Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-250-370/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
2A-250-370/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
O. L. G.
Atsakovas
R. S., V. A., M. A., A. G.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-250-370/2013

Teisėjas R. Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija 30.12; 129.19.2;

121.20KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8-733/2012 pagal ieškovės O. L. G. ieškinį atsakovams R. S. ir antstoliui K. K., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei O. L. G., atsakovams V. A., M. A., A. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, bei atsakovo antstolio K. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-12-05 nutartimi patvirtintą antstolio K. K. 2005-03-07 surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0118/04/00841, kuriuo už 13 860 Lt iš varžytynių R. S. buvo parduotas ieškovei priklausęs butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre minėto buto su rūsiu nuosavybės teisės registraciją R. S. vardu; taikyti restituciją: priteisti jai nuosavybės teise minėtą butą su rūsiu, o iš antstolio K. K. R. S. pritreisti 13 860 Lt. Nurodė, kad antstolio surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas, nes antstolis pažeidė CPK 681 str. 1 dalies nuostatas dėl realizuojamo turto įkainojimo. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2008-04-14 išraše nurodyta, kad pagal vidutinės rinkos vertės nustatymą 2001-09-24 buto vertė buvo 23 118 Lt, tačiau butas iš varžytynių buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę negu rinkos kainą. Butas buvo parduotas antrosiose varžytynėse, kuriose parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Neaišku, pagal kokius kriterijus antstolis nustatė buto vertę, tačiau ji akivaizdžiai neatitiko buto rinkos vertės. Nuo 2001 m. nekilnojamojo turto kainos kilo, todėl 2005-03-07 ginčo buto rinkos kaina buvo akivaizdžiai pasikeitusi. Antstolis neapžiūrėjęs buto jį įvertino 22 000 Lt, nors tuo metu kaimynas tokį butą pardavė už 60 000 Lt. Ieškovė sakiusi antstoliui, jog buto kaina per maža, jos nuomone, jai priklausančio buto vertė buvo 50 000 Lt. Dėl ekspertizės nesikreipė, nes tam neturėjo lėšų. Taip pat ieškovė nurodė, kad iš byloje esančių pranešimų matosi, jog varžytynėse be atsakovo R. S. dalyvavo dar du asmenys: N. T. ir A. V. Ieškovės nuomone, pastarieji asmenys, vadovaujantis LR CPK 709 str. negalėjo dalyvauti varžytynėse, nes antstolio pateiktuose varžytynių dokumentuose nėra varžytynių dalyvių raštiškų patvirtinimų, jog jie iš tikrųjų gali dalyvauti varžytynėse. Be to, varžytynių metu galiojusi CPK 663 str. 3 dalis numatė, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3 000 Lt. Varžytynių organizavimo metu ieškovės įsiskolinimas J. B. sudarė tik 2 500 Lt. Tik vėliau antstolis pateikė duomenis, kad bendra iš ieškovės išieškotina suma sudaro 15 560,80 Lt.

Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovę ir jos šeimos narius V. A., M. A. ir A. G. iškeldinti iš ginčo buto. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė CPK 510 ir 512 str. nustatyta tvarka su skundu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl antstolio K. K. veiksmų pripažinimo neteisėtais ir 2005-03-07 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, vadovaudamasi tuo, kad turtas, jos manymu, buvo įkainotas nepagrįstai maža kaina bei, kad antstolis pažeidė įstatymu numatytą draudimą išieškoti skolą iš paskutinio gyvenamojo būsto, kai skolos suma neviršija 3 000 Lt. Šilutės rajono apylinkės teismas pareiškėjos O. L. G. skundą 2005-12-05 nutartimi atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė per įstatymo nustatytą terminą šios nutarties neskundė, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis K. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vykdė hipotekos teisėjo nutartį dėl išieškojimo iš įkeisto turto, todėl CPK 663 str. 3 dalis netaikytina, nes hipotekos teisėjas, o ne antstolis įpriėmė sprendimą dėl ieškovės buto pardavimo iš varžytynių. Ieškovės bute antstolis yra buvęs ne kartą, butas tuo metu buvo įkainotas realia rinkos kaina, kurią nustatė vadovaudamasis toje vietovėje esančiomis rinkos vertėmis, atsižvelgęs į nusidėvėjimo laipsnį, aukštą, kuriame yra butas, į analogiškų butų vertes, į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomą areštuojamo turto rinkos vertę, taip pat pačios skolininkės įkeitimo metu, t. y. 2001-10-25 nurodytą įkeičiamo turto vertę 18 000 Lt, bei į skolininkės nuomonę, surašant turto arešto aktą. Kai buvo surašytas turto arešto aktas, ieškovė jokių raštiškų pastabų nepateikė. 2004-03-09 areštuodamas butą antstolis jį įvertino 22 000 Lt, ši vertė faktiškai tapati nustatytai ekspertizės metu – 23 000 Lt. Pirmosiose varžytynėse pradinė buto kaina sudarė 80 proc. nustatytos turto kainos – 17600 Lt, o neįvykus pirmosioms varžytynėms ir išieškotojai atsisakius perimti neparduotą varžytynėse turtą, skelbiamose antrosiose varžytynėse, tokio turto pradinė pardavimo kaina jau tesudarė 60 proc. nustatytos turto rinkos kainos – 13 200 Lt. Varžytynių metu kaina taip pat buvo keliama 5 procentais tik vieno iš varžytynių dalyvio, kas atitiko įstatymo imperatyvius reikalavimus, todėl pirkėjui R. S. ieškovės turtas ir buvo parduotas už 13 860 Lt. Vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, įstatymas numato antstoliui galimybę perkainuoti turtą laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų nebuvimą vykdant objekto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, skolininkės sutikimą su turto arešto kaina ir informacijos dėl turto vertės pasikeitimo nepateikimą, antstolis pagrįstai įvertino, kad turto arešto akte nustatyta kaina atitiko rinkos kainą ir neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl turto perkainojimo. Be to, ieškovės analogiškai motyvuotą skundą išnagrinėjo ir atmetė Šilutės rajono apylinkės teismas patvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl ieškovės ieškinys gali būti nagrinėtinas tik toje dalyje ir dėl tokių aplinkybių, kurios nebuvo minėto teisminio nagrinėjimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė: pripažino negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, butą su rūsiu priteisė ieškovei, o atsakovui R. S. priteisė jo sumokėtus už butą 13 860 Lt – 3 359,59 Lt iš antstolio K. K. ir 10 500,41 Lt iš ieškovės. Teismas nurodė, kad tam, kad teisėjas galėtų įvertinti antstolio veiksmų, areštuojant turtą ir parduodant jį iš varžytynių, teisėtumą, vykdomojoje byloje turi būti dokumentai ir įrašai, patvirtinantys antstolio atliktus veiksmus, o byloje nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0118/04/0841 buvo prarasta ir ji nėra visiškai atkurta, atkurta tik jos dalis, joje nėra dokumento, kuriame būtų matyti ginčo buto įvertinimas, ar turto arešto aktas buvo surašytas ir turtas aprašytas dalyvaujant skolininkei, kaip to reikalauja CPK 677 str. 3 d., ar ji sutiko su tokiu įvertinimu, ar buvo supažindinta pasirašytinai su teise reikšti nuomonę dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės ir prieštaravimus, ar nėra jokių rašytinių pastabų, kaip aktas įteiktas skolininkei ir pan., vykdomojoje byloje nėra ir duomenų apie asmenis, ketinusius tapti varžytynių dalyviais pagal CPK 710 str. nustatytus kriterijus. Iš esmės atkurtoje vykdomojoje byloje yra tik vienas vykdomasis dokumentas – dėl įkeisto ginčo buto pardavimo, vykdant išieškojimą ieškovės kreditorei ir varžytynių aktas. Todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti vykdymo proceso eigos, atliktų veiksmų įforminimo teisės aktų nustatyta tvarka, jų atitikties vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Kad su antstolio buto įvertinimu ieškovė nesutiko iš pat pradžių, matyti iš jos skundų, esančių civilinėje byloje Nr. 2-1935-385/2005. Antstolis K. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi, įkainodamas ginčo butą. Teismas, nustatęs, kad ginčo buto, kuris buvo parduotas už 13 860 Lt, vertė jo arešto dieną (2004-03-09) buvo 22 000 Lt, pardavimo iš varžytynių dieną (2005-03-07) buvo 30 000 Lt, vadinasi butas įkainotas 27 proc. mažesne kaina, o parduotas už 54 proc. mažesnę nei tuo metu buvusi rinkos kaina, konstatavo, jog ginčo turtas buvo parduotas už iš esmės mažesnę kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei, taip pažeidžiant skolininkės interesus bei neužtikrinant skolininkės teisės parduoti turtą už kainą, atitinkančią jos interesus (CPK 681 str. 1 d.). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ne visi varžytinėse dalyvavę asmenys jose galėjo dalyvauti, nurodydamas, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas CPK 709 str., 710 str. 1 d., ir kad yra pagrindas pripažinti varžytynes negaliojančiomis CPK 602 str. 2 p. pagrindu. Taip pat teismas atmetė ieškovės argumentus dėl CPK 663 str. 3 d. pažeidimo nurodydamas, kad ši bendroji norma nėra taikoma vykdant hipotekos teisėjo nutartį, t. y. išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d. redakcija, galiojusi turto pardavimo metu). Teismas atsakovų argumentus, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas yra tapatus jau išnagrinėtiems jos reikalavimams Šilutės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1935-385/2005, kad ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl dėl tų pačių reikalavimų patikslintas ieškinys turi būti paliktinas nenagrinėtinu, atmetė nurodydamas, kad antstolio veiksmų apskundimas ypatingosios teisenos tvarka ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą ginčo teisenos tvarka nėra tapatūs.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu antstolis K. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teismų praktikoje vartojamą sąvoką „turto rinkos vertė pardavimo metu“ sprendime traktuoja kaip „turto rinkos vertė pardavimo dieną“, nes turto pardavimas iš varžytynių yra tęstinis procesas. Apeliantas įvertino ginčo butą 22 000 Lt atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-01-06 nutartyje ginčo butas buvo įvertintas 18 000 Lt, į nekilnojamojo turto registre nurodytą buto vertę – 23 118 Lt, į buto nusidėvėjimą ir kitas savybes bei į tai, kad skolininkė sutiko su nurodyta buto verte, t. y. ji pasirašė turto arešto aktą, turto įvertinimo neginčijo. Teismo motyvai, kad nėra išlikę dokumento, kuriame būtų matyti turto įvertinimas, ar turto arešto aktas buvo surašytas dalyvaujant skolininkei, yra nepagrįstos, nes su apeliaciniu skundu teikiama išlikusi turto arešto akto kopija, kuri buvo įteikta skolininkei ir iš kurios matyti, kad turtas įvertintas dalyvaujant skolininkei, su šiuo aktu ir turto įkainojimu bei teise vertę ginčyti skolininkė buvo supažindinta pasirašytinai. Kad turto įvertinimas atitiko tuometinę turto vertę, patvirtina ir ekspertizės aktas. Vertinant, ar kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, būtina nustatyti, ar antstolis, pradėdamas turto realizavimo procesą (bet ne jį užbaigdamas), turėjo pareigą atlikti realizuojamo turto perkainavimą. Turi būti nustatyta, ar pradedant turto pardavimą antstolis arba vykdymo proceso šalys turėjo informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Nuo turto įkainojimo momento nei antstolis, nei vykdymo proceso šalys, iki paskelbiant pirmąsias varžytynes, tokios informacijos neturėjo. Akivaizdu, kad antstolis 2004-12-06 pradėdamas turto realizacijos procesą objektyviai negalėjo nustatyti parduodamo turto vertės 30 000 Lt, t. y. kiek jis buvo įvertintas eksperto 2005 m. kovo 7 dienai. Be to, pažymėtina, kad net pagal pačios ieškovės pateiktą įrodymą – VĮ Registrų centro 2011-07-12 raštą Nr. (4.7.16)KR-383, ginčo buto vertė 2005-03-07 buvo 19 920 Lt. Teismas, konstatavęs, kad turtas parduotas už 54 proc. mažesnę nei tuo metu buvusi rinkos kaina, neatsižvelgė ir nevertino imperatyvių procesinės teisės normų, reglamentuojančių parduodamo turto vertės mažinimo taisykles varžytinių procese. Taip pat teismas nepagrįstai jokios teisinės reikšmės nesuteikė aplinkybei, kad ieškovė prašė netvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto tuo pagrindu, kad turtas parduodas pažeidus jo įvertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2005-12-05 šį klausimą išsprendė konstatavęs, jog turtas buvo parduotas už realią trinkos kainą, turto vertė nustatyta nepažeidžiant vertinimo tvarkos. Ši nutartis yra įsiteisėjusi todėl apeliantas neturėtų įrodinėti nutartimi nustatyt aplinkybių, esančių prejudiciniais faktais.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas R. S. prašo antstolio apeliacinį tenkinti, kadangi su skundu sutinka visiškai, palaiko jame išdėstytus argumentus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią teisėjas, tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, patikrina ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, ar nėra CPK 602 str. nurodytų pažeidimų, bet ir sprendžia, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Šilutės rajono apylinkės teismas susipažinęs su tuo metu neprarasta vykdomąja byla, išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl turto įkainojimo nustatė, kad antstolio veiksmai teisėti ir 2005-12-05 nutartimi ieškovės skundą atmetė bei patvirtino varžytynių aktą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš pat pradžių nesutiko su turto įvertinimu, yra nepagrįsta. Minėtoje teismo 2005-12-05 nutartyje buvo konstatuota, kad nėra duomenų, jog skolininkė iki turto pardavimo varžytynėse akto tvirtinimo būtų išreiškusi nepritarimą ar prieštaravimus turto vertei. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė galėjo metus laiko pasinaudoti teise siūlyti turto pirkėją, buvo informuota apie varžytynes prieš mėnesį, asmeniškai dalyvavo antrosiose varžytynėse, tačiau skolos išieškojimo metu nesiėmė jokių veiksmų sukelti antstolio abejones dėl parduodamo turto rinkos kainos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tik turto įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, o jei turtas nerealizuojamas varžytynėse, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad varžytynėse parduodamo turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma turto vertė ir reali toje vietoje esančio kito turto vertė gali nesutapti. Priverstinio turto pardavimo vertė lygi rinkos vertei su vienus skirtumu, kad pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje. Ekspertizės akte rinkos kaina nustatyta lyginant su turto, parduoto dedant pastangas gauti geriausią kainą rinkoje, o priverstine tvarka turtas realizuojamas po mėnesio nuo skelbimo apie varžytynes dienos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apgrindi pažeistas ieškovės teises, ar jos negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę. Ieškovė septynerius metus po varžytynių akto patvirtinimo nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti, gyveno atsakovui priklausančiame bute, už komunalinius patarnavimus nemokėjo, dėl to buvo pradėti net keli teisminiai skolų išieškojimo iš atsakovo procesai. Teismas neužtikrino vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros, neapgynė sąžiningai turtą įgijusio pirkėjo teisių, parinko proporcingumo principų neatitinkančią ieškovės teisių gynimo priemonę.

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos ir prijungtų bylų medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-01-06 nutartimi Nr. 126-2N/2003 nutarė už skolą parduoti iš varžytynių skolininkės O. L. G. įkeistą daiktą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertės 18 000 Lt (t. 1, b. l. 20). Vykdydamas šią nutartį atsakovas antstolis K. K. 2004-03-09 surašė turto arešto aktą, kuriame areštuotą butą įvertino 22 000 Lt, ieškovė parašu patvirtino, kad akto nuorašą gavo, taip pat pasirašė kaip turto saugotoja (t. 1, b. l. 115–118). 2005-03-07 antrosiose varžytynėse pardavė minėtą butą atsakovui R. S. už 13 680 Lt (t. 1, 23). Šilutės rajono apylinkės teismas 2005-12-05 nutartimi atmetė skolininkės O. L. G. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų varžytynių procese ir patvirtino antstolio 2005-03-07 turto pardavimo iš varžytynių aktą (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1935-385/2005 l. 3, 99, 100). Už parduotą butą gautos lėšos buvo paskirstytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-10 nutartimi Nr. 2048/3323 (t.4, b. l. 69, 70).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka tiek su antstolio apeliaciniame skunde, tiek su atsakovo R. S. atsiliepime išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, kad skolininkas nereiškia pretenzijų, neatleidžia antstolio nuo tinkamo įstatyme nustatytų pareigų įvertinant turtą vykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje rėmėsi niekuo nepagrįsta aplinkybe, kad su antstolio buto įvertinimu ieškovė neva nesutiko iš pat pradžių. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė iki varžytynių akto pateikimo tvirtinti teismui, būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl parduodamo turto įkainojimo, pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškovės skundai civilinėje byloje Nr. 2-1935-385/2005 tik patvirtina ieškovės pretenzijas turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo procese.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu vieninteliu iš ieškovės nurodytų pagrindų, t. y. antstoliui dėl netinkamo parduodamo turto įkainojimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad butas buvo įkainotas 27 proc. mažesne kaina, o parduotas už 54 proc. mažesnę nei tuo metu buvusi rinkos kaina ir konstatavo, kad ginčo turtas buvo parduotas už iš esmės mažesnę kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei, taip pažeidžiant skolininkės interesus bei neužtikrinant skolininkės teisės parduoti turtą už kainą, atitinkančią jos interesus (CPK 681 str. 1 d.). Anot teismo, antstolis nebandė iš naujo įkainoti ginčo butą, nors vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 str. 2 d.).

Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. CPK 681 str. 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Byloje nagrinėjamu atveju antstolis areštuodamas ieškovės butą įvertino butą 22 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu antstolis nurodė, kad įvertindamas butą, atsižvelgė į hipotekos teisėjos nutartyje nurodytą vertę (18 000 Lt), nekilnojamojo turto registro pažymoje nurodytą vertę (23 118 Lt), ieškovės nuomonę, buto nusidėvėjimą ir kitus svarbius kriterijus – tai motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė pats pirmosios instancijos teismas, todėl teismo motyvas, kad antstolis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi, įkainodamas ginčo butą, yra nepagrįstas. Ieškovė turto arešto aktą pasirašė, kaip minėta, jokių įrodymų, kad dėl įkainojimo būtų reiškusi bet kokias pretenzijas, nepateikė. Antstolio atliktas buto įvertinimas arešto akto surašymo dieną faktiškai sutampa su nustatyta ekspertizės metu (t. 3, b. l. 183), ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad turtas buvo įvertintas aiškiai per maža kaina.

Pirmosios instancijos teismas antstolio argumentus, kad jis neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl turto perkainojimo, nes vykdant objekto pardavimą iš pirmųjų varžytynių nebuvo suinteresuotų asmenų, skolininkė sutiko su turto arešto kaina, ir jam nebuvo pateikta informacija dėl turto vertės pasikeitimo, atmetė remdamasis Turto vertinimo ekspertizės akte esančiu Butų 1 kv. m. kainos pokyčių grafiku ir turto rinkos apžvalga, kurioje nurodyta, jog „2005 metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje sparčiai augo“ (t. 3, 171–173). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be protingo pagrindo antstolio žinioms kėlė per aukštus reikalavimus, t. y. teismas iš esmės konstatavo, jog antstolis privalėjo žinoti aplinkybes, kurios nustatytos eksperto – specialių žinių turinčio asmens – atliktos ekspertizės metu. Byloje nėra duomenų, kad iki varžytynių akto tvirtinimo kas nors galėjo sudaryti pagrindą antstoliui suabejoti parduodamo turto verte, dėl ko, jis turėtų pagrindą turtą perkainoti pats, ar turto vertei nustatyti skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Priešingai, pirmosiose varžytynėse susidėmėjimo turtu visiškai nebuvo, antrosiose varžytynėse dalyvavo trys asmenys, tačiau kaina buvo pakelta tik vieną kartą – turtą nupirkusio atsakovo R. S., todėl nėra protingo pagrindo manyti, kad antstoliui turtą įvertinus ne 22 000 Lt, o 30 000 Lt (eksperto nustatyta verte 2005 m. kovo 7 dienai), turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Taip pat nėra protingo pagrindo manyti, kad po pirmųjų neįvykusių varžytynių išieškotoja nebūtų atsisakiusi perimti buto, jei šio nurodyta deklaratyvi kaina būtų buvusi didesnė. Be to, netgi vertinant antstolio ir eksperto nustatytos buto vertės santykį, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog antstolio nustatyta turto vertė aiškiai per maža, nes skirtumas sudaro tik 26,7 proc., jei turto tikroji vertė būtų aiškiai didesnė, šis skirtumas galėtų būti kompensuotas varžytynių metu. Pati ieškovė deklaratyviai teigė, kad buto vertė sudarė net 50 000 Lt, tačiau nepaaiškino, kodėl nepasinaudojo teise pasiūlyti savo pirkėją bent už daugiau nei dvigubvai mažesnę antstolio nustatytą kainą.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto ir atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad įstatymas imperatyviai nurodo įkainojimo tvarką varžytinėse: pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc., antrosiose – 60 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Taigi pats įstatymas numato turto pardavimo varžytynėse galimybę už 40 proc. mažesnę, nei nustatyta rinkos vertė, kainą, t. y. daugiau, nei skiriasi antstolio įkainojimas nuo eksperto nustatytos vertės (26,7 proc.), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad antstolio atliktas turto įkainojimas galėjo turėti esminės įtakos už varžytynėse parduotą butą gautai kainai ir, atitinkamai, ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Juo labiau, kad byloje nustatyta, kad ieškovė savo teisių dėl turto įkainojimo įstatymo nustatyta tvarka iki varžytynių pabaigos negynė, su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik po trijų metų nuo akto pasirašymo dienos, byloje vilkino ekspertizės atlikimą (t. 1, b. l. 3, 149–151).

Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1935-385/2005 tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą skolininkei neužkerta kelio pareikšti ieškinį dėl to varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 620 str. pagrindu, nes bylos dalykas yra skirtingas (pirmu atveju – konkrečių antstolio vykdymo veiksmų teisėtumas, antru – varžytynių akto teisėtumas), tačiau sutinka ir su apelianto argumentu, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.), nes minėta nutartimi buvo išnagrinėtas ieškovės skundas grindžiamas tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais, kaip ir ieškinys. Be to, Šilutės rajono apylinkės teismas 2005-12-05 nutartimi sprendė klausimus turėdamas vykdomąją bylą, t. y. visus tuos reikšmingus duomenis, kurių pasigedo pirmosios instancijos teismas šioje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė varžytynių procesą bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, todėl sprendimo dalys, kuriomis tenkintas ieškovės ieškinys, t. y. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, buto ieškovei priteisimo ir 13 860 Lt kainos atsakovui R. S. priteisimo iš ieškovės ir antstolio, naikintinos ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, atsakovo priešieškinį atmetė vien tuo pagrindu, kad tenkino ieškovės ieškinį. Nors apeliaciniu skundu sprendimo dalis dėl priešieškinio nėra ginčijama, apeliacinėje instancijoje panaikinus sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, naikintina ir jos pagrindu priimta sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio atmetimo, kadangi ją palikus galioti, atsakovui R. S. iš esmės neišnagrinėjus jo reikalavimo būtų nepagrįstai užkirstas kelias apginti savo kaip buto savininko teises teisme dėl ieškovės šeimos iškeldinimo (CPK 5 str., 137 str. 1 d. 4 p., 320 str. 2 d.). Atsakovo priešieškinis perduotinas pirmosios instanijos teismui nagrinėti iš esmės, taip šalims nebus užkirsta apeliacijos galimybė (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus sprendimo dalis dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylinėjimosi išlaidos pagal CPK VIII skyriaus taisykles turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus atsakovo priešieškinio pagrįstumo klausimą (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo tenkintas ieškovės O. L. G. ieškinys, t. y. dėl pripažinimo negaliojančiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-12-05 nutartimi patvirtintą 2005-03-07 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0118/04/00841, kuriuo antstolis K. K. iš varžytynių R. S. už 13860 Lt pardavė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį O. L. G.; dėl priteisimo iš atsakovo R. S. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Laisvės kv. 6-25, Šilutės m., O. L. G.; dėl priteisimo R. S. 13 860 Lt jo 2005-03-07 sumokėtus varžytynėse už butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): 3 359,59 Lt iš antstolio K. K., 10 500,41 Lt iš O. L. G.

Ieškovės ieškinį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo R. S. priešieškinis dėl ieškovės O. L. G. ir jos šeimos narių V. A., M. A. ir A. G. iškeldinimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priešieškinį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas