Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl asmens paskelbimo mirusiu, suinteresuoti asmenys N. K., V. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9.1. V. J. gimė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. V. J. motina – N. K.. V. J. tėvas – A. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini);

9.2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-384/2003 V. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarta nutraukti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymą psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis ir tęsti V. J. ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

9.3. (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2007 m. liepos 10 d. rašte nurodyta, kad V. J. paskutinį kartą poliklinikoje lankėsi 2005 m. kovo 21 d. Nuo 2007 m. rugsėjo 9 d. yra vykdoma V. J. paieška.

9.4. Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Lentvario policijos nuovados tyrėjo M. B. 2007 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl nepakaltinamo V. J. nurodoma, kad bendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventojais V. M. ir V. J., kurie paaiškino, jog V. J. apie penkerius metus nematė, nebendravo, kur jis gali gyventi, nežino. Taip pat bendrauta su V. J. tėvo A. J. buvusia sugyventine I. G., kuri paaiškino, jog su V. J. nebendrauja, kur jis gali gyventi, nežino, nepalaiko santykių;

9.5. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VP VTT Areštinės ir konvojaus skyriaus Konvojaus kuopos 3 būrio vyresniojo postinio A. M. 2007 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. buvo tikrintas adresas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog 2006 m. rugsėjo mėnesį name įvyko gaisras, 9-as butas yra apdegęs gaisro metu ir jame šiuo metu niekas negyvena. Apklausus gretimų butų gyventojus, jie paaiškino, kad V. J. pažįsta, anksčiau jis gyveno 9-ame bute kartu su motina, tačiau sudegus butui, jie išsikraustė gyventi kitur, kur - nežino. Asmenų apskaitos aplikacijos duomenimis (2003 m. liepos 25 d. duomenys), V. J. galima gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 13 d. patikrinus šį adresą nustatyta, kad namas sugriautas, o jo vietoje vyksta statybos. Vilniaus nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), V. J. gyventojų sąrašuose nėra;

9.6. N. K. 2009 m. birželio 16 d. paaiškinime nurodė, kad jos sūnus V. J. su ja negyvena jau 4 metus, anksčiau jis su ja gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau ji su V. J. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jie iš to namo išsikraustė. Apie 2008 m. ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ir buvo sutikusi savo giminaičius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kurie jai sakė, kad (duomenys neskelbtini) matė V. J. kartu su tėvu A. J.. Jos manymu, V. J. galėtų gyventi pas A. J., kuris gali jį slėpti;

9.7. 2009 m. liepos 31 d. apklaustas A. J. parodė, kad jis turi sūnų V. J., su kuriuo nebendrauja jau 6 metus. V. J. jam niekada neskambino ir nežadėjo atvažiuoti. V. J. paskutinį kartą gyveno su savo motina N. K.. Neseniai jis sužinojo, kad V. J. gali uždarbiauti pas S. D.;

9.8. Vilniaus AVPK VTV ETPPS Paieškos grupės specialistės R. S. 2009 m. gruodžio 15 d. pažymoje nurodoma, kad telefonu bendrauta su V. J. giminėms, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ir jie paaiškino, jog su V. J. nebendrauja, kur jis gali būti, nežino;

9.9. Vilniaus arkivyskupijos CARITAS nakvynės namų 2010 m. balandžio 13 d. rašte nurodoma, kad V. J. jų nakvynės namuose negyvena, jo dabartinė gyvenamoji vieta ir kontaktai nėra žinomi;

9.10. S. D. 2010 m. balandžio 16 d. paaiškinime nurodė, kad V. J. paskutinį kartą matė prieš 12 - 13 metų (duomenys neskelbtini). Kur ir su kuo V. J. gyvena, jis nežino, su juo nebendrauja, jo telefono numerio nežino bei nežino, ar V. J. planavo išvykti į užsienį;

9.11. R. D. 2010 m. balandžio 16 d. paaiškinime nurodė, kad V. J. niekada nėra mačiusi, jo visiškai nepažįsta, nežino, kur jis gyvena, į jos namus jis niekada nebuvo atvykęs;

9.12. Vilniaus AVPK VTV ETPPS 2010 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodoma, kad vykdant V. J. paiešką buvo bendrauta su jo giminaičiais, artimaisiais ir pažįstamais, kurie visi teigė, jog V. J. gyvenamoji vieta jiems nežinoma. Buvo tikrinti įvairūs adresai, kur galimai galėtų būti V. J., vykdomos įvairios užklausos, tačiau surasti jo nepavyko;

9.13. 2011 m. spalio 17 d. gautame išraše apie V. J. naudojamus mobiliojo ryšio abonentinius numerius užfiksuota, kad jo vardu nėra išduotų mobiliojo ryšio abonentinių numerių;

9.14. Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 18 d. rašte nurodoma, kad V. J. niekada nesikreipė į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl paramos, skyrius neturi jokių duomenų apie tokį asmenį;

9.15. Vilniaus AVPK VTV ETPPS Paieškos grupės specialistės R. S. 2012 m. vasario 2 d. pažymoje nurodoma, kad telefonu bendrauta su V. J. giminėms, kurie paaiškino, jog su V. J. nebendrauja, kur jis gali būti, nežino;

9.16. O. K. 2012 m. vasario 8 d. apklausos protokole nurodoma, kad V. J. yra jos sesers anūkas. Ji V. J. matė paskutinį kartą prieš 7 metus (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Dabar apie V. J. duomenų neturi;

9.17. Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Maišiagalos nuovados viršininko E. J. 2012 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad bendrauta su (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojais, seniūnijos darbuotojais ir nustatyta, jog V. J. buvimo vieta jiems nežinoma;

9.18. Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio Vievio policijos nuovados viršininko S. G. 2012 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad telefonu bendrauta su V. J. dėdės A. T. žmona, kuri paaiškino, jog su V. J. jokių ryšių nepalaiko, kada matė paskutinį kartą, pasakyti negali, jokios informacijos apie V. J. neturi;

9.19. I. G. 2012 m. liepos 17 d. paaiškinime nurodė, kad paskutinį kartą V. J. matė prieš 11 metų, kur jis dabar gyvena ar dirba, nežino, su kuo jis palaiko ryšius, irgi nežino. Kiek ji yra girdėjus, V. J. gali gyventi su savo motina;

9.20. Vilniaus AVPK VTV ETPPS Paieškos grupės specialistės I. K. 2012 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje nurodoma, kad telefonu buvo susisiekta su S. K., kuri paaiškino, jog ji paskutinį kartą V. J. matė prieš 5 metus, kai jie visi kartu gyveno. Nei ji, nei motina nežino, kur jis šiuo metu gali gyventi. Jos turimais duomenimis, V. J. anksčiau gyveno kartu su savo tėvu, bet jis mirė. Taip pat ji girdėjo, kad ir V. J. mirė;

9.21. Vilniaus AVPK VTV ETPPS Paieškos grupės specialistės I. K. 2013 m. gegužės 2 d. pažymoje nurodoma, kad telefonu buvo susisiekta su V. J. motina N. K., kuri paaiškino, jog dėl V. J. nieko nežino, jį matė prieš 7 metus. V. J. anksčiau gyveno pas tėvą A. J., kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė;

9.22. Vilniaus AVPK VTV ETPPS Paieškos grupės specialistės R. S. 2016 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl V. J. paieškos nurodoma, kad telefonu buvo bendrauta su V. J. seserimi S. K., kuri nurodė, kad ji iš tolimų giminaičių buvo girdėjusi, jog V. J. yra miręs, mirė kažkur (duomenys neskelbtini) ir galėjo būti palaidotas kaip neatpažintas lavonas. Taip pat telefonu buvo bendrauta su kitais V. J. giminaičiais, kurie nurodė nežinantys, kur yra V. J., su juo nebendraujantys ir ar jis yra miręs, nežinantys. Buvo patikrinti visi adresai, kur galėjo būti V. J., tačiau jis nesurastas. Valstybinės institucijos apie V. J. duomenų neturi. 2012 m. yra pasibaigę galioti jo asmens dokumentai. Dėl naujų dokumentų V. J. nesikreipė;

9.23. N. K. 2016 m. lapkričio 22 d. paaiškinime nurodoma, kad ji su savo sūnumi V. J. nebendrauja jau 10 metų. Kur jis gali būti, nežino, kiti jos vaikai su juo irgi ryšių nepalaiko. Maždaug 2013 m., būdama su savo teta A. A., kuri jau mirusi, yra girdėjusi, jog V. J. yra miręs. Informaciją A. A. suteikė A. J., kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė. V. J. galėjo gyventi su savo tėvu A. J.;

9.24. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gruodžio 6 d. rašte dėl duomenų patikrinimo DNR duomenų registre nurodoma, kad N. K., dingusio V. J. biologinės motinos, analitė įrašyta į DNR duomenų registrą - į artimosios giminystės masyvą. Buvo atliktas automatinis patikrinimas DNR registre (neatpažintų lavonų registre), sutapimų negauta;

9.25. Vilniaus AVPK VTV ETPPS Paieškos grupės specialistės R. S. pažymoje dėl pakartotinio duomenų patikrinimo užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 22 d. dėl V. J. buvo tikrinti registrai: VRIS naršyklė (asmens duomenys), administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registras, įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų registras (teistumo duomenys), Prevencinio poveikio priemonių taikymo registras, VSDFV informacinė sistema (SODRA), Lietuvos darbo biržos informacija (DARBO BIRŽA), VSAT informacinė sistema (Lietuvos Respublikos sienos kirtimai), Transporto priemonės registras, Ginklų registras, POLIS personalo posistemis (policijos darbuotojai), tačiau naujų duomenų negauta;

9.26. remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis asmuo V. J. Lietuvoje privalomuoju draudimu nedraustas nuo 2006 m. vasario mėn. Remiantis Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pasų skyriaus informacija apie V. J. išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pasus, paskutinį kartą jam pasas buvo išduotas 2002 metais. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 31 d. rašte dėl duomenų pateikimo nurodoma, kad V. J. į Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisiją pirmą kartą kreipėsi 2004 m. vasario 10 d., jam buvo nustatyta antra invalidumo grupė, priežastis - bendros ligos. Kai pasibaigė asmens invalidumo grupė ((duomenys neskelbtini)), asmuo nesikreipė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

10. CK 2.31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, - jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius.

11. Iš sprendimo 9.1. – 9.26 p. aprašytų aplinkybių ir kitų bylos duomenų matyti, kad V. J. gyvenamojoje vietoje duomenų apie jį asmenį nėra nuo 2005 m. vidurio – (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2007 m. liepos 10 d. rašte nurodyta, kad V. J. paskutinį kartą poliklinikoje lankėsi 2005 m. kovo 21 d., o V. J. motina N. K. 2009 m. birželio 16 d. paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad jos sūnus V. J. su ja negyvena jau 4 metus. Vėlesnių duomenų apie V. J. nėra.

12. Iš sprendimo 9.1. – 9.26 punktuose aprašytų aplinkybių ir kitų bylos duomenų taip pat matyti, kad V. J. paieškos metu (nuo 2007 m. rugsėjo 9 d.), siekiant surasti / nustatyti V. J. buvimo ar gyvenamąją vietą, reguliariai buvo tikrinami įvairūs adresai, kur galėjo būti / gyventi V. J., apklausimai V. J. giminaičiai, jį pažinoję asmenys, kurie teigė, kad jokios informacijos apie V. J. neturi, ryšių su juo nepalaiko. Valstybinės institucijos / valstybės registrai paieškos laikotarpiu duomenų apie V. J. negavo. 2012 m. birželio 17 d. baigė galioti V. J. asmens dokumentai. Dėl naujų asmens dokumentų gavimo V. J. nesikreipė.

13. Taigi, duomenų apie V. J. jo gyvenamojoje vietoje nėra apie 15 metų, ir nuo 2007 m. rugsėjo 9 d. vykdomi reguliarūs V. J. paieškos veiksmai rezultatų nedavė – duomenų apie V. J. buvimo vietą nebuvo gauta, V. J. nebuvo surastas.

14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą paskelbti V. J. mirusiu, nurodė, kad nebuvo atlikta V. J. paieška Europos Sąjungos valstybėse narėse, nebuvo užklaustos Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos apie V. J. galimą buvimą tose valstybėse. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, esant situacijai, kai asmenys, esantys Europos Sąjungoje, gali laisvai judėti po Šengeno erdvę, negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. J. nėra išvykęs į kurią nors Europos Sąjungos valstybę narę, siekdamas pasislėpti nuo jam taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių.

15. Iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sausumos sienų kontrolė nevykdoma nuo 2007 m. gruodžio 21 d., o nuo 2008 m. kovo 30 d. – ir oro uostose Europos Sąjungos vidaus reisais skrendantiems keleiviams (išskyrus tiesioginiais reisais vykstantiems į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystę, Airijos ir Kipro respublikas). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnyba neturi duomenų apie V. J. vykimą per Lietuvos Respublikos sieną.

16. Taigi, per beveik dvejus su puse metų nuo paskutinių duomenų apie V. J. buvimą jo gyvenamojoje vietoje, V. J. nekirto kontroliuojamų Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sausumos sienų, per beveik trejus metus nuo paskutinių duomenų apie V. J. buvimą jo gyvenamojoje vietoje, V. J. neišvyko iš Lietuvos Respublikos oro uostų Europos Sąjungos vidaus reisais, taip pat V. J. neišvyko iš Lietuvos Respublikos oro uostų tiesioginiais reisais į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystę, Airijos ir Kipro respublikas.

17. V. J. paieškos metu apklausus V. J. giminaičius ir pažįstamus, nebuvo gauta jokių duomenų apie V. J. ketinimą išvykti iš Lietuvos ar galimą išvykimą iš Lietuvos.

18. Byloje nėra duomenų, kad V. J. ankščiau buvo įvykdęs nusikalstamą veiką / veikas, išskyrus 2003 m. liepos 25 d. asmeninio konflikto metu nukentėjusiajam asmeniui suduotą vieną smūgį peiliu į krūtinę ir tuo padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Nustačius, kad V. J. nuo 2003 m. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizifrenija, nepertraukiama eiga, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, V. J. už šią veiką nebuvo teistas, o Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi V. J. buvo taikyta priverčiamojo medicinos prievartos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

19. Byloje nėra duomenų, kad V. J. turėjo motyvą išvykti iš Lietuvos, kad pasislėpti nuo jam taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių.

20. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo nutarta nutraukti V. J. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis ir tęsti V. J. ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Taigi, V. J. buvo paskirta minimaliai ribojanti medicinos prievartos priemonė.

21. Iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nutarties, kuria V. J. buvo pratęstas ambulatorinis priverstinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2007 m. liepos 10 d. rašto, iš su (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2019 m. vasario 1 d. raštu pateiktos V. J. Psichikos sveikatos centro ligos istorijos kopijos matyti, kad V. J. iki 2005 m. kovo 21 d. vykdė jam skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – lankėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre, jam buvo skirtas gydymas, ambulatorinio gydymo metu, pablogėjus būklei, V. J. pats kreipėsi į Psichikos sveikatos centrą ir, jo sutikimu, nuo 2005 m. kovo 3 d. iki kovo 10 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie įvykį, kuriame V. J. galimai galėjo žūti. Tačiau įvykis / aplinkybės, sudarančios mirties grėsmę ar duodančios pagrindą spėti asmenį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, nėra būtina sąlyga asmenį paskelbti mirusiu. Toks įvykis / aplinkybės tik sudaro pagrindą asmenį paskelti mirusiu pradėjus trumpesniam terminui nuo paskutinių žinių apie asmenį buvimo jo gyvenamojoje vietoje.

23. Aplinkybė, kad, atlikus automatinį patikrinimą DNR registre (neatpažintų lavonų masyve), nebuvo gauti sutapimai su V. J. motinos analite, taip pat nepatvirtina, kad V. J. yra gyvas – toks sutapimas galėjo būti gautas tik jei V. J. kūnas būtų rastas ir V. J. būtų palaidotas kaip neatpažintas lavonas.

24. Atsižvelgiant į tai, kad apie V. J. jo gyvenamojoje vietoje duomenų nėra apie 15 metų, į tai, kad nuo 2007 m. rugsėjo 9 d. vykdomi reguliarūs V. J. paieškos veiksmai rezultatų nedavė – duomenų apie V. J. buvimo vietą nebuvo gauta, V. J. nebuvo surastas, įvertinus ir sprendimo 14-23 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas V. J. paskelbti mirusiu (CK CK 2.31 straipsnio 1 dalis).

25. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai įvertinus aplinkybes, sudarančias pagrindą asmenį paskalbti mirusiu, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškimą patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškimą patenkinti.

Paskelbti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusiu.