Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., išnagrinėjusi A. L., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, dirbančios UAB „Agnita“ direktore, įmonės kodas 135123960, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-24 A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „Agnita“ direktore, 2011 m. rugpjūčio - spalio mėnesiais bendrovės darbuotojams E. A., Juozui D. S., A. Č., išmokėjo 31250,54 litų neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 p. ir 12 str. 1, 4 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo Nr.IX-1007 24 str. 1 p. reikalavimus. Tokie A. L. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas pažeidimas.

A. L. savo kaltės nepripažino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio niekada nemokėjo. Nurodo, jog darbuotojų kaita yra nežmoniška, nes ji negalinti mokėti gerų atlyginimų. Įmonėje padėtis prasta, galo su galu nesuduria. Darbuotojai dirbo pusę etato, gaudavo algos tris šimtus su trupučiu, priklausydavo nuo mėnesio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad visko organizatorius yra J. S.. Dėl atlygio buvo sutarta taip, kaip nurodyta darbo sutartyse. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą į mėnesį. Kasdien pinigų nemokėdavo. Galbūt darbuotojai vogdavo. Nurodo, jog įmonė neliko niekam skolinga. Dabar, kai šie darbuotojai nebedirba, įmonės padėtis pagerėjo.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad dirbo UAB „Agnita“ picų išvežiotoju 2011 metų vasaros pabaigoje. Buvo sutartas minimalus atlyginimas, o žodžiu susitarė, kad į dieną mokės 70 litų. Dirbo pilnu etatu. Iš pradžių viskas buvo gerai, kaip buvo sutarta kiekvienos darbo dienos pabaigoje buvo atsiskaitoma, o vėliau, kai kasoje trūkdavo pinigų, tą dieną neišmokėdavo. Darbo sutartyje buvo sutarta, kad mokės vieną kartą per mėnesį algą. Dirbo pagal slenkantį grafiką. Darbo gale buvo suskaičiuojami pinigai ir padalinami. Buvo kažkokie algalapiai. Juos yra pasirašęs 2 ar 3 kartus. Mokesčių inspekcijoje nurodė, kad algalapiuose yra ne jo parašas, o suklastotas. Išdirbo mėnesį su trupučiu. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo atlyginimo. Įmonė liko jam kažkiek skolinga, bet negali tiksliai pasakyti kiek.

Liudytojas E. A. paaiškino, kad dirbo UAB „Agnita“ nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. virš mėnesio laiko, tiksliai nepamena. Sutarė, kad dirbs picų išvežiotoju ir darbo dienos pabaigoje už tai gaus 60 litų. Didžiąją dalį atlyginimo gavo. Kai gaudavo pinigus niekur nepasirašinėjo. Tik darbo pradžioje kažką pasirašė, bet ką nepamena. Įmonė neišmokėjo atlyginimo gal už dvi dienas. Į teismą dėl to nesikreipė ir nesikreips.

2011-11-24 T. V. paaiškinime nurodyta, kad UAB“Agnita“ jis dirbo picų kepėju laikotarpiu nuo 2010-10-27 iki 2011-01-11. Su direktore A. L. sutarė, kad dirbs nuo 10 val. iki 23 val. ir jam mokės 5 procentus nuo apyvartos, apie 60-80 litų per dieną. Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog jis įdarbintas pusei etato. Žiniaraščiuose buvo nurodyta mažesnė suma, nei jis gaudavo iš tikrųjų. Už darbą lapkričio ir gruodžio mėnesiais grynais jam buvo išmokėta apie 1000 litų (10 b.l.).

2011-11-14 A. Č. paaiškinime nurodyta, kad UAB „Agnita“ picų išvežiotoju jis dirbo nuo 2011-08-25. Su darbu jį supažindino direktorė A. L., picų išvežiotojas E. A. ir picų kepėja B. G.. Su direktore sutarė, kad dirbti savarankiškai pradės nuo 29 d. Atlygio už 25 dieną negavo, nes pasak direktorės, pirmų trijų dienų atlygis bus padėtas į rezervą, kurį jis gaus į rankas, kai išeis iš darbo. Darbo grafikas slenkantis, nuo 9 val. iki 23 val. Su direktore buvo sutarta, kad darbo dienos pabaigoje mokės 60 litų ir 10 litų priedo, kai vežios picas savo transportu. Sutartį nutraukė, nes direktorė nesilaikė susitarimo. Už 8 darbo dienas gavo po 60 litų, už likusias dienas direktorė liko skolinga 300 litų. Žiniaraštyje pasirašė tik kartą už gautus 96,33 litus. Be picų išvežiojimo dar turėjo pirkti produktus, dėžutes picoms (11 b.l.).

2011-11-14 E. A. paaiškinime nurodyta, UAB „Agnita“ picų išvežiotoju jis dirbo nuo 2011-08-01. Su darbu supažindino direktorė A. L., išvežiotojas P. T. ir picų kepėjas D. B.. Su direktore sutarė, kad darbą pradės 2011-08-01, dirbs nuo 9 val. iki 23 val. ir gaus 60 litų už darbo dieną. Rugpjūčio mėnesį dirbo 23 dienas ir gavo 1200 litų. Kai dirbo nuo 17 val. iki 23 val. už dieną gavo po 30 lt. Už rugpjūčio mėnesį įmonė liko skolinga 180 litų, už rugsėjo 30 litų. Nurodo, jog atlyginimą gaudavo grynais pinigais iš direktorės A. L.. Jokiuose atlyginimų žiniaraščiuose nepasirašė. Direktorės prašymu pirkdavo produktus ir dėžutes picoms (12 b.l.).

2011-11-08 Juozo D. S. paaiškinime nurodyta, kad UAB „Agnita“ picų kepėju dirbo nuo 2011-08-26 iki 2011-10-25. Direktorė A. L. priėmė pusei etato, darbo sutartyje nurodydama minimalią 400 litų algą. Žodžiu buvo sutarta, kad dirbs nuo 9 val. iki 23 val., slenkančiu grafiku, už darbo dieną gaudamas 80 litų. Pinigus kasdien mokėjo direktorė. Rugpjūčio mėnesį dirbo 6 dienas, tačiau algą gavo tik už 2 dienas – 180 litų, už kitas dienas atlyginimas nebuvo išmokėtas, siekiant užtikrinti, kad darbdavys nepatirtų nuostolių, darbuotojui staiga išėjus iš darbo. Už rugsėjo mėnesį gavo 900 litų, už spalio – 800 litų, abu mėnesius mažiau nei buvo sutarta. Pasibaigus mėnesiui A. L. duodavo pasirašyti žiniaraštyje, kuriame nurodyta suma būdavo mažesnė nei darbo sutartyje. Per visą laiką jam buvo pateiktas tik vienas žiniaraštis, kuriame išmokėtiną sumą (364 Lt) patvirtino savo parašu (13 b.l.).

2011-11-24 operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad UAB „Agnita“ picerijoje 7 darbuotojai nuo 2011-08-26 dirbo neišklausę instruktažo, kadangi jų pavardės nebuvo įrašytos „Priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnale“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo registracijos žurnale“, „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklių registracijos žurnale“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale“. Sulyginus E. A. paaiškinime išdėstytą informaciją ir bendrovės buhalterinius dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-09-28 direktorė A. L. E. A. galimai išmokėjo viso 1380 litų atlyginimo, iš kurio 1325,27 litai buvo neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose (18 b.l.). Sulyginus J.D. S. paaiškinime išdėstytą informaciją su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad A. L. J.D. S. nuo 2011-08-26 iki 2011-10-25 išmokėjo 1860 litų darbo užmokesčio grynais pinigais, iš kurių 1429,82 litai nebuvo apskaityti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose (19 b.l.). Sulyginus A. Č. paaiškinime pateiktą informaciją su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad direktorė A. L. A. Č. už darbą nuo 2011-08-25 iki 2011-09-18 viso išmokėjo 480 litų grynais pinigais, iš kurių 365,43 buvo neapskaityti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose (20 b.l.).

Byloje yra pateikti atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad J.D. S. už darbą spalio mėnesį buvo išmokėta 364.00 Lt, A. Č. už rugsėjo 19-25 dienas sumokėta 96,33+18,24 Lt, už tą patį laikotarpį E. A. – 54,71 Lt, J.D. S. – 66,18 Lt. (23-30 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. (nutartis byloje Nr. N575-1449/2010).

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra J.D. S., E. A., A. Č. parodymai. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios adminitracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J.D. S. išėjo iš darbo susidarius konfliktinei situacijai dėl jam nesumokėto atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jo parodymai apie direktorės neteisėtus veiksmus vertintini kritiškai ir negali būti laikomi nešališkais ir objektyviais. E. A. parodymai patvirtina, jog išmokama buvo mažiau pinigų, nei sutarta darbo sutartyje, todėl daryti išvados, jog įmonėje buvo neapskaitomas darbo užmokestis, remiantis šio asmens parodymais – nėra pagrindo. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti direktorės kaltę padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra. Pati A. L. neigė padariusi ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą (mokėjusi su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, A. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.