- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- eAN2-352-576/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00985-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- D. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. (D. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12203-2025 D. A. (toliau – ir apeliantas) nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nustatyta, kad jis 2025 m. balandžio 17 d. 23.47 val. Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Pripažinta, kad tokiais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14, 73.11, 165 punktus. D. A. už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, o ANK 424 straipsnio 3 dalį – 150 Eur bauda; galutinė administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
2. D. A., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu D. A. prašė netaikyti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi D. A. skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12203-2025 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. D. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo neskirti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
4.1. Apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu buvo baigęs vairavimo kursus, B kategorijos teorijos egzaminą, dažnai praktikavosi vairuoti su motina. Eisme dalyvauja nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai išlaikė AM kategorijos teorijos egzaminą. Pabrėžia, kad suėjus 18 metų išlaikė vairavimo egzaminą AB ,,Regitra“ iš pirmo karto.
4.2. Teigia, kad šiuo metu gyvena tik su sese (motina išvyko į užsienį), o sesė neturi teisės vairuoti. Turi du katinus, kuriuos dažnai reikia vežti į veterinarijos kliniką, bei jiems pirkti maistą. Nurodo, kad jo giminės gyvena (duomenys neskelbtini), jiems reikia padėti ūkyje, nes yra senyvo amžiaus. Taip pat atlieka remontą naujame bute, dėl ko reikia vežioti statybines medžiagas. Taigi, atlikti šiuos darbus be automobilio būtų sunku.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į D. A. apeliacinį skundą, Institucija prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, apelianto prašymą, bei priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį. Teigia, kad apeliaciniame skunde D. A. nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų žinomi pirmosios instancijos teismui, teismas visus apeliaciniame skunde nurodytus duomenis aptarė. Nėra pagrindo abejoti teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. A. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami nei administracinių nusižengimų padarymo faktai ar šių nusižengimų padarymo aplinkybės, nei D. A. paskirtos nuobaudos dydis, tačiau tvirtinama, kad apeliantui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nepagrįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, t. y. prašoma panaikinti ginčijamą administracinio poveikio priemonę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasisakys tik dėl to, ar D. A. buvo pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.
7. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis to paties straipsnio 7 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šis nustatytas įpareigojimas yra imperatyvus. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju D. A. už vieną iš jo padarytų administracinių nusižengimų buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir nustatytas minimalus, t. y. šešių mėnesių jos taikymo terminas.
8. Apygardos teismo vertinimu, D. A. padarė KET pažeidimus, kurie, akivaizdu, įstatymų leidėjo yra vertinami kaip keliantys reikšmingą pavojų eismo saugumui. Apeliantas į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, nusižengimas padarytas Vilniaus miesto centre, o būtent - Geležinio Vilko – Gerosios Vilties gatvėse. Jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. D. A. apeliaciniame skunde nurodo tik aplinkybes, kurios jam reikšmingos asmeniškai, kurios susijusios su jo poreikiais. Šioje vietoje pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu, todėl tai, kad D. A. nesukėlė neigiamų padarinių, nėra pagrindas lengvinti jo teisinę padėtį.
9. Skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatant jo taikymo terminą, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad D. A., vairuodamas motorolerį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, dėl ko kliudė automobilį, taip pat motoroleris nebuvo apdraustas. Sutiktina su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad D. A. susidūrimas su teisėsaugos institucijomis dėl netinkamo vairavimo nebuvo vienkartinis ir į tai, apygardos teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį. Nors apeliantas jam skirtas nuobaudas yra sumokėjęs, jo elgesys vairuojant transporto priemones nėra pavyzdingas ir padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip atsitiktinio pobūdžio. Iš tiesų nurodyta aplinkybė patvirtina apelianto neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių saugumo taisykles.
10. Aplinkybės, kad D. A. turi sesę, kuri nevairuoja, giminaičius (duomenys neskelbtini), kates ir kt., apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantui netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Šios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės tik atskleidžia D. A. visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Visos šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau jis vis tiek pasirinko veikti neteisėtai. Be kita ko, aplinkybė, kad vairavimo egzaminą apeliantas išlaikė iš pirmo karto, neturi reikšmės – svarbu ne tai, iš kelinto karto apeliantas išlaikė egzaminą, o tai, kaip jis elgiasi po to, t. y. ar yra drausmingas, pavyzdingas eismo dalyvis, ar ne.
11. Administracinio poveikio priemonė, kaip ir administracinė nuobauda, yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą naikinti (ar švelninti) paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės laikinai asmeninių poreikių tenkinimui naudotis viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis, kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.
12. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Konstatuotina, kad D. A. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas šešiems mėnesiams, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principui, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikų padarymo aplinkybes, D. A. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.
13. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties naikinti ar keisti bei tenkinti apelianto skundo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad D. A. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.