Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, susipažinusi su pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu pradėti privataus kaltinimo procesą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriame pareiškėjas nurodo, kad K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, jog ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 28 d., pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonėmis - internetiniame informaciniame portale (duomenys neskelbtini)- paskelbė straipsnį, pavadinimu „Baisiau už greituosius kreditus: senelio palikimas pakirto kojas”, kuriame aprašyta konfliktinė situacija tarp pareiškėjo ir K. R., kuris po senelio mirties priėmęs jo palikimą, tapo pareiškėjo skolininku, tačiau vengdamas savo prievolės, „pagalbos" kreipėsi į vieną iš Lietuvos Respublikos Seimo narių. 2016 m. balandžio 28 d. tas pats internetinis informacinis portalas (duomenys neskelbtini) išspausdino kitą straipsnį ta pačia tema pavadinimu: „Dėl palikimo pateko į baisius spąstus: ką reikėtų žinoti kiekvienam", kuriame K. R. viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, pažeminančią jį ir pakirsdama pasitikėjimą juo: „Tai aukštesnis lygis nei telefoniniai sukčiai",- nurodytame straipsnyje duodamas interviu konstatavo K. R. apie pareiškėją. Dėl šių savo veiksmų K. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atsisakytinas priimti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis). Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo šis asmuo yra kaltinamas. Esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms arba jų nesant privataus kaltinimo skunde, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Vadovaujantis BPK 408 straipsnio 1 dalimi, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis.

Pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktas dokumentas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o BK 154 straipsnyje aprašyto šmeižimo nusikaltimo baigtumas nėra siejamas su veikos padariniais, tai yra su realiai pažeista nukentėjusio asmens garbe. Iš pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundo matyti, kad nusikalstama veika, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas buvo galimai padaryta patalpinant straipsnį internetiniame informaciniame portale (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), jie buvo paskleisti bei priimti, tai yra, veika buvo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl, vadovaujantis BPK 226 straipsnio 2 dalimi ir 412 straipsnio 2 dalimi, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo šiuo atveju nukentėjusysis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriam yra teisminga ši baudžiamoji byla.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t.y. juridinis asmuo. Tikslinant galimą pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisių gynybos būdą, jis nukreiptinas ne į privataus kaltinimo institutą, bet į galimybę ginti pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją civilinio proceso priemonėmis, pasinaudojus CK 2.24 str. 8 d. galimybėmis.

Kiekvieną kartą, ginant vieną vertybę - saviraiškos laisvę ar asmens garbę ir orumą - neišvengiamai apribojama kita, todėl siekiant teisingos šių vertybių pusiausvyros, būtina atsižvelgti, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Todėl pirmiausiai, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz. Lietuvos Respublikos CK 2.24 str.). Atsižvelgiant į privataus kaltinimo skundo turinį bei pateikiamas internetinio informacinio portalo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodomo straipsnio formuluočių turinį, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) galimai pažeistų teisių gynimas turėtų būti vykdomas ne baudžiamąja, bet civiline tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalimi, 412 straipsniu ir 440 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.