- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- e2-429-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01536-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- U. L.
- Atsakovas
- E. S.
- Advokatai
- Sigita Mačytė
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. L. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė U. L. (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama nustatyti nepilnametės N. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove U. L.; priteisti iš atsakovo E. S. nepilnametės dukros N. S. išlaikymui po 300 eurus kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukra sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas U. L. iki einamojo mėnesio 10 dienos; priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei U. L. vaiko N. S. išlaikymo įsiskolinimą – 900 eurų (reikalavimas pareikštas žodžiu teismo posėdžio metu, nes dėl rašymo apsirikimo nebuvo įrašytas į ieškinio rezoliucinę dalį); N. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną U. L.; priteisti iš atsakovo E. S. valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji ir E. S. (toliau – atsakovas) (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros N. S.. Šalys palaikė artimus ryšius metus laiko, o ieškovei pastojus kartu gyveno pas jos tėvus. Susilaukus dukros kurį laiką šalių santykiai dar buvo geri, bet po maždaug pusmečio prasidėjo pykčiai ir nesutarimai, kol galiausiai (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovas išsikraustė iš ieškovės tėvų namų ir santykius su ieškove nutraukė. Ieškovė su dukra liko gyventi kartu su tėvais, jiems (ieškovės tėvams) skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Čia tiek ieškovei, tiek mažametei N. S. yra sudarytos pakankamos gyvenimo sąlygos. Nuo tada kai šalys artimus santykius nutraukė, atsakovas aplanko dukrą – kartą ar du kartus per savaitę, pabūna su ja 3-4 valandas. Atsakovas nepasiima dukros pabūti kartu ilgesniam laikui, kur šiuo metu jis gyvena ieškovė nežino, nes savo gyvenamosios vietos adreso atsakovas nesako. Šalių dukra yra dar labai jauno amžiaus, jai tik vieneri metukai, todėl vaikui yra labai svarbus ryšys su mama, kuri atliepia jos poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė N. S. nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja visapusiškai rūpinasi, pilnai atliepia jos poreikius, mergaitės santykiai su mama yra artimi ir glaudūs, o tėvas nors ir palaiko santykius su vaiku, tačiau gana retai, nepilnametės N. S. gyvenamojo vieta turi būti nustatyta su ieškove. Šalių dukra N. S. kol kas nelanko jokios ugdymo įstaigos, yra prižiūrima mamos namuose. Mergaitės išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, higienos priemonėms, sauskelnėms, drabužiams, avalynei, išlaidos sveikatos priežiūrai, vitaminams, vaistams sezoninių ligų gydymui, pramogoms, lavinimo priemonėms, žaislams ir pan. Specialiųjų poreikių mergaitė neturi. Šiuo metu N. S. materialinius poreikius per mėnesį gali patenkinti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ieškovė gauna po 152,90 eurų išmoką vaikui. Vertinant iš tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo vaikui dydį, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to skaičiuotinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Atsižvelgiant į tai, kasmėnesinis nepilnametės N. S. išlaikymas, tenkantis ieškovei ir atsakovui, mažintinas 152,90 eurų suma ir sudaro beveik 560 eurų kas mėnesį. Vertinant reikalingo išlaikymo dydį būtina atsižvelgti, kad šalių dukra yra dar labai jauno amžiaus, todėl netrukus jos poreikiai keisis, išlaikymo dydis didės, nes mergaitė pradės lankyti darželį. Be to, šiuo metu patvirtinta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. keisis ir minimali mėnesinė alga, kuri didės iki 777 eurų (neto). Ieškovė šiuo metu nedirba, nesimoko. Ieškovė yra baigusi (duomenys neskelbtini), toliau mokslų nebetęsė, nes pastojo ir susilaukė dukros. Šiuo metu ieškovė ieškosi darbo. Ieškovė su dukra gyvena iš valstybės mokamos išmokos vaikui bei gaunamos socialinės pašalpos – 480 eurų, turto ieškovė neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Finansiškai iškovei padeda jos šeimos nariai, seserys. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, sveikas, darbingas. Anksčiau ieškovės žiniomis jis dirbo, vykdė individualią veiklą, tačiau pastaruosius kelis mėnesius oficialiai niekur nedirba. Ieškovės žiniomis atsakovas ketina išvykti dirbti į užsienį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis jo aprūpinimo teikimas, atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 300 eurų kas mėnesį. Toks išlaikymo dydis yra reikalingas tenkinti šiuo metu realiai egzistuojančius N. S. poreikius, o taip pat atsakovui nebūtų per didelė finansinė našta. Nuo tada kai šalių santykiai nutrūko, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikia. Skaičiuojant, kad minimalių poreikių patenkinimui atsakovo skiriama išlaikymo vaikui dalis turėtų sudaryti bent po 300 eurų, nuo (duomenys neskelbtini) mėn. yra susidaręs jo nevykdomos prievolės įsiskolinimas, kuris ieškinio padavimo teismui dieną sudaro 900 eurų (3 mėn. x 300 Eur). Pagal šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovas, nors ir retai, tačiau dalyvauja dukros gyvenime, domisi jos auklėjimu, bei lavinimu. Dažniausiai su dukra praleidžia kelias valandas per savaitę atvažiuodamas jos aplankyti. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų ir palaikytų ryšį su dukra, kliūčių jam bendrauti su dukra nesudaro. Ieškovė ir toliau neketina piktnaudžiauti savo teisėmis kaip nors trukdydama atsakovui bendrauti su dukra, todėl jis su dukra gali bendrauti ir susitikinėti šalims ir vaikui priimtinu laiku bei sąlygomis, nenustatant detalaus tėvo bendravimo su vaiku grafiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neprašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą ir dukters gyvenamąją vietą nustatyti vietą su ieškove. Ieškovė paaiškino, kad susilaukė su atsakovu dukros. Pirmus pusę metų buvo gerai, tada pradėjo pyktis, kartu nebegyvena nuo rugsėjo mėnesio kai jis išsikraustė. Finansiškai nepadėdavo. Jis pripažino tėvystę. Kartu pragyveno kažkur 2 metus. Dukrai buvo metai ir mėnuo kai jis išsikraustė. Ji gauna apie 500-600 eurų kartu su vaiko pinigais. Vaikui reikia sauskelnių, drabužių, vaistų kai serga, maisto. Gyvena pas tėvus socialiniame būste. Prisideda kiek gali prie komunalinių. Mergaitė sveikatos problemų neturi. Šį mėnesį pradėjo lankyti darželį. Kol kas nemoka už darželį, nes yra socialiai remtina. Gruodžio mėnesį atsakovas buvo atsiuntęs dovanoms vaikui iki 200 eurų ir šį mėnesį 50 eurų. Ji yra baigusi (duomenys neskelbtini). Jei neras jokio darbo, stos į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir mėgins nuotoliniu būdu pabaigti mokyklą. Atsakovas dirbdavo kai jie buvo kartu, jis dirbti gali. Dabar jis (duomenys neskelbtini) gyvena pas savo nauja drauge, ne užsienyje. Atsakovas žino apie teismą, jis sakė, kad jam viskas tinka ir kad nedalyvaus.
4. Atsakovui E. S. procesiniai dokumentai 2025-01-08 buvo įteikti asmeniškai, el. paštu. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta el. paštu, apie posėdį jam yra žinoma, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atsakovas nepateikė, jo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametės N. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina ieškove U. L., išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iš tėvo atsakovo E. S., nepažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir jų teisėtų interesų; bendravimo tvarkos nenustatymas nepažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir jų teisėtų interesų; ieškovės U. L. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – po 300 eurus kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukra sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant minėtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai U. L. iš tėvo atsakovo E. S. būtų pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas pakankamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jų gabumai, kūrybiškumas.
6. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į bylą pateiktą išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
7. Byloje nustatyta, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina – U. L., tėvas – E. S.. Nepilnametis vaikas gyvena su mama, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
9. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė prašo šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. N. S. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina ieškove U. L.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnametės interesams.
10. Teismas vertina, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės dukters N. S. gyvenamąją vietą su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis).
12. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.).
13. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
14. Ieškovė rašytinių įrodymų dėl dukters poreikių neteikė ir iš esmės juos grindė savo paaiškinimais. Nurodė, jog orientaciniu kriterijumi vaiko išlaikymo dydžiui laikytinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro 152,90 Eur išmoka vaikui ir socialinė pašalpa – 482,90 Eur, kuri buvo skirta ieškovei nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 dienos. Šiuo metu ieškovė nesimoko ir nedirba, ANTA sistemos duomenimis yra darbinga, registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Duomenų, kad ieškovė turėtų nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, nėra.
15. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė. Iš registruose esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto Lietuvoje atsakovas neturi. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie E. S. nėra. ANTA informacinės sistemos duomenimis, atsakovas yra darbingas. Kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia 600 Eur. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametė dukra specialiųjų poreikių neturi, sveikatos sutrikimai mergaitei nenustatyti.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė skiria 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui, nuo 2025 m. sausio 1 d. yra skiriama 122,50 Eur.
18. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
19. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nedirba, tačiau, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaiko poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
20. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisia periodinį išlaikymą po 300 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
21. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė U. L. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
22. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
24. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
25. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, t. y. po 300 Eur per mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) mėn. negyvena kartu su ieškove ir nuo to laiko atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismui pripažinus, kad iš atsakovo teiktinas išlaikymas N. S. sudaro 300 Eur, bei įvertinant, kad prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis yra skaičiuojamas po 300 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 900 Eur (300 Eur x 3 mėn. = 900 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turtinius reikalavimus dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis). Žyminis mokestis sudaro 212 Eur (111 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir 101 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 427,85 Eur (CPK 99 straipsnis).
28. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina U. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-12-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. S., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina U. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 212,00 Eur (du šimtus dvylika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), ir 427,85 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 85 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant: juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2024 m. gruodžio 5 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.