Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „MV TRADING“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant ieškovo UAB „MV TRADING“ ieškinio atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-11-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „MV TRADING“ ieškinį atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ kaip neteismingą Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog šalys yra susitarusios dėl kitokio bylų teismingumo (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 32 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog minėtose lizingo sutartyse yra numatytas sutartinis bylos teismingumas, o būtent, esant ginčui jį spręsti Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme (Lizingo sutarčių 13.2 p., CPK 32 str. 1 d.). Sutartinių pareigų ir teisių perėmimo (perleidimo) atveju naujajam teisių ir pareigų įgijėjui pereina visos teisės ir pareigos, jis yra saistomas ir sutarties sąlygos, nustatančios pagal sutartį kylančių tarpusavio ginčų nagrinėjimo teismingumą. Teismas pažymėjo, jog pateiktose trišalėse sutartyse dėl teisių ir pareigų pagal minėtas lizingo sutartis perleidimo bei ginčo šalių pasirašytame priede Nr. 3 prie lizingo sutarties (priedo Nr. 3 2 p.) numatyta, kad kitos lizingo sutarties sąlygos, tame tarpe ir sąlyga dėl sutartinio teismingumo, nėra keičiamos (b.l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas kitam apylinkės teismui.

Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Taigi kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.).

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir/ar rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, esminis ginčas yra dėl to, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių, t.y. ar reiškiami reikalavimai dėl teisės naudotis lizingo sutarčių dalyku (patalpomis) gynimo, kurie nagrinėtini Lizingo sutarties Nr. 1 dalyko - patalpų, esančių Kalvarijų g. 98 Vilniuje, buvimo vietos teisme, ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių lizingo sutarties pagrindu, kurie nagrinėtini šalių pasirinktame Lizingo bendrovės buveinės teisme (Lizingo sutarčių 13.2 p., priedo Nr. 3).

Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą, kuriuo kvestionuojamas su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų Lizingo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo teisėtumas, reikalaudamas pripažinti su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų Lizingo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą vykdyti šias sutartis (b.l. 1-5). Lizingo (finansinės nuomos) sutarties sudarymas yra šalių suderinti valingi veiksmai siekiant nustatyti dvejopas ir neatskiriamas sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas: 1) dėl sutarties dalyko perdavimo nuosavybėn savininkui (lizingo davėjui), kuris lizingo santykiuose veikia kaip nuomotojas; 2) dėl lizingo sutarties dalyko iš lizingo davėjo (nuomotojo) perdavimo naudotis ir valdyti lizingo gavėjui (nuomininkui). Taigi lizingo sutarties neatskiriama dalis yra nuomos santykiai, kitaip tariant daikto naudojimo ir valdymo santykiai, kurie šiuo konkrečių atveju yra susiklostę dėl nekilnojamojo daikto – patalpų, esančių Kalvarijų g. 98 Vilniuje.

Teismų formuojama praktika, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus dėl teismingumo, kuria savo atskirajame skunde remiasi ir apeliantas, esminiu kriterijumi, leidžiančiu atriboti ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ar dėl prievolinių teisnių santykių, ir atitinkamai priimti sprendimą dėl tokios bylos nagrinėjimo teismingumo, nurodo perspektyvinį pasekmių proceso šalims ieškinio tenkinimo atvejų prognozavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-26 c.b. Nr. 2-507/2009, 2009-05-14 c.b. Nr. 2-427/2009, 2009-06-04 c.b. Nr. 2-581/2008).

Nagrinėjamoje situacijoje ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, t.y. pripažinus su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų Lizingo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą negaliojančiu, ieškovui (lizingo gavėjui) atsinaujintų galimybė naudotis ir valdyti Lizingo sutarties Nr. 1 dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą – patalpas, esančias Kalvarijų g. 98 Vilniuje, kaip ir iki lizingo sutarties nutraukimo. Taip pat pasikeistų ir atsakovo teisių į nekilnojamuosius daiktus apimtis, jis būtų įpareigotas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl pripažinimo nors ir yra kilęs iš prievolinių teisinių santykių (Lizingo sutarčių sąlygų netinkamo vykdymo), tačiau savo esme yra tiesiogiai susijęs su daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – teisių naudotis ir valdyti lizingo sutarčių dalyku esančias patalpas Kalvarijų g. 98 Vilniuje, gynimu. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nepaisant minėtoje Lizingo sutartyje Nr. 1 7.6 p. įtvirtinto sutartinio teismingumo taisyklės (b.l. 33), kuriai trišalėse sutartyse dėl teisių ir pareigų pagal minėtas lizingo sutartis perleidimo bei ginčo šalių pasirašytame priede prie Lizingo sutarties Nr. 3 pritarė ieškovas (b.l. 37), turi būti taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 31 str. 1 d.), o ieškinys reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė bylų teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir UAB „MV TRADING“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.