Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas S. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (LR CPK 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prieštarauti prašymui nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su motina neturi pagrindo. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydis, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus jos individualius poreikius, galimai nepakankamas užtikrinti sąlygas vaikui augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.

Bylos duomenimis šalys dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, be to, šalys turi bendrą nepilnametį vaiką, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „Š.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „Š.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnametės dukters I. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kad nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio vaiko I. Š. gyvenamąją vietą nustato su jos motina ieškove L. Š., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, ieškovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį yra skiriama apie 300 Eur, mergaitė yra sveika, specialių poreikių neturi. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Įvertinus abiejų tėvų amžių, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, sutuoktiniai kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jos poreikius, sveikatą, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas vienam nepilnamečiam vaikui, neturinčiam specialių poreikių, prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė, daugiau mažinti prašomą priteisti išlaikymo sumą nėra teisinio pagrindo, teismas priteisia iš atsakovo S. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Š. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2018-10-01, iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. Š. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiam vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad duktė yra pakankamai suaugusi ir pati gali pasirinkti, kiek ji nori bendrauti su savo tėvu. Ieškovė nedraus atsakovui bendrauti su dukra ir atsakovas galės bendrauti su dukra be jokių apribojimų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų laisvą atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku nenustatyta, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra be kliūčių, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra I. Š. tik iš anksto su vaiko motina suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 100 Eur sumoje priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo apmokestinamas 54 Eur žyminiu mokesčiu, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 54 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės L. Š. (iki santuokos – M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „Š.“, atsakovui S. Š. palikti jo pavardę – „Š.“.

Nepilnamečio vaiko I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, periodinėmis išmokomis po 150 (šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2018-10-01, iki I. Š. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

Nustatyti atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tvarką, pagal kurią atsakovas S. Š. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra I. Š. tik iš anksto su vaiko motina suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,04 Eur (septynis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.