Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2883 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. P., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

Taip pat, D. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis: panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika – KET pažeidimai – padaryti iš chuliganiškų paskatų.

Taip pat, D. P. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, paskirta ir paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 23 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 2 metai 10 mėnesių 23 dienos. Pusę laisvės atėmimo bausmės D. P. atliko 2022 m. spalio 23 d.

Pateikta atskiroji komisijos nario nuomonė. Nurodoma, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Asmuo jau 4 kartus teistas, o tai rodo, kad jis nėra linkęs mokytis iš praeities klaidų. Bausmės atlikimo metu nors ir rodė pastangas įsidarbinti, tačiau iki šiol nedirba. Iki bausmės atlikimo turi sukaupęs mažą oficialią darbo patirtį, kadangi dažniausiai dirbo nelegaliai.

Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam nepatvirtinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pirmiausia pažymėtina, jog teismas, susipažinęs su nuteistojo D. P. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant D. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Dabartinis nuteistojo teisės pažeidimas nėra nusikalstamo elgesio modelio dalis, nes jo padarytos nusikalstamos veikos yra skirtingo pobūdžio ir motyvacijos.

Nuteistasis D. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 23 d. 2023 m. kovo 31 d. perkeltas iš Pravieniškių kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pasižymėjo pakankamai disciplinuotu elgesiu, nustatytą tvarką pažeidė tik vieną kartą (sulaužė stalo teniso raketę). Už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo 5 kartus skatintas.

Nuteistasis iki suėmimo baigė 9 klases, nebuvo įgijęs profesinės kvalifikacijos, darbo patirtis buvo minimali. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo ir dailidės profesinę kvalifikaciją, rodė iniciatyvą įsidarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu nuteistajam buvo leista užsiimti individualia veikla (apželdinimo projektų kūrimas). Po perkėlimo į Vilniaus kalėjimą individualios veiklos vykdymą nutraukė, nes negauna užsakymų, kuriuos anksčiau jam atveždavo žmona atminties laikmenoje. Po gimdymo žmona pas jį atvažiuoti negali, nes augina ir prižiūri du mažus vaikus. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje.

D. P. praeityje buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Jo elgesys prieštaravo visuomenėje priimtinoms normoms. Nuteistasis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių viena sukėlė negrįžtamas pasekmes – dėl sukelto eismo įvykio žuvo žmogus, o kita veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra susijusi su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Nors nuteistajam nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja.

Dabartiniu metu nuteistasis išreiškia motyvaciją vykdyti jam keliamus reikalavimus, laisvės atėmimo bausmės metu laikosi nustatytos tvarkos, kartą baustas, 5 kartus skatintas. Vertinant nuteistojo vertybines nuostatas, išskirtinai asocialių tendencijų nėra pastebima. Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos gyventi socialiai priimtinais būdais.

Turimais duomenimis D. P. nuo 2023 m. vasario mėnesio nepadarė nei vieno režimo pažeidimo, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, dienotvarkės reikalavimų. Noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: žaidžia krepšinį, futbolą, stalo žaidimus, dalyvauja viktorinose ir pan. Iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą vykdė individualią veiklą, išsprendė gyvenamojo būsto ir įsidarbinimo klausimus laisvėje, buvo periodiškai išleidžiamas išvykoms į namus aplankyti artimųjų. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio reikalavimų, vykdyti jam rekomenduojamas priemones.

Visgi, nors nuteistasis atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas šio instituto taikymą nuteistajam teismas sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, nes parodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Dar daugiau, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vėlgi, išanalizavus nuteistojo asmens bylą, konstatuota, jog nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų (teistas 5 kartus, veikos sunkėjančios), kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D. P. įvykdė sunkius ir nesunkius nusikaltimus, baudžiamąjį nusižengimą ir neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. yra pakankamai didelė – 2 metai 10 mėnesių ir 23 dienos. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistasis D. P. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 2023 m. liepos 28 d. nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų, jog akivaizdžiai mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Taip pat iš teikimo duomenų matyti, jog pateikta atskiroji komisijos nario nuomonė. Joje nurodoma, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė; asmuo anksčiau 4 kartus teistas, kad rodo, kad jis nėra linkęs mokytis iš praeities klaidų; nuteistasis nors ir rodo pastangas įsidarbinti, tačiau iki šiol nedirba, turi sukaupęs mažą oficialaus darbo patirtį.

Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Nors nuteistasis iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą 2023 m. kovo 31 d. užsiėmė individualia veikla, visgi tai yra per trumpas laikas įvertinti, ar jo siekis dirbti yra tik būdas būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Teismo vertinimu, reikalingas kiek ilgesnis laikas, kad susiformuotų pastovus ir nekintamas nuteistojo įgūdis užsidirbti tik teisėtais būdais.

Teismo vertinimu, nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Šiuo atveju išlikęs vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme D. P. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Dėl nustatyto reglamentavimo ir aptartų aplinkybių, šioje bausmės atlikimo stadijoje Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2883 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. P. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.