina, kad apeliantas neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos procesinės pareigos pagrįsti savo teiginius, jog daugiau nei 700 000 Lt UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio suma, kurios išieškojimo užtikrinimui teismas areštavo atitinkamos vertės turtą, jam nėra didelė. Pažymėtina, kad apeliantas savo atskirajame skunde iš viso nenurodė argumentų, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo (prima facie). Gi trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti motyvai šiuo klausimu, kad draudiminis įvykis – gaisras, atsakovui UAB „Litectus“ priklausančiose patalpose kilo ne dėl šio asmens, o galimai dėl atsakovo V. B. veiksmų, kuris neturėdamas atsakovo leidimo naudojosi šiuo turtu – nesuteikia pagrindo išvadai, jog UAB DK „PZU Lietuva“ pareikštas ieškinys apeliantui yra akivaizdžiai nepagrįstas (CK 6.266 str., 6.270 str., 6.1015 str., 6.111 str., 6.114 str.).
Teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis pirmiau paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė tiek esminių civilinio proceso principų (teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo, etc.) reikalavimus, jo teises bei teisėtus interesus, o taip pat nesilaikė teismų praktikos nurodymų nagrinėjamais klausimais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 338 str.). Todėl, priešingai nei teigia apelianto atskirąjį skundą palaikantis trečiasis asmuo AB SEB bankas, teismas sprendžia, kad būtent šios bylos faktinės aplinkybės, paties apelianto pozicija pateikiant aktualius duomenis ir įrodinėjant savo teiginius, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, jo žodžiais tariant, yra priimta tik „dėl šventos ramybės“ (CPK 185 str.).
Nusprendęs, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šią teismo nutartį, apeliacinis teismas išsamiai nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apelianto UAB „Litectus“, ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ bei trečiųjų asmenų BUAB „Garliavos kranai“, AB SEB banko procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto reikalavimas patraukti ieškovą UAB DK „PZU Lietuva“ procesinėn atsakomybėn (CPK 7 str., 95 str., 178 str.).
Kartu pažymėtina tai, jog, kaip žinia, ši nutartis neužkerta kelio nagrinėjant bylą kelti klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos pakeitimo (CPK 148 str.), o bylos baigčiai esant nepalankiai ieškovui –dėl nuostolių, susijusių su šių priemonių taikymu, atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.