Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiajam V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, turintis 50 procentų darbingumą, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 2004-10-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, 2005-09-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, teistas 2007-09-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, teistas 2008-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams, 2009-08-06 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 22 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2010 m. vasario 20 d., apie 14 val., Pakruojo rajone, R. miestelyje, P. gatvėje, prie namo Nr.20 keliuko į kiemą – viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, suduodamas rankomis ir spirdamas kojomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam V. D. į įvairias kūno vietas ir sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis tą dieną ėjo iš savo namų per K. sodybos kiemą į R. miestelio centre esančią parduotuvę. Buvo blaivus. Netoli K. sodybos sutiko nukentėjusįjį D., su kuriuo anksčiau buvo turėjęs konfliktų, dėl ko abu apsižodžiavo, o po to susikibo ir susimušė. Jis pirmas sudavė D. smūgį į veidą, po kurio D. nugriuvo, o po to dar nugriuvusiam įspyrė. Iš viso galėjo suduoti ir įspirti kokius 5 ar 6 smūgius. Jis taip pat buvo nugriuvęs ir voliojosi kartu su D. Jam bėgo iš nosies kraujas, kurį jis su sniegu valėsi ir telefonu paskambino tėvui S. K., kuris netrukus atėjo, tačiau muštynės jau buvo pasibaigusios. Jis nukentėjosiojo atsiprašė, su juo susitaikė, gailisi nusikaltimą padaręs ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. K. savo kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad tą dieną jis ėjo iš savo motinos ir nešėsi degtinės butelį, kurį jam davė motina. Buvo blaivus. Einant pro P. gatvės 20 namą, iš to namo kiemo išėjo M. K. ir pradėjo prie jo žodžiais kabinėtis, kodėl jis rašys policijai pareiškimą dėl anksčiau tarp jų įvykusių konfliktų. Jam pasakius, kad jis jokių pareiškimų nesiruošia rašyti, M. K. vis tiek jam sudavė į veidą, dėl ko praskėlė lūpą ir išmušė dantį. Po smūgio jis nugriuvo ir nugriuvęs buvo mušamas ir spardomas. Kiek jam buvo suduota smūgių jis tiksliai pasakyti negali. Ar M. K. jį mušdamas, buvo neblaivus, tvirtinti negali. Jis iš viso nenorėjo su M. K. turėti kažkokių reikalų ir nenorėjo rašyti pareiškimo policijai, tačiau kadangi kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių dėl prakirstos lūpos, kurią jam susiuvo, todėl buvo pranešta policijai. M. K. pretenzijų jis neturi, jam atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia ir prašo griežtai jo nebausti.

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. D. ir įtariamojo M. K. protokolo (b.l. 24-25) matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus ir akistatos metu, nurodydamas, kad jis nėra įsitikinęs, jog M. K. muštynių metu buvo išgėręs bei kad negali tiksliai nurodyti jam suduotų smūgių skaičiaus, nes jų neskaičiavo.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo M. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia sumušdamas nukentėjusįjį V. D. ir sukeldamas jam fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš kaltinimo kaltinamajam M. K. yra šalintina sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jis pats nepripažįsta buvęs neblaivus, to nepatvirtina nukentėjusysis V. D. ir byloje nėra surinkta jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Iš kaltinimo kaltinamajam taip pat yra šalintinas nurodytas konkretus nukentėjusiajam suduotų rankomis ir įspirtų kojomis smūgių skaičius, paliekant nenustatytą smūgių skaičių, kadangi konkretaus suduotų smūgių skaičiaus nenurodė nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis ir tai nebuvo nustatyta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., ir į bausmės skyrimo recidyvistui ypatumus, numatytus LR BK 56 str.

Kaltinamasis M. K. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė per lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpį (b.l. 40-44, 54-71), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 45-53), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), yra registruotas darbo biržoje bedarbiu, turi neįgalumą, gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 38-39, 72-73), nukentėjusysis jam pretenzijų neturi ir atleidžia, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Išdėstytos aplinkybės teismui duoda pakankamą pagrindą manyti, kad iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė, teigiamų išvadų nedaro ir jam bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę (LR BK 41 str., 50 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam M. K. subendrintina su neatlikta bausme, paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu.

Į atliktą bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas pataisos įstaigoje iki įsiteisėjo nutartis dėl jo lygtinio paleidimo, ir suėmime išbūtas laikas (LR BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. K. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta 2008 m. vasario 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 22 dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 22 dienoms.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą pataisos įstaigoje iki įsiteisėjo nutartis dėl lygtinio paleidimo nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d., ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2010 m. liepos 7 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. K. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.