- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 2YT-4830-490/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00123-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., valstybės įmonei Turto bankui
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. L. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens V. L. tėvas F. L.. Po tėvo mirties pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo aplinkybė, kad jo tėvas nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės I. L. mirties. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą pareiškėjo tėvams priklausiusį turtą, o ne į 1/2 turto dalį, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas F. L. po sutuoktinės I. L. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti po sutuoktinės mirties likusį turtą. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas po sutuoktinės I. L. mirties ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su sutuoktine, tėvas prižiūrėjo 0,0600 ha sodų paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausė abiem pareiškėjo tėvams. Pareiškėjo tėvas naudojosi santuokos metu su I. L. kartu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika bei žemės ūkio padargais, po sutuoktinės mirties savo lėšomis padarė buto remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją, dujas, atliekų išvežimą, žemės mokestį, tvarkė ir prižiūrėjo sodo aplinką. Kadangi I. L. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas neišsaugojo visų mokesčių kvitų (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. L. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti (b. l. 35).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos I. L. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos I. L. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad F. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas (b. l. 28–30).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas M. L. ir suinteresuotas asmuo V. L. yra mirusiųjų F. L. ir I. L. sūnūs (b. l. 4, 7). Pareiškėjos tėvai F. L. ir I. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Pareiškėjo motina I. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 7), tėvas F. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po motinos mirties liko turtas: vieno kambario butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. L. tėvai iki mirties gyveno jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, F. L. ir toliau liko gyventi jiems kartu su mama bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, naudojosi santuokos metu su I. L. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika bei žemės ūkio padargais, po sutuoktinės mirties savo lėšomis padarė buto remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją, dujas, atliekų išvežimą, žemės mokestį, tvarkė ir prižiūrėjo sodo sklypo aplinką (b. l. 13–25). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. L. po savo motinos I. L. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jos turto dalį nereiškė. Taigi, po I. L. mirties, jos paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdė iki savo mirties jos sutuoktinis F. L.. Po I. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Jonavos rajono 3-ajame notaro biure negauta (b. l. 10). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų I. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 43). Suinteresuotas asmuo, pareiškėjo brolis, V. L. sutinka su pareiškėjo prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
Dėl palikimo priėmimo po I. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad F. L. po savo sutuoktinės I. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, likęs toliau gyventi kartu su sutuoktine santuokoje įsigytame bute (duomenys neskelbtini), rūpindamasis ir disponuodamas santuokoje įgytu turtu kaip savu, mokėdamas komunalinius mokesčius, remontuodamas turtą, prižiūrėdamas sodo paskirties žemės sklypą, jis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad F. L. po sutuoktinės I. L. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, F. L. išreiškė savo valią priimti sutuoktinės palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.