- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- A14.-2102-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01653-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. N.
- Institucija
- Valstibinės teritorijų planavavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) atstovui P. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 351 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 0101/0167:4124)), įrengė monolitinius pamatus, kurių užstatymo plotis apie 231 m ². Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 16 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. N. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad tai buvo klaida, kadangi nesulaukė leidimo, tačiau norėjo dirbti. Šiuo metu leidimas gautas, pateiktas institucijai. Pripažįsta pažeidimo faktą. Vėliau, gavus statybos leidimą, parengtas tvarkingas projektas, baudos sumokėtos. Su darbais žiemos metu yra sudėtinga, dėl šios priežasties norėjo paskubinti darbų procesą, o vėliau prasidėjo karantinas. Prašo taikyti nedidelę nuobaudą, kad galima būti iš karto susimokėti.
Institucijos atstovas P. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuo metu statybos leidimas gautas. Patikrinimas atliktas gavus skundą, jog nelegaliai statomas pastatas. M. N. sakė, jog statoma stoginė. Todėl sekė informaciją ir vėliau gavo užklausą dėl išdavimo statybos leidimo statyti namą, todėl užfiksavo pažeidimą. Asmuo buvo nubaustas. Baudą sumokėjo.
2020-03-31 savavališkos statybos akte, nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 0101/0167:4124), vykdoma nauja statyba; paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai); statytojas M. N. (b. l. 4).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas P. G., patikrinęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 0101/0167:4124), faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2020-01-02 akte konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 0101/0167:4124), atliekami monolitinio rostverko įrengimo darbai. Plano ir fotonuotraukų kopijose užfiksuoti įrengti monolitiniai pamatai (b. l. 6-14).
Šie aptarti duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, neprieštaringi, papildo vieni kitus, todėl laikytini įrodymais ir jais vadovaujamasi.
Naujo neypatingo statinio savavališka statyba, užtraukia atsakomybę pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, to paties straipsnio 1 punkte 8 dalyje nurodyta, kad leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius, to paties straipsnio 16 dalyje 1 punkte iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti, o to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžia statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Minėto įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje 3 punkte numatyta, kad vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodymų pakanka išvadai, kad M. N. savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 0101/0167:4124), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento įrenginėjo monolitinius pamatus dvibučiam gyvenamajam namui ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.
Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.
Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į M. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. N. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis administracinis nusižengimas. Yra viena M. N. atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie ankstesnį M. N. baustumą. Šiuo metu leidimas statybai gautas, pažeidimas nutrauktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuotina, kad minimalios administracinės nuobaudos pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį paskyrimas M. N. atitiks proporcingumo reikalavimus, nes ši nuobauda būtina ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, todėl M. N. skirtina minimali, ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, aštuonių šimtų eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635- 637, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pripažinti M. N. (M. N.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 800 (aštuonių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti M. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.