Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinius 3 kartus:

1) 2017 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda;

2) 2017 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2017 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2025 m. birželio 11 d. apie 04.50 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu savo motinai S. T. vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinę akį, įkando į nosį ir, suėmęs S. T. už kaklo, viena ranka ją smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą nosies ir dešinio skruosto srityje, kas nukentėjusiajai sukėlė S. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, žino, kad jam buvo nustatytas 4,00 promilių neblaivumas, todėl visų įvykio detalių neprisimena, tačiau su jam pareikštu įtarimu jis sutinka ir kaltu prisipažįsta. Prieš mamą smurtavęs nėra, išskyrus atvejį, kai konflikto metu pataikė jai iš puodelio į veidą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jie dažnai su mama vartoja alkoholį dviese.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. T. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. M. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2025 m. birželio 11 d. patruliuojant kartu su tyrėju A. Š. tarnybiniu automobiliu „L1106“ nustatytu maršrutu, 04.50 val. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik sūnus sumušė pranešėją rankomis. Moteris 65 m., kraujuoja iš nosies, sąmoninga, kvėpuoja. Nepilnamečių vaikų nėra. Smurtautojas kambaryje. 04.57 val. atvykus nurodytu adresu, atidarius buto duris, pastebėjo ant žemės gulintį vyrą, kuris iš pažiūros buvo neblaivus. Prie jų priėjo pranešėja, nustatyta, kad tai buvo S. T. (nustatytas 1,62 prom. neblaivumas), kuri nurodė, kad sūnus M. T. (nustatytas 4,00 prom. neblaivumas) jai iš kumščio trenkė į akies sritį, įkando į nosį ir smaugė rankomis. M. T. 05.15 val. buvo sulaikytas bei uždėti antrankiai. M. T. dėl savo neblaivumo negalėjo atsistoti, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas kitas ekipažas „L1714“, kurie atvykę padėjo M. T. pasodinti į tarnybinio automobilio „L1714“ laikinojo sulaikymo kamerą. Į įvykio vietą buvo atvykę GMP, kurie apžiūrėjo S. T. ir nusprendė, kad jos vežti į gydymo įstaigą nereikia. Kadangi S. T. buvo neblaivi, jai buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Prieš sulaikant M. T., ant jo nosies buvo galimai įdrėskimas. Atlikta įvykio vietos apžiūra. M. T. buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK.

Iš 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo A. Š. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. birželio 11 d., apie 04.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje žodinio konflikto metu M. T., būdamas akivaizdžiai neblaiviu, įkando savo mamai S. T. į nosį, trenkė ranka į galvos sritį bei bandė smaugti. Po tokių veiksmų S. T. patyrė fizinį skausmą. M. T. sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK komisariatą bei uždarytas į areštinę.

Iš 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. D. tarnybinio pranešimo dėl registruotų pranešimų matyti, jog policijos informacinėje sistemoje (PRĮR) laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), registruoti 5 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Iš 2025 m. birželio 11 d. Apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Miegamajame ant kairės lovos pusės matomas raudonos spalvos įsigėręs į lovą skystis, galimai kraujas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, iš įvykio vietos niekas nebuvo paimta bei eksperto rinkinys nebuvo naudotas.

Nukentėjusioji S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 11 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su sūnumi M. T.. 2025 m. birželio 11 d. rytą M. kažkur išėjo ir apie 11 – 12 val. grįžo, parsinešė butelį degtinės, kurio jie išgėrė, bet ne visą butelį. Tada jis, pasiėmęs degtinę, nuėjo į miegamąjį, o ji liko svetainėje žiūrėti televizorių. Apie 18.00 val. jis atėjo pas ją į kambarį, atnešė 35 Eur, padėjo juos ant stalo ir liepė eiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Ji parėjo viską nupirkusi, ko prašė. Tada abu vartojo alkoholį, t. y. vieną butelį gėrė svetainėje, o „plečkutė“ ir kitas butelis paliko pas jį miegamajame kambaryje. Jis išėjo į miegamąjį miegoti ir po kurio laiko ji irgi atėjo atsigulti. Miega po atskiromis „kaldromis“. Prabudęs nakties metu, kiek tiksliai buvo valandų nežino, jis pradėjo reikalauti jos cigarečių. Išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji sakė, kad neturi cigarečių. Ėjo pažiūrėti į balkoną, kuris yra svetainėje, ar tikrai jų nėra. Iš paskos atėjo jis. Jiems abiem būnant svetainėje, jis trenkė vieną kartą į dešinę akį iš rankos delno, įkando į nosį ir su viena ranka ją smaugė. Tuomet ji stovėjo, nesigynė. Ji jo bijo, dėl ko nesipriešino. Prašė, kad paliktų gyvą ir ją paleistų. Paėmęs už kaklo ją laikė viena dešine ranka apie 20 sekundžių. Tuomet paleido, ir ji nubėgo į vonios kambarį, užsidarė ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Pranešė, kad reikalinga policijos pagalba. Sūnus prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau. Pakaušis pas jį praskeltas yra nuo praėjusio savaitgalio, t. y. 2025 m. birželio 8 d. Ji prieš jį fizinio smurto nenaudojo. Pati buvo išgėrusi alkoholio, tačiau viską prisimena. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš. Į gydymo įstaigą nevyko ir nevyks. Šiuo metu jaučia fizinį skausmą dešinio paakio ir nosies srityje.

Iš 2025 m. birželio 11 d. Asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo vizualiai apžiūrėta S. T.. Apžiūros metu ant nosies dešinėje pusėje matomas paraudimas. Po dešine akimi matomas patinimas bei įdrėskimas. Daugiau, vizualiai apžiūrėjus, sužalojimų nepastebėta.

Iš 2025 m. birželio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistui apžiūrai buvo pateikta S. T. GMP kvietimo kortelę Nr. 2520055968-1-1. Pateikta specialisto išvada: S. T. nustatytas odos nubrozdinimas nosies ir dešinio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio, trauminio, dinaminio kontakto su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2025 m. birželio 11 d. 04.52 val. (Nurodyta GMP iškvietimo – priėmimo data ir laikas). Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto atitikties.

Iš 2025 m. birželio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų, reagavusių į 2025 m. birželio 11 d. įvykį kūno kamerų įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20250611-045810UTC+0300.mp4“ nufilmuota, kaip 04.49 val. policijos pareigūnai įeina į butą ir į M. T. nukreipia elektros impulsų prietaisą. M. T. sėdi ant grindų, jis akivaizdžiai neblaivus. Policijos pareigūnams S. T. pasiteiravus, kas atsitiko, ši nurodė, kad jai buvo trenkta, parodė į veido dešinę pusę. M. T. uždedami antrankiai. S. T. parodė, kad konfliktas įvyko lovoje, t. y., kai ji miegojo, M. T. atsigulė ant jos, pradėjo daužyti. Policijos pareigūnui patikslinus aplinkybes, kas konkrečiai jai buvo padaryta, S. T. parodė, kad jai buvo perkąsta nosis ir ranka smogta į dešinį smilkinį. 05.03 val. alkotesteriu tikrinamas S. T. girtumas. Girtumas nenustatytas, nes alkotesteris rodo „burnos alkoholį“. 05.05 val. atvyksta greitosios med. pagalbos medikai. S. T. į gydymo įstaigą vykti atsisako. M. T. nepaklūsta pareigūnams, nesikelia. Į įvykio vietą atvyksta papildomas policijos ekipažas, kurie M. T. pakelia ir išveda iš buto. Vaizdo įraše „PSS-20250611-051552UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnui S. T. pasakoja, kaip M. T. atsigulė per visą lovą, kad ji norėjo jį patraukti, po ko jai buvo perkąsta nosis ir smogta į dešinę akį. Be to, S. T. nurodė, kad M. T. ją ir smaugė, rodo, kad skauda kaklą. Po to ji nuėjo į tualetą, iš kur ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. T. 2025 m. birželio 11 d. smurtavo prieš savo šeimos narį – mamą S. T., savo veiksmais nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo M. T. veiksmai kvalifikuotini pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam M. T. skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5 dalies 4 punkte nustatyti įpareigojimai.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Įvertinus anksčiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

Kiti klausimai.

M. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 11 d. 04.57 val. iki 2025 m. birželio 12 d. 13.24 val. (dvi paras). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, ją prilyginant 6 laisvės apribojimo dienoms.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. T. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. birželio 12 d. išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią M. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti M. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.