- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-315-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54493-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos ir M. J. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jo gynėjo advokato Anatolij Šichovcov apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria M. J. B. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių; M. J. B., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika, padaryta 2018 m. lapkričio 10 d.), taikyta priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. J. B. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, gyvenamo namo koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius savo sutuoktinei D. B. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė šeimos narei – nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje.
Be to, M. J. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo sodybos kieme, prie ūkinio pastato, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį sutuoktinei D. B. į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė šeimos narei – nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Elona Korostina prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį dalyje dėl M. J. B. išteisinimo nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (dėl 2018 m. lapkričio 14 d. veikos) ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad M. J. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 14 d. padaryta veika) ir taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Kitą 2019 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarties dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad byloje esantys duomenys neįrodo, jog 2018 m. lapkričio 14 d. M. J. B. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei. Teismas nurodė, kad pats įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė minimą dieną sudavęs D. B.. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, dar iki ekspertizės akto gavimo apklaustas M. J. B. savo kaltę neigė dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai yra, jis neigė smurtavęs sutuoktinės D. B. atžvilgiu tiek 2018 m. lapkričio 10 d., tiek 2018 m. lapkričio 14 d. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. B. pozicija buvo vienoda, jis nurodė, kad niekada nėra smurtavęs prieš savo sutuoktinę.
2.2. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad jokių konkrečių aplinkybių apie 2018 m. lapkričio 14 d. įvykius negalėjo nurodyti nei liudytoja V. J., nei liudytojas M. B., kuris nurodė, jog tos dienos vakaro pokalbio su tėvu šis neigė sudavęs savo sutuoktinei.
2.3. Nurodo, kad liudytoja V. J. teisiamajame parodė, jog tikslios dienos nepasakys, tai buvo praėjusių metu lapkritis. Sesuo paskambinusi pasakė, kad randasi lauke su chalatu, išbėgo saugodamasi nuo vyro ir kvietė policiją, nes vyras pakėlė ranką prieš ją. Tuo metu nesakė, į kurią vietą sudavė. Po kelių dienų paskambinusi skundėsi skausmais pilvo srityje, dar kalbėjosi apie tą įvykį. Liudytoja V. J. parodė, kad ji žino, kad M. J. B. buvo smūgiavęs D. B. ir į galvą. Tarp šių dviejų įvykių laiko atžvilgiu nebuvo didelė pertrauka. Su sesers sutuoktiniu ji aiškinosi po kiekvieno įvykusio konflikto, jis pripažindavo, kad pasielgė negerai. Dėl smūgio į galvą nepamena, ar ji kalbėjosi su sesers vyru, bet jis niekad neneigdavo smurtavęs. Jis išklausydavo, smurtavimo priežasčių nenurodydavo, sakydavo: „man neatlaiko nervai“. Liudytoja V. J. parodė, kad sesuo skambindavo išsigandusi, bijodama ir skausmą kęsdama.
2.4. Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, kad 2018 m. lapkričio mėnesį įvyko konfliktas tarp tėčio ir mamos, buvo kviesta policija, parašytas pareiškimas, vyko ikiteisminis tyrimas. Dar prieš tai buvo vienas konfliktas šeštadienį, sužinojo iš mamos ir tėčio, susiskambina kiekvieną dieną. Po konflikto telefonu kalbėjosi su mama ir su tėčiu. Dėl šeštadienį (pagal 2018 m. kalendorių 2018 m. lapkričio 10 d. – šeštadienis) vykusio įvykio neprisimena, kuris skambino pirmas, abu sakė, kad įvyko konfliktas, pripažino, kad susistumdė. O dėl įvykio, kuris vyko vėliau, trečiadienį (pagal 2018 m. kalendorių 2018 m. lapkričio 14 d. - trečiadienis), skambino mama, sakė, kad kieme susistumdė su tėčiu. Tėtis paskui grįžo į namus, užsirakino, mama negalėjo įeiti. Tada mama nuėjo pas kaimynus, išsikvietė policiją. Tėčiui prisiskambino maždaug po valandos, jis patvirtino, kad susistumdė su mama, norėjo paimti raktus. Mama minėjo, kad bandė pasiimti raktus, kad jai buvo suduota kelis kartus. Mama minėjo, kad skauda kažkurias vietas. Mama buvo išsigandusi, nerimavo, kas bus toliau, vėliau išgąstis praėjo. Tėtis neneigė, kad įvyko apsistumdymas, sakė, kad ir mama jam vožtelėjo.
2.5. Pažymi, jog liudytojų V. J. ir M. B. parodymai visiškai patvirtina nukentėjusiosios D. B. parodymus, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d., būdama savo miegamajame išgirdo, kad sutuoktinis laiptais kažką tempia iš antro aukšto, tuo metu bijojo išeiti pažiūrėti. Tuo metu, kai jis išėjo į kiemą, ji išėjo iš kambario ir pamatė, kad nėra jos rūbų. Ji išbėgo į kiemą, M. J. B. jau buvo garaže. Paprašė atiduoti raktą ir rūbus, jis atsisakė. Tuomet ji ištraukė garažo raktą ir pasakė, kad atiduos jo raktus tada, kai jis jai atiduos jos kambario raktą. Tada M. J. B. jai trenkė, nukrito akiniai, šaukėsi pagalbos, jis prispaudė ją prie sienos, gindamasi trenkė jam į veidą, jis išplėšė raktus iš kišenės ir nuėjo į namą, užsirakino ir neatidarė durų. Ji išlėkė į gatvę, pamačiusi kaimyną, paprašė telefoną ir iškvietė policiją. Kai M. J. B. sudavė jai į skruostą, jai skaudėjo, svaigo galva, žymių ekspertai nenustatė. Po abiejų įvykių paskambindavo savo sesei V. J. ir sūnui M. B.. Sakydavo, kad M. J. B. mušasi, kad neįleidžia į namą, kad ji jo bijo. Jie skambindavo vyrui, klausė jo, kodėl jis taip elgiasi.
2.6. Prokurorės teigimu, tiek liudytoja V. J., tiek liudytojas M. B. patvirtino nukentėjusiosios D. B. parodymus. Nors jie smulkiai ir nedetalizavo visų įvykio aplinkybių, tačiau esmines įvykio aplinkybes nurodė. Liudytojai patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 14 d. M. J. B. panaudojo smurtą nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu ir priešingai, nei teismas nutartyje nurodė, liudytojas M. B. parodė, kad tėtis neneigė, kad įvyko apsistumdymas, sakė, kad ir mama jam vožtelėjo, tai yra M. J. B. pokalbio metu sūnui M. B. patvirtino nukentėjusiosios D. B. parodymus, kad 2018 m. lapkričio 14 d., kai M. J. B. jai trenkė, nukrito akiniai, prispaudė ją prie sienos, ji gindamasi trenkė jam į veidą.
2.7. Pažymi, kad kitas teismo motyvas, dėl ko priimtas sprendimas išteisinti M. J. B., yra tas, kad asmens apžiūros, specialisto tyrimu nenustatyta jokių D. B. sužalojimų. Nukentėjusioji D. B. parodė, kad kai M. J. B. sudavė jai į skruostą, jai skaudėjo, svaigo galva, žymių ekspertai nenustatė. Teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios parodymų dėl 2018 m. lapkričio 14 d. įvykio, kad sutuoktinis M. J. B. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, jai trenkė, sudavė į skruostą, jai skaudėjo, svaigo galva. Vertinant šį teismo motyvą tiek atskirai, tiek kontekste su kitais motyvais, galima manyti, kad teismas, pripažindamas, kad M. J. B. 2018 m. lapkričio 10 d. smurtavo sutuoktinės D. B. atžvilgiu, o 2018 m. lapkričio 14 d. veikos nepadarė, prioritetinę reikšmę suteikė būtent specialisto išvadai. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. B. buvo padaryta kraujosruva pilvo dešinėje pusėje, sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, tai yra specialisto išvada patvirtinamos 2018 m. spalio 10 d. įvykio aplinkybės. Tačiau tuo pačiu ši specialisto išvada patvirtina, kad nėra priežasčių netikėti visais nukentėjusiosios D. B. parodymais, jais abejoti. Pažymi, kad nukentėjusioji D. B. į policiją dėl jos atžvilgiu sutuoktinio naudojamo fizinio smurto kreipėsi ne iš karto. Nukentėjusioji D. B. parodė, kad ir iki 2018 m. lapkričio mėnesio sutuoktinis puldavo muštis, jeigu jam kažkas nepatikdavo. 2018 m. lapkričio 10 d. D. B. į policiją nesikreipė ir tik 2018 m. lapkričio 14 d., po dar vieno pakartotinio smurtinio M. J. B. elgesio jos atžvilgiu, D. B. pranešė policijos pareigūnams tiek apie 2018 m. lapkričio 14 d. įvykį, kad sutuoktinis M. J. B. jos atžvilgiu 2018 m. lapkričio 14 d. panaudojo fizinį smurtą, tiek nurodė ir ankstesnio, 2018 m. lapkričio 10 d. įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusioji D. B., tiek ir kiti proceso dalyviai nurodė, kad M. J. B., po daugelio metų vaistų vartojimo savavališkai priėmęs sprendimą negerti vaistų, pasikeitė, jo elgesys tapo keistas, agresyvus. 2018 m. lapkričio 14 d. M. J. B. smurto panaudojimas nebuvo vienkartinis ir atsitiktinis veiksmas. Patyrusi smurtą 2018 m. lapkričio 10 d. ir dar kartą vos po kelių dienų – lapkričio 14 d., nukentėjusioji D. B. šaukėsi pagalbos, vien tik su chalatu, nors buvo lapkričio mėnesio vidurys, ji išlėkė į gatvę, pamačiusi kaimyną, paprašė telefoną ir iškvietė policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė abiejų įvykių aplinkybes. Taigi, visa įvykių seka, nustatytos aplinkybės, taip pat ir specialisto išvada tik pilnai pagrindžia visus nukentėjusiosios D. B. parodymus, jų teisingumą ir neleidžia abejoti nukentėjusiosios D. B. parodymais dėl abiejų įvykių.
2.8. Nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas A. N. nurodė, kad kaimynė pagalbos prašė 2018 m. lapkričio 14 d. 9.30 val., kai tuo tarpu M. J. B. kaltinamas tuo, jog sudavė sutuoktinei tos pačios dienos vėlesniu laiku, tai yra 10.30 val. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad įvykio datos neprisimena, gal buvo ruduo, galėjo būti 2018 m. lapkričio mėnuo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Taigi, teismas vadovavosi liudytojo A. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad kaimynė pagalbos prašė 2018 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. Nukentėjusioji D. B. teisiamajame posėdyje 2018 m. lapkričio 14 d. įvykio laiko pati nedetalizavo, šios aplinkybės jos nebuvo klausiama. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d., iškvietusi policiją ir pranešdama apie įvykius, nukentėjusioji D. B. nurodė 2018 m. lapkričio 14 d. įvykio laiką. Jos 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškime, pateiktame policijos pareigūnams, užfiksuotas toks pranešimas: „2018 m. lapkričio 10 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo koridoriuje mano vyras M. J. B. konflikto metu tyčia ne mažiau dvejų kartų kumščiais sudavė man į pilvą, taip sukėlė man fizinį skausmą. Sumuštą vietą skauda iki šiol. Šiandien apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamos sodybos kieme prie ūkinio pastato konflikto metu vyras tyčia kažkurios rankos kumščiu sudavė man vieną smūgį į dešinį skruostą. Sumuštą vietą skaudėjo 10 minučių. Prašau mano vyrą nubausti įstatymų numatyta tvarka“. Prokurorės teigimu, tiek nukentėjusiosios D. B. nurodytas laikas, tiek liudytojo A. N. nurodytas laikas yra tas pats – 9.30 val. Pasak prokurorės, teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad pranešime apie baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. veikos laikas nurodytas 10.30 val., tačiau šis netikslumas dėl valandos teismo galėjo būti patikslintas, nes valanda yra tiksliai nustatyta, užfiksuota procesiniuose dokumentuose, ši laiko aplinkybė yra aiški, nekelia jokių abejonių, todėl negali būti pripažinta pagrįstu išteisinimo motyvu.
2.9. Pažymi ir tai, kad nukentėjusioji D. B. policijos pareigūnams tą pačią įvykio dieną, tai yra 2018 m. lapkričio 14 d., nurodė, kad ji A. N. pasakė, kad vyras ją muša ir neįsileidžia į namus. Liudytojas A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad D. B. jam pasakė, kad vyras mušasi, išvarė iš namų ir nedavė telefono.
2.10. Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei nagrinėjant bylą teisme ištirtus įrodymus, prokurorės nuomone, yra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog M. J. B. 2018 m. lapkričio 14 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl 2019 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės Pakruojo rūmų teismo nutartis, dalyje dėl M. J. B. išteisinimo nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (dėl 2018 m. lapkričio 14 d. veikos), naikintina.
Šalies argumentai
3. M. J. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes M. J. B. neįvykdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Jeigu teismas nuspręs, kad M. J. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai prašo nutartį pakeisti ir M. J. B. perduoti brolio V. B. ar sutuoktinės D. B. globai ar rūpybai kartu su medicininiu stebėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo psichiatrinės ekspertizės atlikimo praėjo gana nemažai laiko, per visą tą laikotarpį M. J. B. gydėsi, buvo stebimas, prašo jam pakartotiną psichiatrijos ekspertizę.
3.1. Pažymi, jog teismas rėmėsi tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu M. J. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišriu tipu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
3.2. Apeliantų teigimu, teismas nesivadovavo kitomis, nustatytomis teisiamojo posėdžio metu, aplinkybėmis, tai nukentėjusiosios D. B., liudytojų Ž. J., M. B., V. B. parodymais. Apeliaciniame skunde išdėstomi nurodytų asmenų parodymai. Teigia, kad iš apklaustų teismo posėdžio metu D. B., Ž. J., M. B., V. B. parodymų matyti, kad M. J. B. sveikatos būklė pagerėjo, jis pasidarė nepavojingas nei sau, nei aplinkiniams. Nurodo, jog po ekspertizės atklikimo praėjo 4 mėnesiai, jog visą tą laiką M. J. B. vartojo medikamentus, kurie stabilizavo jo psichinę būseną. Mano, jog šiuo atveju yra pagrindas skirti pakartotiną ekspertizę, kad būtu nustatyta, ar išliko tie „kliedesiai“.
3.3. Pažymi, kad M. J. B. nebuvo teistas ir nebuvo priverstinai stebimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Mano, kad ekspertai, pateikdami teismui išvadą, vadovavosi tuo, kad M. J. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to padarę išvadą, kad „tebeesantys išlikę kliedesiai artimųjų atžvilgiu“ ir reikia „uždaryti į (duomenys neskelbtini)“. Pasak apeliantų, nėra įrodyta, jog M. J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
3.4. Apeliantų nuomone, teismas nekompetentingas nustatyti, ar M. J. B. vis dar yra pavojingas visuomenei, ar jo psichikos būklė stabilizavosi, todėl nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, surašytu 2019 metų birželio mėnesį. Mano, kad M. J. B. turėtų būti skirta pakartotina psichiatrijos ekspertizė ir ją turi atlikti kiti ekspertai. Mano, kad ekspertizė gali būti atlikta ir ambulatoriškai.
4. Teismo posėdyje M. J. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas advokatas A. Šichovcov prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, M. J. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinis skundas tenkintinas, M. J. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jo gynėjo advokato Anatolij Šichovcov apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Tiek prokurorė, tiek ir gynėjas advokatas A. Šichovcov apeliaciniais skundais nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog M. J. B. 2018 m. lapkričio 14 d. nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o gynėjas advokatas A. Šichovcov nesutinka su tuo, jo teismas pripažino, kad M. J. B. 2019 m. lapkričio 10 d. padarė įstatymo uždraustą veiką, t. y. sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje. Taip pat gynėjas nesutinka su M. J. B. paskirta priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.
5. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, tai yra ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ją padarė būtent asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
6. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo padarytos išvados, jog byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad 2018 m. lapkričio 10 d. M. J. B. padarė įstatymo uždraustą veiką. Tačiau vertindamas įrodymus dėl 2018 m. lapkričio 14 d. įvykio, teismas juos netinkamai vertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad M. J. B. nepadarė įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Dėl 2018 m. lapkričio 10 d. įvykio
7. Gynėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, nenurodydamas jokių argumentų, kad nėra įrodyta, jog M. J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
7.1. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. J. B. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 19 val., žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius savo sutuoktinei D. B. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė šeimos narei – nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje. Tokias teismo nustatytas aplinkybes patvirtino nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva pilvo dešinėje pusėje bei liudytojų M. B., V. J. parodymai, kurie po įvykio bendravo tiek su nukentėjusiąja, tiek ir su pačiu J. M. B..
7.2. Nors apklausiamas M. J. B. neigė sudavęs nukentėjusiajai smūgius į pilvo sritį, tačiau tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji D. B. tvirtino, kad žodinio konflikto metu M. J. B. kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į pilvą. Tą patį vakarą ji paskambino sūnui, seseriai ir jiems viską papasakojo. Liudytojai M. B. ir V. J. šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino. Liudytoja V. J. parodė, kad jai paskambinusi sesuo pasakojo, jog ji susipyko su vyru M. J. B., vyras jai sudavė kelis kartus į pilvą. Sesuo buvo išsigandusi, verkė. Tą patį vakarą ji paskambino M. J. B., kuris neneigė, kad sudavė smūgį D. B.. Liudytojas M. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 10 d. vakare jam paskambino mama ir pasakė, kad namuose įvyko konfliktas su tėvu, tėvas smogė jai į pilvo sritį. Po to jis paskambino tėvui M. J. B., kuris pasakė, kad papasakojo, kad virtuvėje susiginčijo su nukentėjusiąja, jam neatlaikė nervai, todėl jis jai sudavė.
7.3. Taigi aptarti įrodymai, priešingai nei nurodoma M. J. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, neginčijamai patvirtina, kad M. J. B. žodinio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo sutuoktinei D. B. į pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie M. J. B. padaryti veiksmai atitiko uždraustos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl naikinti nutartį šioje dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl 2018 m. lapkričio 14 d. įvykio
8. Prokurorė apeliaciniu skundu pagrįstai kritikuoja teismo argumentus dėl M. J. B. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, dar iki ekspertizės akto gavimo, nukentėjusiosios D. B., liudytojų V. J., M. B. parodymų vertinimo ir padarytos išvados, kad M. J. B. kaltę neigė, jog nenustatyta jokių D. B. sužalojimų, liudytojai V. J. ir M. B. nieko apie 2018 m. lapkričio 14 d. įvykius negalėjo nurodyti.
8.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios D. B. parodymais. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. apie 9.30 val., žodinio konflikto metu sutuoktinis M. J. B. jai sudavė kumščiu į dešinį skruostą, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Iš kaimyno A. N. telefono iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynui ji sakė, kad vyras ją muša ir neįsileidžia į namus. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji D. B. nurodė ir pareiškime, kad šiandien, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d., apie 9.30 val. gyvenamosios sodybos kieme prie ūkinio pastato konflikto metu vyras kažkurios rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį skruostą, sumuštą vietą jai skaudėjo.
8.2. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir liudytojas A. N.. Liudytojas apklausiamas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 9.30 val. išėjęs prie gatvės pamatė apsirengusią chalatu vaikščiojančią kaimynę D. B., kuri jam kaimynė D. B., kuri priėjusi paprašė jo pagalbos, prašė mobilaus telefono, kad išsikviestų policiją. D. B. jam pasakė, kad vyras mušasi, išvarė ją iš namų.
8.3. Teisme apklausti liudytojai V. J. ir M. B. taip pat patvirtino nukentėjusiosios D. B. nurodytas aplinkybes, kad jiems skambino D. B. ir sakė, jog tarp jos ir sutuoktinio įvykio žodinis konfliktas, jog sutuoktinis jai sudavė smūgius. Kaip parodė liudytojas M. B., jog tėtis nepripažino, kad sudavė smūgį mamai į skruostą, tačiau patvirtino, jog susistumdė su mama. Liudytoja V. J. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. jai skambino sesuo ir sakė, jog ji stovi su chalatu lauke ir jos vyras neįleidžia į namus, jog tarp jos ir vyro įvyko konfliktas, ji yra iškvietusi policiją. Sesuo jai pasakė, kad konflikto metu vyras jai sudavė vieną smūgį į galvą. Tą patį vakarą kalbėjo su M. J. B., kuris patvirtino, kad buvo konfliktas bet apie suduotus smūgius jis nieko jai nesakė, o ji jo neklausinėjo.
8.4. Taigi šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad žodinio konflikto metu M. J. B. sudavė sutuoktinei smūgį į dešinį skruostą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu nekito, jos nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai. Nors nei vienas iš apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė paties įvykio, jog specialisto išvadoje nenustatyti sužalojimai nukentėjusiajai dešiniame skruoste, tačiau tai, kaip jau buvo minėta, nepaneigia nukentėjusiosios nuoseklių parodymų, jog jos sutuoktinis smurtavo jos atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą.
8.5. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiosios D. B., liudytojo A. N. parodymais bei pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apie 9.30 val.
8.6. Taigi pagal nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. J. B. 2018 m. lapkričio 14 d. apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo sodybos kieme, prie ūkinio pastato, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį sutuoktinei D. B. į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė šeimos narei – nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą. Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis keistina panaikinant nutarties dalį, kuria M J. B. išteisintas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas pripažįstant, kad M J. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės M. J. B., priešingai nei nurodoma M. J. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant šią priemonę nenustatė. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, skirdamas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas M. J. B. pakaltinamumo klausimą, su tuo susijusio priverstinio gydymo klausimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų pateikto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kuria nustatyta, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu M. J. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišriu tipu, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu M. J. B. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišriu tipu, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti, negali adekvačiai vertinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir negali duoti adekvačių parodymų. M. J. B. gali būti socialiai pavojingas, ypač artimoje aplinkoje, jam tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 143–149). Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina ir teisiamajame posėdyje apklausto eksperto G. B. paaiškinimus (2 t., b. l. 60–61), kad M. J. B. reikalingas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, jog tokio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę rekomenduoja skirti dėl didelės socialiai pavojingo elgesio rizikos, stabilių mąstymo sutrikimų, kurių pagrindu kyla kliedesiai artimųjų atžvilgiu. Dėl M. J. B. ir jo gynėjo advokato skunde nurodomo M. J. B. elgesio, M. J. B. sveikatos būklės pagerėjimo, ekspertas paaiškino, kad nors šiuo metu yra sumažėjęs kliedesių impulsyvumas, bet pats mąstymo sutrikimas yra išlikęs ir tuo pagrindu gali kilti pavojus artimiesiems, jog tas mąstymo sutrikimas reikalauja ilgesnio jo stebėjimo ir gydymo.
10.1. Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus bei paties tiriamojo M. J. B. būklę. Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog M. J. B. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jo atžvilgiu būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. M. J. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog M. J. B. sveikatos būklė pagerėjo, jis pasidarė nepavojingas nei sau, nei aplinkiniams, jog po ekspertizės atlikimo praėjo 4 mėnesiai, jog visą tą laiką M. J. B. vartojo medikamentus, kurie stabilizavo jo psichinę būseną, šiuo atveju negali būti prilyginti prie specialių žinių turinčių asmenų išreikštos pozicijos, galinčių duoti objektyvią išvadą dėl M. J. B. psichinės būklės.
10.2. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jei įrodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką asmuo padarė būdamas nepakaltinamas, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remdamasis Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, teisiamajame posėdyje apklausto eksperto paaiškinimais, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, teismas padarė teisingą išvadą, kad M. J. B. yra būtina skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka M. J. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą ypač artimoje aplinkoje.
10.3. Skundu prašoma M. J. B. perduoti brolio V. B. ar sutuoktinės D. B. globai ar rūpybai kartu su medicininiu stebėjimu, tačiau iš aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad M. J. B. kitokio pobūdžio gydymas būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Nepagrįstai skunde teigiama, kad M. J. B. psichikos sveikata po medikamentinio gydymo pagerėjo, kadangi teisme apklaustas ekspertas paaiškino, jog nepaisant pakankamai ilgo gydymo laiko, kliedesiai artimųjų atžvilgiu išliko pakankamai stabilūs, todėl jam rekomenduojamas ilgesnis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri specializuojasi būtent gydant tokius ligonius, kad nekiltų artimiesiems pavojus.
10.4. Visuma aptartų duomenų patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu M. J. B. reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai, jo gebėjimui valdyti savo veiksmus. Tokiu būdu skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio ligoninėje.
10.5. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 405 straipsnio 2 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, pasikeitus M. J. B. psichinės sveikatos būklei, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista į švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę arba tokia priemonė gali būti panaikinta.
11. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį M. J. B., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jo gynėjo advokato A. Šichovcov skundo argumentais pagrindo nėra, todėl jų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1, 3, 5 punktais,
nutaria:
atmesti M. J. B., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Anatolij Šichovcov apeliacinį skundą.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį pakeisti:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria M. J. B. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (dėl veikos 2018 m. lapkričio 14 d.) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad M. J. B. būdamas nepakaltinamumo būsenoje padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika, padaryta 2018 m. lapkričio 10 d.).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.